Į žmones - per ašaras

Švietimas

Ašarų upeliai, isterijos protrūkiai ir neramios naktys - šiuos širdį draskančius išgyvenimus privalo įveikti šeimos, pirmą kartą išleidžiančios savo mažuosius į darželius arba mokyklas.

Nauja vieta ir tvarka, atsiskyrimas nuo tėvų tik retais atvejais tampa barjeru, kurio vaikas taip ir nesugeba įveikti. Tuomet tėvams
patariama ieškoti galimybių mažylį auginti namuose.

Sunerimti reikėtų, jei praėjus pusmečiui vedamo į darželį vaiko veidu vis dar rieda skaudžios išsiskyrimo ašaros, arba jeigu per šį laikotarpį tėvai pastebi vis didėjantį jo elgesio regresą.

Būna atvejų, kai jau atpratę nuo sauskelnių mažieji vėl pradeda šlapintis, iš naujo "susidraugauja" su čiulptuku, o lopšelinukai, pramokę vaikščioti, šį atradimo džiaugsmą pamiršta ir apstulbina tėvus namuose vėl parkrisdami ant keturių.

Nors adaptacijos trukmė priklauso nuo individualių vaiko charakterio savybių, paprastai ji gali užsitęsti iki kelių mėnesių.

Kaip įveikti šį nelengvą etapą išgyvenant kuo mažiau neigiamų emocijų, - receptų daug, tačiau esminis yra vienas - klausyti savo širdies. Dienraščio skaitytojams vaikų psichologė Rasa Karalienė ir lopšelio darželio "Papartėlis" vyr. auklėtoja Nijolė Būtienė pirmiausia pataria atidžiai stebėti savo atžalos elgesį, kuris ir padiktuos atsakymus.

Visuotinis stresas

Ne viena pakalbinta mama savo vaiko adaptaciją prisiminė lyg didžiausią košmarą.

"Viską dariau taip, kaip patarė darželio auklėtoja. Iš pradžių susipažinau su nauja aplinka, grupe, kurią dukra lankys. Vėliau atvedusi mergaitę pati su ja ten pabūdavau. Palaipsniui dukrą palikdavau pusdieniui, tačiau pirmąją jos dieną, praleistą darželyje, prisiminsiu visą gyvenimą. Atėjusi pasiimti, radau drebančią. Verkė, matyt, ištisą dieną, net veidelis buvo nuo ašarų papurtęs. Auklėtoja man neskambino. Pritrenkė atsakymas - ji esą verkė tyliai, netrukdė. Tuo mūsų ėjimas į darželį ir baigėsi. Antrai dukrai kas rytą reikėdavo pusvalandžio nuraminti, nors auklėtoja mane stumdavo pro duris. Esu įsitikinusi - adaptacijos trukmė labiausiai priklauso nuo pedagogų meilės ir pasiaukojimo šiai profesijai", - praeities įspūdžiais dalijosi klaipėdietė Arina.

"Papartėlio" auklėtoja N. Būtienė, turinti net 25 metų darbo su vaikais patirtį, atvirauja, jog adaptaciją išgyvena ne tik mažyliai, jų tėvai, bet ir patys pedagogai.

"Surasti kelią į kiekvieno mažiuko pasaulį - didžiausia ir sudėtingiausia užduotis pirmosiomis dienomis. Mes taip pat išgyvename stresą - vaikai adaptacijos metu itin jautrūs ir pažeidžiami. Vienam reikia laiko, kitas ieško akių kontakto, trečią nuramina iš namų atsineštas žaisliukas. Beveik visi naujokėliai saugiau jaučiasi įsikabinę į rankas auklėtojai, jei jų neužtenka - įsikimba į sijoną. Kiekvieną rudenį graudūs verksmai prasideda jau prie darželio vartų. Būna, kad atėjus iki grupės, ašaras pradeda šluostytis ir mamos. Patikėkit - tai praeina. Aš pati kažkada tai patyriau vesdama į darželį savo vaikus", - ramina N. Būtienė.

N. Būtienė: "Pirmaisiais mėnesiais būkite savo vaikams atlaidesni, namuose jiems gali pasireiškti nevaldomo pykčio priepuoliai."

"Papartėlio" auklėtoja šiam išbandymui pataria ruoštis iš anksto. Pirmiausia tėvai turėtų patys susipažinti su aplinka, kuri ilgą laiką jų atžalai atstos namus. Iš pradžių tėvams patariama išsiaiškinti darželio dienotvarkę, esant galimybei, ją pritaikyti namuose - mažam vaikui sudėtinga įveikti vadinamąsias režimų žirkles.

Auklėtoja Nijolė prašo tėvų rasti laiko pokalbiui, kurio metu ji sužinotų apie vaiko elgesio ir mitybos įpročius, žodyną.

"Pirmą savaitę siūlau palikti mažiuką po keletą valandų. Antrą savaitę ilginti išsiskyrimo valandas iki pietų. Vėliau - migdyti. Šis etapas dažnai būna sudėtingas. Kitose įstaigose pageidaujama, kad su vaikais grupėse pasiliktų ir vienas iš tėvų. Nemanau, kad tai teisinga, ypač - kitų vaikiukų atžvilgiu, juk jų tėvelių nėra šalia", - patirtimi dalijosi N. Būtienė

Kol vyksta adaptacija, ryte geriau mažylio negraudinti ilgu išsiskyrimu, mano pedagogė. Anot jos, vaikas - lyg lakmuso popierėlis perima visas tėvų emocijas, todėl pajutęs, jog mama išgyvena, pradeda "koncertą", nuo kurio labai greitai "užsikuria" visa grupė.

"Nestumkite vaiko nuo savęs, tiesiog švelniai atveskite į grupę ir paaiškinę, jog privalote eiti į darbą, palikite. Jeigu pažadėjote vakare už gerą elgesį atsilyginti dovanėle - pažadą būtinai tesėkite. O kad širdies neskaudėtų, dienos metu paskambinkite auklėtojai. Asmeniškai aš, visada leidžiu pasiklausyti tėvams, ar grupėje nėra verkiančių", - teigė "Papartėlio" auklėtoja.

Dažnai rytinis stresas lengviau išgyvenamas, kai vaiką į darželį atveda tėtis, o ne mama. N. Būtienė pataria esant galimybei vesti vaikelį tam, su kuriuo išsiskiria lengviau - taip daryti bent jau adaptacijos laikotarpiu.

Lyčių skirtumo nėra

Kalbas, esą berniukai adaptaciją išgyvena daug skaudžiau nei mergaitės, N. Būtienė linkusi paneigti - to savo praktikoje nepastebėjusi. Per 25 darbo metus buvo tik du išskirtiniai adaptacijos atvejai.

Pirmasis, kai 2,6 metų berniukui šis etapas užsitęsė ir auklėtoja paprašė tėvų ieškoti galimybės berniuką dar paauginti namuose. Po metų tas pats vaikas į darželį sugrįžo ir prie naujos vietos pritapo stebėtinai greitai.

Antrasis įsirėžęs į atmintį - kai adaptaciją išgyvenantis berniukas darželyje nevalgė beveik metus laiko.

"Mama pasakojo, jog namuose jis kimšdavo pilna burna, bet pas mus prie stalo sėdėdavo tvirtai sučiaupęs burnytę. Kartą pavyko apgauti, žaisdama šaukštelį pavadinau laiveliu ir berniukas užsimiršęs išsižiojo, bet greitai "pasitaisė" - prisiminė savo protestą ir tvirtai sučiaupė lūpas. Tėvai apie tai žinojo, galimybių ką nors keisti nebuvo, nutarėme dar palaukti. Šiandien šis berniukas turi puikų apetitą ir gerai valgo", - pasakojo pedagogė.

Anot jos, labai svarbu apie darželį teigiamai kalbėti namuose. Būna atvejų, kai patys tėvai kasa duobę ir ilgina adaptaciją vaiką gąsdindami darželiu.

"Ateina pasiimti vakare, mažylis susijaudina, pradeda verkti, o pavargęs tėtis ar mama dar pagrasina, kad paliks. Net ir susierzinę tėvai turėtų galvoti ką kalba", - patarė N. Būtienė.

Be problemų

Mokyklos-darželio "Šaltinėlis" pirmokėliai adaptacijos beveik nepatiria, ir ne tik dėl to, kad mokyklą pradeda lankyti jau pažįstamoje aplinkoje. Dar vasarą, birželio mėnesį, būsimų pirmokų mokytoja su vaikais bendrauja ištisą savaitę. Jos metu pedagogė nustato vaikų žinių lygį, "prisijaukina" būsimus auklėtinius.

Rugsėjo pirmąją vaikai susitinka jau su pažįstamu žmogumi. Panašiai yra visuose Klaipėdos darželiuose-mokyklose.

"Trimetinukų tėvų prašau pirmąsias dienas pasilikti kartu. Dauguma mamų tai mielai daro, nes dar nedirba, galų gale ir jos apsipranta su pasikeitimais. Pirmosiomis dienomis prašome iš namų atsinešti mylimiausius žaisliukus, su jais ir miegoti drąsiau. Kitose ikimokyklinėse įstaigose tai nerekomenduojama, bet, mano nuomone, pirmiau reikėtų galvoti apie vaiką, o ne apie tai, kad auklėtojoms kyla papildomų rūpesčių", - svarstė "Šaltinėlio" direktorė Margarita Gaučienė.

"Tinkamiausias amžius - ketveri metai"

Klaipėdos psichikos sveikatos centro (KPSC) psichologė Rasa KARALIENĖ

Nauja aplinka visuomet sukelia nerimą ir nesaugumo jausmą, tik į pasikeitimus kiekvienas vaikas, kaip ir suaugęs asmuo, reaguoja skirtingai, todėl adaptacija bei jos trukmė - individualus procesas. Vieniems prireikia mėnesių, kiti smagiai bendraamžių būryje pasijunta jau patį pirmą kartą.

Stresą didina ir perpildytos grupės, vaikų keliamas triukšmas. Dabar grupėse yra net po 20 vaikų, o kai kitose Europos šalyse su 6-8 vaikų grupe dirba po tris auklėtojas.

Jeigu jūsų mažylio elgesys tik blogėja - jis nuolat verkia ir praverkia viską dieną, jei praėjus keliems mėnesiams vis dar miega blogai, blaškosi, patarčiau ieškoti auklės, žinoma, jeigu tam yra galimybė. Patikėkite, dar metus namie praleidęs mažylis nieko nepraras.

Galite pastebėti vaiko regresą, būna, kad atsinaujina naktinis šlapinimasis, sutrinka valgymas, vaikas gali pradėti viduriuoti ar net vemti.

Leiskite mažyliui mėgautis pramogomis, kurias labiausiai mėgsta. Tai gali būti maudynės, pasivaikščiojimai lauke, koks nors žaidimas. Pabūkite vakarais kartu ilgiau, adaptacijos metu vaikui reikia saugumo jausmo. Jei mažylį vargina irzlumas, pasitarus su gydytoju prieš miegą pagirdykite raminamosiomis arbatėlėmis ar sirupais.

Optimaliausias amžius darželiui - 3 metai. Trimetukai jau gali pritapti prie kolektyvo, mokosi bendrauti, kartu žaisti. Dvimetukus siūlyčiau dar paauginti namie. Šio amžiaus vaikai nepajėgūs susitvarkyti su savo buitimi, žodynėlis dar nedidelis, sužinoti, ką jis išgyvena - sudėtinga.

Aš patarčiau vaiką į darželį išleisti 4 metukų. Kaip tik šiuo laikotarpiu vaikas pradeda ieškoti žaidimų draugų. Jis ir apsirengti jau moka, savarankiškai valgo.

Vaida JUTKONĖ