Iniciatyvios mokytojos pralaužė ledus

Dvi Klaipėdos mokytojos savo iniciatyva, savo jėgomis ir savo laisvu laiku, neturėdamos finansavimo, Klaipėdoje suorganizavo jau du didelius renginius anglų kalbos pedagogams šiais metais - seminarą ir konferenciją. Iš 160 žmonių, į renginį atvykusių iš Klaipėdos, Šilutės, Kretingos miestų bei rajonų, taip pat iš Plungės, Skuodo, Tauragės, Telšių, Mažeikių, netgi Radviliškio bei Vilniaus, neliko nė vieno abejingo šiam du mėnesius trukusiam savanoriškam klaipėdiečių darbui.

Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Vitalija Pliakuvienė ir miesto "Vėtrungės" gimnazijos anglų k. mokytoja metodininkė Birutė Buinevičienė iniciatyvos pralaužti ledus Vakarų Lietuvos regione ir paskleisti čia taip trūkstamą naujausią informaciją ėmėsi dar pavasarį.

"Pasikeitė valstybinio brandos egzamino struktūra, taip pat buvo įvestas testas dešimtokams, tačiau seminaras bei kursai šia tema vyko tik Vilniuje. Juose dalyvavo apie 200 mokytojų iš visos Lietuvos, iš Klaipėdos - berods trys, tarp jų ir aš, nes daugelį metų dirbu brandos egzaminų vertinimo komisijoje, kuri taiso abiturientų anglų kalbos egzaminų užduotis. Seminarą organizavo Kauno pedagogų švietimo centras ir Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Po jo informacijos sklaida sustojo, ji regionuose toliau nevyko, - pasakojo B. Buinevičienė. - Man susidarė toks įspūdis, tarsi ši informacija turėtų būti slepiama, tarsi ji turėtų būti prieinama tik mažai grupei mokytojų, o likusiai didžiajai daliai Lietuvos anglų kalbos mokytojų - likti paslaptimi, tarsi ją žinoti būtų nelegalu..."

B. Buinevičienės kolegė V. Pliakuvienė pridūrė, jog mokymai, susiję su naujai įvestu dešimtokų testu, pedagogams taip pat vyko tik sostinėje, juos organizavo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru.

Naujausios informacijos badas

Klaipėdietės, abi priklausančios Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos (LAKMA) valdybai, atstovaujančios Vakarų Lietuvai, taip pat vadovaujančios LAKMA tinklalapio specialių interesų grupei "Programos ir egzaminai" (SIG Curriculum and exams), savo noru ėmėsi didžiulio organizacinio darbo. Šių metų pavasarį "Ąžuolyno" gimnazijoje jos surengė 6 valandų seminarą regiono mokytojams. Tuomet atvykę 110 mokytojų galėjo sužinoti naujausią informaciją ir savo ruožtu paskleisti ją savo mokyklose.

Dalyvavimas šiame seminare mokytojams kainavo po tris litus - tiek jie turėjo susimokėti už dalyvavimą liudijantį pažymėjimą. Visa kita mokytojos padarė savo lėšomis ir savo laisvu laiku.

"Atsiliepimai po šios konferencijos mus pribloškė. Pamatėme, kokį informacinį alkį jaučia pedagogai! Nutarėme eiti va bank ir ieškoti rėmėjų, kad rudenį šį darbą galėtume pratęsti ir kiek išplėsti temų spektrą", - pasakojo B. Buinevičienė.

Taip gimė sumanymas surengti respublikinę metodinę - praktinę konferenciją "Šiuolaikinė pamoka ir interaktyvūs mokymo ir mokymosi metodai", kuri įvyko praėjusią savaitę.

PRAKTIKA. Mokytojai dirbo grupėse, vadinamose "workshop", sugrupuotose pagal jų mokinių amžių bei pranešimų tematiką. 3. MOKYTIS. Mokytojai susirinko mokytis: pasisemti naujų idėjų, sužinoti apie naujus metodus, pasidalinti patirtimi, tobulėti.

Lektoriai - taip pat savanoriai

"Norėjome sekti LAKMA pavyzdžiu, kuri kasmet organizuoja tarptautinę konfereciją: jos struktūrą sudaro plenarinis posėdis ir vadinamieji "workshopai" - praktinis darbas grupėse, - pasakojo B. Buinevičienė. - Ieškojome kuo daugiau lektorių, kurie sutiktų nemokamai pristatyti savo pranešimus. Sekėsi gana sunkiai, nes niekas nenori dirbti už dyką. Laimei, galiausiai mums pavyko prisikalbinti tris: Ireną Darginavičienę iš Klaipėdos universiteto, Robin Gingerich iš LCC tarptautinio universiteto ir Miglę Ogorodnikovienę, Oksfordo universiteto leidyklos atstovę Lietuvoje. 15 darbo grupių lektorių patys pasisiūlė pasidalinti savo darbo patirtimi. Juos sugrupavome pagal mokinių amžiaus grupes ir pranešimų tematiką."

Su prašymu prisidėti prie konferencijos organizavimo B. Buinevičienė kreipėsi į Pedagogų švietimo ir kultūros centro (PŠKC) anglų kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkę Gražiną Gimbutienę, kuri dirba "Versmės" progimnazijoje mokytoja metodininke. Jai tarpininkaujant konferencija galėjo vykti šios progimnazijos patalpose. Penki žmonės iš minėto metodinio būrelio išvakarėse padėjo parengti kabinetus ir konferencijai reikalingas priemones.

Sąmata - 300 litų

Paklaustos, kas finansavo minėtas priemones, be kurių neįmanoma apsieiti, pokalbininkės sakė su tokiu prašymu kreipusios į miesto Švietimo skyriaus inspektorę Aušrą Dragašienę, ir į PŠKC sąskaitą buvo pervesti 300 litų. Už šiuos pinigus buvo sudaryti konferencijos informaciniai paketai (aplankai) dalyviams, pasirūpinta padėkos ženklais lektoriams, garbės raštais trijų geriausių metodinių darbų (vyko jų paroda) autoriams.

Lietuviškas kuklumas

Kodėl dvi Klaipėdos mokytojos užsiima būtinų seminarų organizavimu be atlygio, savo laisvalaikio sąskaita, ir kam iš tiesų priklausytų tai daryti? Prieš atsakydamos į šį klausimą pedagogės turėjo gerai pagalvoti...

"Darome tai, nes Vakarų Lietuvoje jaučiame sąstingį šioje srityje. Nėra kaip ir kur paskleisti naujų idėjų, įdomios patirties. Pavyzdžiui, yra mokytojų, kurie laimi konkursus ir važiuoja stažuotis į Oksfordą, Kembridžą, tačiau grįžę naujais įgūdžiais nesidalija - paprasčiausiai neturi kur tai "paduoti"..."

Seminarai ir konferencijos, anot pokalbininkių, reikalingi keistis informacija, atnaujinti žinias. "Kas juos turėtų rengti? Manau, jeigu ŠMM ir NEC nusprendžia ką nors keisti, tai jie turėtų vykdyti ir sklaidą regionuose. Kita vertus, noras dalytis patirtimi, įvairios iniciatyvos turėtų kilti ir iš pačių mokytojų. Daugelis jų dirba kokybiškai, tačiau - tyliai. Gal čia veikia lietuviškas kuklumas, o gal baimė būti sukritikuotam. Šiaip ar taip, Lietuvoje atsiranda nemažai žmonių - gal tik jų daugiau arčiau sostinės, kurie bando uždegti kolegas pristatyti savo patirtį. Jie ir organizuoja tokius renginius..." - sakė B. Buinevičienė.

Mokytojų lūkesčiai

Pokabininkių pasidomėjome, kokių pastabų jos, kaip organizatorės, išgirdo iš konferencijos dalyvių ir kokie jų lūkesčiai ateičiai.

"Išanalizavus mokytojų užpildytas anketas matyti, jog dalyviai pageidautų, kad būtų daugiau lektorių. Taip pat, kad lektoriai būti užsieniečiai - jie labiau gali "įpūsti" energijos, motyvacijos dirbti kitaip. Tačiau, kaip minėjome, lektoriai, o juo labiau iš užsienio, kainuoja didelius pinigus", - sakė pedagogės.

Apibendrindamos išsakytus lūkesčius, jos teigė, kad mokytojai noriai domisi praktinėmis idėjomis, darbo su multimedija bei IT metodais, rašymo įgūdžių tobulinimo, netradiciniais skaitymo, klausymo mokymo metodais, sėkmingos pamokos organizavimo principais, formomis ir, be abejonės, visa informacija, reikalinga rengiant mokinius valstybiniam brandos egzaminui.

"Mokytojai nori sužinoti, kaip kelti mokinių motyvaciją, kaip juos geriau vertinti, kaip įsivertinti save. Kai kurie pageidauja sužinoti, kaip geriau susitvarkyti su dienotvarke, krūviu, suvaldyti klasę..." - sakė anglų kalbos mokytojos.

ATGARSIAI

Svarbu, įdomu, efektyvu

Mokytojai apie konferenciją:

* Pas mus tokio lygio konferencijų išvis nėra (mokytoja iš Šilutės).
* Labai svarbi darbui tema: kaip padaryti mokymą efektyvų.
* Džiaugiuosi galimybe įsigyti literatūros.
* Puikiai organizuota, apgalvota, įdomu, sklandu.
* Malonu, kad viskas anglų kalba.
* Puikiai pristatyta tema.
* Patiko M. Gorkio pagrindinės mokyklos mokytojos metodininkės Olgos Normantienės sukurta savęs įsivertinimo sistema.
* Sužinojau apie CLIL (apie šį integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą pranešimą skaitė mokytoja Vitalija Pliakuvienė ("Ąžuolyno" gimnazija). - Aut. past.).
* Puikus sprendimas: teorija + praktika.
* Atmosfera darbinga, puikiai pateikta medžiaga.
* Paskatino mąstyti, ką galėčiau daryti geriau.
* Pritaikysiu darbe nemažai idėjų.
* Renginys prasmingas, įvairiapusis, skatinantis kūrybingumą. Mane žavi noras keisti savo veiklą, naudoti ne tik nusibodusius pratimus, bet ir skatinti mokinius mąstyti.
* Ačiū drąsioms kolegėms už iniciatyvą.