Į neformalųjį švietimą žiūrėjo neformaliai

Savivaldybės tarybos Kontrolės komitete svarstytoje Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje nurodoma, kad buvo vertinamas praėjusių metų Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimas neformaliojo vaikų švietimo teikėjų programoms finansuoti.

Nebuvo kontrolės?

Kontrolierė Daiva Čeporiūtė paaiškino, kad 2015 metų gruodį Vyriausybė pakeitė mokinio krepšelio apskaičiavimo ir skirstymo metodiką, kurioje buvo rekomenduota neformaliojo švietimo programoms vienam vaikui skirti 15 eurų per mėnesį, paliekant galimybę sumą mažinti ar didinti trečdaliu atsižvelgiant į užsiėmimus lankančių vaikų skaičių.

Bendra Klaipėdos miestui skirta suma buvo 536 tūkst. eurų. 2016-ųjų balandį buvo sudaryta sutartis su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, kuris įsipareigojo pervesti lėšas, vykdyti projekto įgyvendinimo stebėseną ir t. t. Tačiau, kontrolierės teigimu, pokyčiams buvo nepasirengta.

"Savivaldybės administracija tinkamai nepasirengusi, skubos tvarka pradėjo įgyvendinti teisės aktų nuostatas: patvirtino ir keitė tvarkos aprašus, pavyzdines dokumentų formas, komisijas programų vertinimui, kvietė NVŠ teikėjus teikti paraiškas, registruoti vaikus, vertino programas, skirstė joms lėšas pagal vaikų skaičių ir t. t.

2016 m. Savivaldybė įgyvendino programas dviem etapais. Tikslinė valstybės dotacija buvo panaudota 99,3 proc., tačiau Europos Sąjungos skirtų lėšų buvo panaudota tik 53,8 proc.", - minėjo D. Čeporiūtė ir pridūrė, kad Neformaliojo švietimo centras daugiau nei 3 mėnesius vėlavo pervesti lėšas už suteiktas paslaugas.

Pirmame etape dalyvavo 4 751 vaikas, vienam vaikui buvo skirta 12,4 euro per mėnesį. Antrame etape dalyvavo 5 747 vaikai, vienam teko 10,45 euro.

Kontrolierių išvadose teigiama, kad antrame programų vykdymo etape 29 NVŠ teikėjams, nesilaikant proporcingumo principo, vienam mėnesiui vienam vaikui buvo skirta didesnė nei kitiems teikėjams vienam vaikui paskirta lėšų suma.

Taip pat pažymima, kad nebuvo vykdyta programų vykdytojų einamųjų išlaidų kontrolė.

"Nustatėme, kad nors Ugdymo ir kultūros departamento direktorius buvo atsakingas už einamosios finansų kontrolės organizavimą, tačiau jos vykdyti nebuvo pavesta nė vienam departamento specialistui ir realiai 2016 m. tokia kontrolė nebuvo vykdyta", - nurodoma ataskaitoje.

Pasak D. Čeporiūtės, taip pat pernai tik iš dalies buvo užtikrintas NVŠ lėšų naudojimo teisėtumas. Buvo nustatyti 4 atvejai, kai finansuota patalpų nuoma ir vaikų poilsis, nors pagal teisės aktus tai negalėjo būti finansuojama. Tam buvo išleista per 7,5 tūkst. eurų.

Buhalteriniai klausimai?

Savivaldybės administracijai buvo rekomenduota peržiūrėti NVŠ lėšų administravimo procedūras, patvirtinti NVŠ teikėjų išlaidų kontrolės procedūras ir jas vykdyti, ne pagal paskirtį panaudotas lėšas grąžinti į biudžetą bei patikrinti, ar visų NVŠ teikėjų pernai patirtos išlaidos atitinka tikslinę paskirtį, o jeigu ne, jas grąžinti į biudžetą.

Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, kalbėdama apie užfiksuotą didesnį lėšų skyrimą daliai NVŠ teikėjų, pripažino, kad buvo padaryta klaidų.

"Padaryta klaida buhalterinėje apskaitoje. Turėjo būti fiksuota buhalteriškai viskas, kad didesnė suma 29 teikėjams buvo skola. Bet mes nežinojome, kaip tai įforminti buhalteriškai. Tai buvo grąžintos lėšos, kurios nebuvo atiduotos pirmame pusmetyje", - aiškino L. Prižgintienė.

Tačiau ji pridūrė, kad Švietimo skyrius nebuvo atsakingas už finansinę priežiūrą, buvo stebėta, kaip įgyvendinamos programos.

"Galbūt problemos kilo dėl patirties stokos, funkcijų neatskyrimo, kas turėtų ką daryti, kuris skyrius ar kurie asmenys turėtų vykdyti finansinę kontrolę - išankstinę, einamąją ir paskesnę", - sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Kontrolės komiteto nariai nusprendė kreiptis į Savivaldybės administraciją, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kam tenka atsakomybė už tik iš dalies užtikrintą lėšų panaudojimo teisėtumą, o rugsėjo mėnesį komitetas ketina vėl grįžti prie šio klausimo - kaip vykdoma NVŠ apskaita ir kontrolė.