Ilgų mokslo šaknų nereikia

Nuo ryto vakar prie Švietimo ir mokslo ministerijos ėmė būriuotis minios mokinių. Kai kurie atėjo su mokytojais, kiti savo iniciatyva organizavosi nepraleisti mitingo, nors šis buvo organizuotas per šiuo metu mokiniams trunkančias atostogas. Mokiniai vienbalsiai tikino esantys prieš mokslo metų ilginimą, mat tai neduos nieko gero. Pasikvietę į diskusiją švietimo ir mokslo ministrę, mokiniai su mokytojais ir tėvais žygiavo į V.Kudirkos aikštę, kur surengė koncertą, norėdami įrodyti, kad nėra nemokšos.

Viešą diskusiją-protesto akciją organizavo švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, kurių iniciatyva neseniai atlikta apklausa parodė, kad visos mokyklos yra prieš ministerijos paskelbtą naują tvarką.

Protesto dalyvių su švilpimais sutikta švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė teigė, kad norint pakelti ugdymo lygį Lietuvoje reikalingos papildomos pastangos: „Be darbo neturėsime ir rezultato. Per metus turime 4 mėnesius atostogų. Poilsiaujame ilgiausiai Europos Sąjungoje. Kol mes ilsimės, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų. Pagal pasaulinius mokinių gebėjimo rezultatus Lietuva yra sąrašo antroje pusėje. Mus lenkia ne tik Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, bet ir visos mūsų kaimynės - Estija, Latvija, Lenkija“, - sakė ministrė. Norėdama iliustruoti patarlę „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“, ministrė žengė į minią nešina obuolių ir kriaušių pintinėmis ir kvietė mokinius pasivaišinti saldžiais vaisiais.

Rimutė MOROZOVIENĖ, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja:

- Kodėl mokytojai prieštarauja ŠMM siūlymui ilginti mokslo metus?

- Nelabai žinau žmonių, kurie tam pritartų, išskyrus keletą prestižinių gimnazijų direktorių. Man atrodo, kad visa visuomenė pasisako prieš. Tiek tėvai, tiek vaikai, tiek mokytojai. Nemanome, kad tokiu būdu galima išspręsti ugdymo kokybės ar kitas problemas. Manau, šią idėją daugiausiai palaiko gal tik tų šeimų tėvai, kurie mažiausiai rūpinasi savo vaikais, neturi kam jų palikti, jiems aktualu, kad vaikai būtų kuo ilgiau užimti mokykloje.

Tad man atrodo, kad situaciją turi spręsti net ne ŠMM, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nes reikia imtis priemonių, kad būtų užtikrinta vaikų priežiūra, jų užimtumas. Jei jau imame pavyzdžius iš užsienio, kaip sako ŠMM, tai imkime visus pavyzdžius. Kitose šalyse vaikai be tėvų nevaikšto nuo 2-3 metų kiemuose ir neišmoksta nedorų dalykų, kuriuos paskui ir perduoda mokykloje bendraamžiams. O mokytojui tenka kovoti su tokiais dalykais.

- Ar mokslo metų trukmė iš tiesų turi kokių sąsajų su mokinių rezultatais ir tas dviejų savaičių prailginimas išgelbės statistiką, kuria taip ginasi ministerija?

- Ministerija pačiupo šią idėją kaip kažkokį kabliuką. Bet kodėl nesugalvoja kitokių dalykų? Pavyzdžiui, kad ir kalbėtų apie mokytojo padėjėjus. Užsienyje beveik kiekvienoje klasėje pamokos metu dirba du mokytojai. O pas mus visoje mokykloje yra vienas ar du mokytojo padėjėjai. Nereikia sakyti, kad kitose šalyse vaikai mokosi ilgiau. Jie gal turi trumpesnes vasaros atostogas, tačiau pas juos kitoks žiemos atostogų ciklas, be to, jie mokosi pagal kitokias programas. Kitose šalyse vaikams sugalvota daug įdomių veiklų. Veikia stovyklėlės arba sodybose vaikai išmoksta naudingų dalykų. O pas mus nieko tokio nesiūloma, tiesiog vesti pamokas. Neva jei prie dalyko pridėsime po vieną ar dvi pamokas, pakelsime mokymo kokybę. Bet nėra įrodyta, kad nuo to kyla mokymo kokybė. Jungtinėje Karalystėje mokslo metai ilgiau trunka, bet ar kas girdėjo, kad šioje šalyje mokinių pasiekimai būtų geri? Tikrai nėra geri. Geri Švedijos, Suomijos, Estijos, nors joje mokiniai mokosi tik vieną savaitę ilgiau nei mes. Akivaizdu, kad šie dalykai nekoreliuoja. Bet ministerija pagriebia tokią idėją, numeta kaip kaulą, piktina visuomenę.

- Girdisi pasisakymų, esą mokytojams ir taip per daug 3 mėnesių atostogų, per kurias jie neva nedirba.

- Mokytojai atostogauja tik du mėnesius, o darbo yra labai daug. Tie, kas nedirbo mokytojais, nesupranta. Kodėl niekas nekelia klausimo, kad policijos pareigūnai į pensiją išeina atitarnavę vos 25 metus? Kas dirba švietimo srityje, žino, kokį krūvį patiria ir turi atlaikyti mokytojas. Aš kartais pagalvoju, kad mokytojas turi turėti mažiausiai kokių dešimt specialybių. Juk jis turi būti puikus savo srities žinovas, aktorius, oratorius, turintis gerą iškalbą ir balsą, policininkas, kad galėtų susitvarkyti su nemotyvuotais vaikais, taip pat socialinis darbuotojas, gydytojas, psichologas ir dar daugiau. Visur mokytojai atostogauja du mėnesius ir nemanau, kad atostogas reikia kažkaip mažinti.

- Manote, pavyks mokinius, kurie ir taip nejaučia motyvacijos mokytis, priversti mokytis, kai už lango džiugina vasariški orai?

- Vaikai, kurie bėgo iš pamokų, vasarą dar labiau bėgs. Žiemą tai šalta, nelabai kur pabėgsi, o tas, kuris nenori, tikrai neateis birželį. Akivaizdu, kad tie, kurie ir taip nelankė, nelankys ir jų mokymosi kokybė tikrai nepakils. O tie, kurie buvo pavyzdingi ir mokėsi ištisus metus, turės vargti papildomai. O tėvai, kurie galėtų užsiimti vaikų užimtumu vasarą, vaiką išvežti į kaimą, stovyklą ir suteikti daugiau įdomesnių patirčių, praras tą galimybę. Man atrodo, reikėtų kurti tam tikras tradicijas. Kai kuriose šalyse per nemažai metų susiklosčiusi tradicija daugiau mokytis žiemą, kai šalta. Kažkodėl pas mus daugiau mokomasi tuomet, kai šilta. Bet juk yra mokyklų, kur kondicionierių net nėra.

- Ar tinkamai dirbama, jei pagal ministerijos planą mokslo metai ilginami tuojau pat, o mokymo programos bus peržiūrimos 2018 m. antrame ketvirtyje, plėsti neformalųjį ugdymą ir spręsti mokinių motyvacijos klausimus numatoma tik 2020 m.?

- Žinoma, kad būtent šiuos dalykus pirmiausia reikėtų žiūrėti ir tvarkyti dar prieš mokslo metų ilginimą. Ypač klausimus, kurie susiję su mokinių motyvacija. Programos yra perkrautos, kuo toliau, tuo labiau jos plečiamos. Bet ar tikrai vaikui šiais laikais reikia iki tokių smulkmenų išmokti kad ir tą pačią istoriją? Programos turi būti mažesnės apimties, o vietoj to reikėtų daugiau dėmesio skirti vaikų gebėjimui analizuoti, ugdyti kritinį mąstymą. Juk jaunimą dabar supa tiek daug skirtingos informacijos, kurią reikėtų mokėti analizuoti ir vertinti. O kai reikia pirmiausia daug išmokti, negali leisti sau užsiimti su vaikais kitokia papildoma veikla.

- Ar neatrodo keista, kad ministerija į diskusijas mokyklų bendruomenes pakvietė jau po to, kai pati priėmė sprendimą ilginti mokslo metus?

- Dabar vyksta labai įdomios viešosios diskusijos ir aptarimai, kurie rengiami pamokų metu ir į kuriuos pasikviečiami tik kai kurie atstovai. Bet sprendimas buvo priimtas vienašališkai. Sako, kad tyrimai rodo, jog rezultatai prasti. Bet pažiūrėkime, kokie žmonės Lietuvoje liko, ypač rajonuose. Galiu drąsiai pasakyti, kad tie vaikai, kurie mokėsi pagal individualizuotas programas, liko ten, kur užaugo, sukūrė didžiules šeimas, kurios tampa asocialios. Būkime sąžiningi, dažnai iš tokių vaikų genijų nepadarysi. Protai nutekėjo į didžiuosius miestus ir užsienius.

Reikia realiai žiūrėti į situaciją ir pirmiausia spręsti šalies socialines problemas, tokias kaip emigracija, užimtumas, darbo apmokėjimas. Jei jau žiūrime į kitas šalis, tai žinokime, kad kai kuriose iš jų mokyklose visi mokiniai gauna nemokamą maitinimą. Pirmiausia reikia žmonėms suteikti tinkamas sąlygas gyventi. Tik paskui galima kalbėti apie švietimą ir galvoti, kodėl mokinių tokie rezultatai. Su tokia visuomene ir tokia sistema tik tokius rezultatus ir turėsime, nesvarbu, bus ilgesni ar trumpesni mokslo metai.

Ar ilgesni mokslo metai padės mokiniams pasiekti geresnių rezultatų?

Rasa Žemaitė, asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ l.e.p. prezidentė:

Sąsaja atsiranda tik dėl turinio arba konteksto, o dabartiniuose siūlymuose to nėra. Tėvai nesupranta, kodėl visi vaikai visuotinai nubaudžiami dviem savaitėmis pataisų. Oficialiai kalbama, kad siekiant rezultatų ir kokybės, bet tiek programos, tiek finansavimas bus peržiūrimi tik gerokai vėliau. Mokyklos bendruomenė nemato argumentų, kurie motyvuotų vaikus tas dvi savaites dar eiti į mokyklą.

Edgaras Maslenikas, Švenčionių r. Adutiškio pagr. mok. informacinių technologijų mokytojas:

Nemanau, kad tai būtų iš viso susiję. Kas iš to, jei atsiras papildoma informatikos pamoka ar dvi muzikos? Dauguma mokytojų mano, kad pradedama ne nuo tos pusės. Pirmiausia reikėtų vaikams organizuoti edukacines programas, o ilginti mokslo metus ir sėdėti klasėje nebus naudinga.

Romualdas Mikalajūnas, kūno kultūros mokytojas, mokykloje dirbęs 40 metų:

Pirmi metai, kai nedirbu mokykloje, tačiau nelieku abejingas ir atvykau dalyvauti renginyje. Geresnių rezultatų reikia siekti pirmiausia keliant mokinių motyvaciją ir tvarkant visą sistemą. Paprastas pavyzdys - vaikai būtų motyvuoti mokytis, jei žinotų, kad į aukštąsias mokyklas niekas nepriima neišlaikius egzaminų ar turint 4 balų vidurkį. Kol taip nėra, nereikia tikėtis pokyčių.

Vladimiras Banelis, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas:

Pirmiausia turėtų būti aišku, ką ir kodėl mes darysime tas dvi savaites, nes kol kas negirdime jokios aiškios žinutės, kas slypi už šio siūlymo. Norisi turinio, o niekas nekalba apie tai, koks bus rezultatas. Atkreipkime dėmesį į tai, kad jei tu turi gerą idėją ir darai gerus darbus, bendruomenė džiaugiasi ir padeda, o šiandien matome, kad bendruomenė elgiasi kitaip.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“