Į vasarą – su neramia širdimi

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas šiandien susitinka su Pranciškonų gimnazijos direktoriumi Leonu Šidlausku, kuris jam telefonu pranešė, kad kitais mokslo metais ketina formuoti ne 4, o 5 penktokų klasių komplektus ir juose mokysis 340 vaikų.

„Jaučiuosi nelabai maloniai“,- pakalbėjęs telefonu su L. Šidlausku, prisipažino V. Domarkas, antradienį pas jį apsilankiusioms profsąjungos narėms E. Daniuk, Irenai Grabienei iš Vydmantų vidurinės mokyklos, Daliai Puškorienei iš Darbėnų gimnazijos, Elvyrai Jurkienei ir Sigitai Jonaitienei iš Marijono Daujoto vidurinės mokyklos. Jas palaikė iš Klaipėdos atvykusi LŠĮPS pirmininko pavaduotoja Laima Juknienė.

Svarsto piketo galimybę

Pedagogės tvirtino pamenančios, kad rajono taryba kovo 28 dieną įvykusiame posėdyje priėmė sprendimą, jog kitais mokslo metais Marijono Daujoto pagrindinė mokykla formuotų 4 penktokų klasių komplektus, o Simono Daukanto pagrindinė mokykla – 2. Manyta, kad Pranciškonų gimnazija turės 4 penktokų klasių komplektus, tačiau dabar paaiškėjus, kad jų bus 5, mažiau penktokų besulauks kitos miesto mokyklos.

„Jei nebus vienos penktokų klasės, vadinasi, ateityje beturėsime mažiau ir šeštokų, septintokų, ir t.t. Ši situacija atsilieps absoliučiai visiems mokytojams, nes sumažės jų darbo krūvis“,- nuogąstavimus išsakė E. Jurkienė.

„Kiek iki tol teko kalbėti su Pranciškonų gimnazijos direktoriumi, jis aiškaus atsakymo – 4 ar 5 klasių komplektai bus formuojami – nedavė. Mes primygtinai prašėme, kad jie kitais mokslo metais turėtų 4 penktokų klasių komplektus. Tai pažadėjo ir gimnazijos steigėjos – Lietuvos pranciškonų šv. Kazimiero provincijos – ministras kunigas Astijus Kungys OFM,- tikino V. Domarkas. Ir tuo pačiu pripažino. – Neturime jokių juridinių svertų, kad galėtume reguliuoti mokinių priėmimą į Pranciškonų gimnaziją. Galime tik prašyti“. „Vadinasi, politikai negali formuoti švietimo politikos“,- pastebėjo profsąjungietės, kurių paskutinė viltis – šiandieninis V. Domarko ir L. Šidlausko susitikimas, kuriame bus aptartas klausimas dėl penktokų priėmimo.

„Neatmetame galimybės, kad stovėsime prie Pranciškonų gimnazijos“,- apie galimą pedagogų piketą užsiminė E. Daniuk.

Pranašumas – nepavejamas

„Tuoj prasidės vasaros atostogos, tačiau mokytojai iki šiol tiksliai nežino, kiek penktokų klasių komplektų mokykla turės kitais mokslo metais. Negalima paskirstyti klasių auklėtojų, su kuriais būsimi penktokai jau galėtų dabar susipažinti, neaišku, koks bus mokytojų darbo krūvis. Ir visa tai dėl to, kad Pranciškonų gimnazija neprivalo pranešti, kiek penktokų klasių jie ketina formuoti“,- problemą dėstė E. Daniuk.

Jai pritarė ir kolegės, žinančios, kad būsimų penktokų tėvai pateikia prašymus dviem mokykloms – taip jie turi atsarginį variantą, jei kartais vaikas nebepatektų į Pranciškonų gimnaziją.

„Mes negalime konkuruoti su Pranciškonų gimnazija: ji turi pranašumą, nes vienintelė rajone yra ilgoji – joje vaikai gali mokytis nuo penktos iki dvyliktos klasės. Kadangi tai yra privati mokykla, ji turi papildomų finansavimo šaltinių, todėl gali pasirūpinti geresne materialine baze. Be to, Pranciškonų gimnazija gauna 100 proc. mokinių krepšelio lėšų, o rajono valstybinės mokyklos visų mokinio krepšelio lėšų negauna, nes nuo bendros sumos 6 proc. yra paimami ir Savivaldybės perskirstomi – atiduodami vienai ar kitai mokyklai, kuri turi didžiausius nuostolius,- vardijo LŠĮPS Kretingos rajono susivienijimo narės. – Kad Pranciškonų gimnazija taptų viešąja įstaiga, buvo politinis sprendimas, todėl jį priimant reikėjo susitarti dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, kad Kretingos rajono savivaldybė liktų viena iš gimnazijos steigėjų. Tačiau dabar žingsnio atgal jau nėra“.

V. Domarkas teigė, kad šiuo atveju rajono Savivaldybė yra dvejopoje pozicijoje: viena vertus, turi rūpintis rajono mokytojais ir apsaugoti juos nuo nedarbo, kita vertus – vaikams suteikti kuo geresnes sąlygas mokytis. „Mokinių kasmet mažėja – to niekaip neišvengsime, todėl mokyklos taip pat turi ieškoti išeičių, kaip tapti patrauklesnėmis“,- įsitikinęs V. Domarkas, pateikęs Jurgio Pabrėžos gimnazijos, kuri tapo universitetine gimnazija, pavyzdį.

Kitoms mokykloms įsipareigoti negali

Pranciškonų gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad informacija apie būsimų penktokų klasių komplektų skaičių niekuomet nebuvo slepiama.

„Anksčiau ir patys negalėjome žinoti, kiek penktokų klasių pavyks suformuoti. Todėl visiems, kas teiravosi šių duomenų, ir žodžiu, ir raštu atsakydavome: „Keturis arba penkis komplektus“. O Kretingos švietimo įstaigų profesinė sąjunga apskritai šios informacijos mūsų nė neprašė,- teigė L. Šidlauskas. - Priimdami būsimus penktokus, žvelgiame ir į mokymo proceso tęstinumą, todėl reikėjo apgalvoti su mokyklos ateities perspektyva susijusius klausimus: kaip kuo geriau patenkinti mokinių ir tėvų poreikius, kokias sąlygas suteikti, kokias naujoves įdiegti ir pan., analizuojame savo sėkmes ir nesėkmes. Juk tik dabar yra rengiamas ir ugdymo planas – manau, kad tą patį daro visos mokyklos. Tad ir mūsų gimnazijos mokytojai iš anksto negali žinoti, koks darbo krūvis jiems teks kitais mokslo metais“.

L. Šidlauskas įsitikinęs, kad būsimų penktokų klasių komplektų skaičius yra tik pačios Pranciškonų gimnazijos apsisprendimas, vidaus reikalas, todėl įsipareigojimu kitoms mokykloms jis negali tapti. „Esame privati mokykla, todėl jei pritrūksime pinigų mokytojų algoms ar kitoms reikmėms, paramos iš Savivaldybės negausime. Turime galvoti, kaip patiems išgyventi – tai labiausiai ir priklauso nuo mokinių skaičiaus,- teigė L. Šidlauskas. - Dabartis yra tokia, kad tėvai patys renkasi mokyklą, o koks bus jų sprendimas, priklauso nuo mokyklos mokymosi kultūros, ugdymosi sąlygų, įdirbio, vadovybės bei mokytojų įžvalgų ir kitų dalykų. Visi gyvename tomis pačiomis sąlygomis, nejaučiame jokio išskirtinumo ir nė apie vieną mokyklą blogu žodžiu neatsiliepiame“.

Piktina didesni direktorių atlyginimai

Susitikime su V. Domarku profsąjungos narės aptarė ir kitas švietimo įstaigų problemas, tarp kurių – ir mokyklų direktorių darbo apmokėjimas. Pedagogai mano, kad yra socialiai neteisinga jų atlyginimą „apkarpius“ daugiau kaip 200 Lt, o kai kam - net ir daugiau kaip 400 Lt, direktoriams palikti didesnį, negu yra nustatytas vidurkis, atlyginimo koeficientą.

„Atotrūkis tarp mokytojo ir direktoriaus atlyginimų yra pernelyg didelis. Tačiau mes pritartume, jei didesnis direktoriaus atlyginimo koeficientas būtų nustatytas tiems direktoriams, kurie turi aukštą kvalifikaciją, vadybinę kategoriją. Nepagrįstai skirdama aukštus atlyginimo koeficientus, Savivaldybė ruošia dirvą paklusniems direktoriams“,- įsitikinusi D. Puškorienė.

Profsąjungiečiai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kartais direktoriai turi ir po antrą darbo sutartį, pagal kurią jie dėsto pamokas, nors to paties dalyko mokytojų krūvis yra nepakankamas.