Humanitarų renesansas jūriniame Klaipėdos universitete

Jau įsibėgėjo 2018 m. priėmimas į universitetus, viščiukus skaičiuoti dar anksti, bet tam tikros tendencijos jau matomos. Klaipėdos universitetas – Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ambicijų akademinėje plotmėje įgyvendintojas. Per pastaruosius metus universitete atlikta daug svarbių darbų: įvykdyta struktūrinė reforma, į valdymą įtraukta regiono savivalda, pradėjo veikti Jūros tyrimų institutas su naujomis, pačiomis moderniausiomis regione laboratorijomis, kurios skirtos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir studentų studijoms.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirba visu pajėgumu. Mokslininkai vykdo daugiau kaip 50 mokslinių projektų, kurių bendra vertė siekia virš 10 mln. eurų. Universitetas du trečdalius pinigų užsidirba pats iš įvairių veiklų, valstybė prisideda tik trečdaliu. Ruošiamasi ir nekantriai laukiama papildomų asignavimų iš ES lėšų, kurios leis modernizuoti studijų aplinką S. Nėries gatvėje esančiame fakultete ir kituose pastatuose.

Lyg rūkas išsisklaidė prastas 2017 m. sapnas apie iš Rytų į pajūrį atėjusias idėjas Klaipėdoje aukštąjį mokslą kaip sovietmečiu vėl paversti Kauno ir Vilniaus filialais. Diskusijų įkarštyje buvo pabrėžiama, kad Klaipėdos universitetas turi būti jūrinis ir technologinis, nors vėliau prisiminti ir Vakarų Lietuvos regiono poreikiai, kurie neapsiriboja tik jūrinėmis technologijomis ar ekologija. Be to, joks universitetas, net jūrinis, neįsivaizduojamas be humanitarų. Kalbos, istorija, kultūrų pažinimas, pagaliau povandeninė archeologija – tai sudedamoji jūrinių akademinių institucijų dalis.

Humanitarai – tarsi vanduo (Aqua vitae – gyvybės vanduo), kurio dėka egzistuoja gyvybė, o technologijų, biomedicinos ir kitų mokslų atstovai – tarsi vandenyje, humanitarų kuriamoje terpėje, gyvenančios žuvys – lavina vaizduotę, atveria naujus horizontus, padeda suprasti ir įvertinti pasaulį, globaliame pasaulyje suvokti save. Pagaliau pritaikyti sukurtas inovacijas ir technologijas žmogui, humanizuoti jas, nes svarbiausias yra žmogus.

Taigi ir Klaipėdos universitete, kaip specializuotuose Kauno ir Vilniaus technologiniuose universitetuose, toliau plėtojami humanitariniai mokslai, moksliniais tyrimais grindžiamos studijų programos. Nesiekiame masiškumo, nes tam Vakarų Lietuvos regione, kurio poreikius universitetas pirmiausiai atliepia, nėra poreikio. Tačiau keletas ar keliolika filologų, archeologų, istorikų regiono kultūros ir švietimo institucijose ar net versle tikrai suras darbą.

2017 m. priėmimo patirtį Klaipėdos universiteto humanitarai priėmė kaip pamoką ir postūmį veikti. Per metus atnaujintos ir sujungtos studijų programos. 2018 m. priėmimas vykdytas į 3 bakalauro programas: Lietuvių filologija (suteikiama galimybė rinktis gretutinių studijų Pedagogikos programą ir įgyti pedagogo kvalifikaciją); Anglų ir kita užsienio kalba (švedų, vokiečių); Archeologija ir istorija. Pateikti kvietimai studijuoti stojantiesiems į pirmąsias tris programas.

Visos trys humanitarinės studijų programos 2018 m. kovo 1 d. Studijų kokybės vertinimo centrui (SKCV) paskelbus naujos akreditacijos duomenis akredituotos. Pagal šių 3 programų kryptis Klaipėdos universitete vykdomi moksliniai tyrimai Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ekspertų įvertinti 1,9 (filologijos kryptis) ir 2,5 (istorijos kryptis), būtinas studijų krypties akreditacijos balas – 1,5. Taigi visos 3 humanitarinių mokslų bakalauro programos paremtos deramo lygio moksliniais tyrimais. Tai užtikrina universitete triūsiantys daugiau kaip pusšimtis humanitarinių mokslų daktarų ir beveik trys dešimtys doktorantų: filologų, filosofų, teologų, etnologų, archeologų ir istorikų. Tai ženkli dalis tarp pusketvirto šimto Klaipėdos universitete dirbančių mokslo daktarų ir beveik šimto doktorantų.

Sėkmingai vyko ir priėmimas į humanitarinių mokslų srities magistrantūros studijas. Jau per pirmus du etapus į 4 studijų programas (Anglų ir kita užsienio (vokiečių / prancūzų k.) kalba ir verslo komunikacija; Baltijos šalių istorija, esant galimybei rinktis karo istorijos profilį; Dvasinis konsultavimas ir asistavimas bei Profesinė etika ir etikos auditas) priimti 32 magistrantai.

Priėmimas tęsiasi, todėl tikimasi sulaukti dar ne vieno humanitarinių pirmosios pakopos ir magistrantūros studijų programų pirmakursio.

Šiame kontekste galima pacituoti Marką Tveną: „Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti.“ Humanitarinės studijos atgavo stojančiųjų pasitikėjimą, jos Klaipėdos universitete lieka ir tvirtai „stovi ant kojų“.