Į aukštąją mokyklą - tik išlaikius bent vieną valstybinį egzaminą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuoja ir Seimui teiks įstatymo pataisas, pagal kurias į aukštosios mokyklos bakalauro studijas bus galima priimti asmenis, turinčius vidurinį išsilavinimą ir išlaikiusius bent vieną brandos egzaminą.

Taip pat siekiant akredituoti valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programas bus privaloma atsižvelgti į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, taip užtikrinant, kad aukštojoje mokykloje bus rengiami specialistai, kurių reikia sėkmingai tolesnei valstybės raidai ir konkurencingumui. Numatoma, kad aukštosios mokyklos turės skelbti visus priėmimo į aukštąsias mokyklas galutinius rezultatus sudarydamos sąlygas visuomenei gauti visą informaciją apie aukštosios mokyklos veiklą ir didindamos aukštosios mokyklos skaidrumą.

Kaip po susitikimo su ekspertais, kuriame aptarta aukštojo mokslo kokybė, sakė vyriausioji Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė, šiuo metu aukštojo mokslo kokybė neatitinka nei verslo, nei valstybės poreikių, todėl artimiausiu metu šalies vadovė teiks Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

"Prezidentė, pasitarusi su ekspertais, artimiausiu metu ketina teikti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas", - sakė šalies vadovės atstovė.

Neatmetama, kad nuo to mažės ne tik studentų, bet ir aukštųjų mokyklų skaičius.

"Jeigu dabar matome, kad studentas gali įstoti į aukštąją mokyklą nelaikęs nė vieno valstybinio brandos egzamino, tai įvedus minimalų reikalavimą, kad bent vieną valstybinį brandos egzaminą studentas turės išlaikyti, galima prognozuoti, kad šiek tiek įstojusiųjų skaičius mažės, bet jie bus tikrai pasirengę studijoms", - sakė R. Kačkutė.

Dėl to esą turėtų po truputį mažėti ir aukštųjų mokyklų skaičius.

"Šitos pataisos kaip tik yra pirmas žingsnis į galbūt aukštųjų mokyklų susijungimą, kas tikrai vėlgi padidintų tiktai aukštojo mokslo kokybę", - neabejojo Prezidentės patarėja.

Dabar į universitetus ir kolegijas įstoja prastais pažymiais mokyklą baigę abiturientai arba net valstybinių brandos egzaminų nelaikę jaunuoliai. Pavyzdžiui, šiais metais į universitetą buvo galima įstoti surinkus vos 0,34 stojamojo balo iš 10 galimų - tai reiškia, kad tokio moksleivio pažymių vidurkis yra vos teigiamas.

Reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas valstybė nustato daugelyje Europos šalių - Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje.

Specialistai pažymi, kad viena esminių ekonomikos augimą stabdančių problemų yra netinkamai išsilavinusi darbo jėga. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis darbo rinkoje auga, prognozuojama, kad jau kitąmet trūks apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Todėl, siekiant užtikrinti į valstybės ir rinkos poreikius orientuotų specialistų ruošimą, Prezidentė įstatymu siūlo numatyti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose akredituojant studijų programas būtų privaloma atsižvelgti į valstybės poreikius.

Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas rinkoje. Šiuo metu turime beveik 1,8 tūkst. studijų programų, iš jų net trečdalis pritraukia vos 10 ar mažiaus studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento. Kaimyninių šalių studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra kelis kartus mažesnis - Suomijoje apie 450, Estijoje - apie 200.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, Prezidentė taip pat siūlo viešai skelbti ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20 proc. studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų. Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse - JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų, iš jų 46 proc. valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.

Ekspertų teigimu, Prezidentės teikiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos pagerintų aukštojo mokslo kokybę.

"Jos pagelbėtų, žinoma, dabartinėje situacijoje, nes pirmiausia tai galima tikėtis, kad tuos žmones, kurie ateis į aukštąjį mokslą, drąsiau bus galima vadinti mokytinais negu dabar, nes jeigu žmogus bus išlaikęs bent vieną valstybinį egzaminą, vadinasi, jis bus pasirengęs labiau studijuoti, negu bent jau kai kurie skaičiai liudija dabar", - po susitikimo su Prezidente sakė Vilniaus universiteto tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Kita vertus, anot jos, jeigu studijų programų vertinimas bus atliekamas taip, kaip turėtų, ir siejamas su ilgalaikiais valstybės prioritetais, ir nebus galimybių užregistruoti tam tikrų "dirbtinių" programų, studijų gerėjimo galima tikėtis "iš viršaus". Pasak I. Šimonytės, svarbus signalas būsimų studentų tėvams turėtų būti viešumas apie aukštosios mokyklos rengiamus konkursus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas pabrėžė ne aukštųjų mokyklų ar studentų skaičiaus mažinimą, o kokybės kėlimą šalies aukštosiose mokyklose. Jis sutiko, kad pataisos gal šiek tie ribos universitetų autonomiją, tačiau didelės problemos tame nematė. P. Baršauskas taip pat neįžvelgė pataisų prieštaravimo Konstitucijai.

Pasak KTU vadovo, studijų programų sumažinimas įmanomas dalykas jas sujungiant ar stambinant, tačiau norint radikalių pertvarkų reikia imtis esminės reformos.

"Jeigu mūsų tikslas kokybė - yra vienoki sprendimai, jie labai aiškūs. Jeigu tikslas užtikrinti visiems darbus arba gauti tam tikrus balsus balsuojant, tada yra kiti sprendimai. Mes sakome: "mūsų tikslas - kokybė". (...) Man iš esmės patiko Prezidentės pozicija, Prezidentė labai aiškiai išsakė, kas realu, kas nerealu, nuo programos maksimum iki šitų pataisų, kurios yra. Jeigu kalbame apie tikrąją kokybę, šiandien reikėtų ryžtis radikaliam universitetų finansavimo pokyčiui. Tai nerealu. Eikime nuosekliai. Tai ir buvo šie siūlymai duoti, mes jiems pritariame. Tai būtų realūs, įgyvendinami siūlymai, kurie visai logiški", - sakė P. Baršauskas.

Jis sutiko, kad dabar yra galimybės asmeniui, nelaikiusiam valstybinio brandos egzamino, studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, tačiau aukštųjų mokyklų, kur tai yra, nebuvo linkęs įvardyti.

Susitikime su šalies vadove dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis kalbėjo, kad D. Grybauskaitės rūpestis švietimo sistemos kokybe savalaikis, o tvarus valstybės augimas yra vienas svarbiausių uždavinių. R. Dargis sutiko, kad atsižvelgiant į laikmetį radikalių pokyčių nebus pasiekta, o dabartinius studentus kritikavo dėl inovatyvumo, kūrybiškumo, gebėjimų taikyti žinias trūkumo.

"Vis dėlto reikia didinti visuomenėje kritinį švietimo būtinybės ir tos kokybiškos švietimo sistemos suvokimą, nes būtent tai yra pagrindas valstybės tvarumui. Kalbame apie aplinką, globalizaciją, demografiją, (...)", - teigė LPK vadovas.

R. Dargis taip pat užsiminė apie visų politinių partijų galimybę susitarti dėl švietimo, kad nebūtų spekuliacijų šiuo klausimu kas ketverius metus prieš kiekvienus Seimo rinkimus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bendrojo vidus produkto dalis, tenkanti švietimui, yra didesnė, tačiau pinigai panaudojami netinkamai.

"Šiandien aiškiai buvo pasakyta - švietimui pinigų yra pakankamai, klausimas yra - kaip jie šiandien išleidžiami ir kokia kokybė už tai yra gaunama. Klausimas yra ne pinigų šiandien, o ką visuomenė už tuos pinigus gauna", - sakė LPK prezidentas.

Prezidentės iniciatyvas aukštojo mokslo srityje palaiko ir studentų atstovai, sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Siūlomomis pataisomis esą bus suvienodinamos sąlygos stojantiesiems, pakils priėmimo kartelė tose aukštosiose mokyklose, kur asmenys buvo priiminėjami su žemais rodikliais.

"Manome, kad tai yra labai tikslingas žingsnis vardan studijų kokybės, sėkmingų studijų studentams", - teigė jis.

Jei Seimas pritartų šioms D. Grybauskaitės siūlomoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, tvarka galiotų stojantiesiems 2018 m.