Hermano Zudermano gimnazijos mokinių išvyka į Bavariją - Vokietijos federacinę žemę

Landsmannschaft der Ost und Westpreußen, Landgruppe Bayern (Rytų ir Vakarų Prūsijos išeivių organizacija, Bavarijos federacinės žemės grupė) pakvietė Hermano Zudermano gimnazijos, kuri buvo įkurta Klaipėdos vokiečių bendrijos iniciatyva, mokinius į pažintinę kelionę po Bavarijos žemę. Kelionę finansavo Bavarijos federacinės žemės darbo, socialinių, šeimos ir moterų reikalų ministerija. Per 10 viešnagės Bavarijoje dienų 40 gimnazijos mokinių, lydimų mokytojų M. Einars, A. Alminės, L. Jurgauskaitės ir Simono Dacho namų kultūros vadybininkės R. Miuller, aplankė Niurnbergą, Bairotą, Miuncheną, Mittenwaldą.

Norime pasidalinti mokinių įspūdžiais apie išvyką į Bavariją iš jų pačių kurto kelionės dienoraščio.

Antra kelionės diena

Mūsų rytas prasidėjo nuo skanių švediškų pusryčių nakvynės namų valgykloje! Pasistiprinę, tačiau dar truputį apsnūdę išvykome į mūsų pirmąją ekskursiją Niurnberge. Atvykę pasiskirstėme į dvi grupeles ir kartu su gidų pagalba stengėmės pažinti šį, mums dar visai naują, nepažįstamą miestą. Visi kartu aplankėme Niurnbergo pilį, rotušę, bažnyčią. Išvydome įžymųjį Niurnbergo laikrodį, seniausius rankdarbių namus bei turėjome galimybę pasukti laimę nešantį ratelį. Iš gidų pasakojimų ir mūsų pačių pastebėjimų supratome, kad tiek Niurnbergas, tiek kiti Bavarijos miestai turi daug itališkosios/romaniškosios architektūros bei kultūros detalių. Kai sugrįžome į Falkenbergo jaunimo nakvynės namus ir pavakarieniavome – tęsėme linksmybes, pradėtas jau pirmąjį atvykimo vakarą  žaidėme karštą bulvę, o artėjant nakčiai, nusprendėme mūsų laikinuose namuose surengti ir futbolo varžybas... Deja,  nutiko nelaimė – vienai iš mūsų, Gretai, trūko kojos raiščiai. Tad likusią vakaro dalį praleidome ieškodami bintų savo lagaminuose bei aiškindamiesi, kaip veikia vokiškosios šaldymo pūslės...

Žvilgsnis į Niurnbergo senamiestį.

Prie „laimės ratelio“  Niurnbergo garsiojoje turgaus aikštėje

Ekskursija po Niurnbergo senamiestį

Trečia diena

Šiandien aplankėme jau antrąjį Bavarijos miestą – Bairoitą, kompozitoriaus Ričardo Vagnerio miestą, kuriame jis gyveno, dirbo ir kūrė. Čia turėjome galimybę pamatyti jam pastatytą operos teatrą ir jo vilą. Taip pat sužinojome, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais į Vagnerio muzikos festivalį, kurio metu atliekamos 19 a. Ričardo Vagnerio operos, atvyksta  daugybė muzikantų ir mėgstančių muziką žmonių  iš viso pasaulio. Per tolimesnį ekskursijos po miestą laiką grožėjomės išskirtine ir autentiška miesto architektūra bei susipažinome su miesto ir jį valdžiusiųjų istorija. Sugrįžę į jaunimo nakvynės namus, pavakarieniavome  ir leidomės į vokiško ežero paieškas… Ir čia mums pasisekė – radome net du vandens telkinius vieną šalia kito . Tad išsimaudėme, o grįžę ir persirengę lėkėme žaisti karštos bulvės… (Čia įmaišėme ir šokių elementų, kadangi Bavarijos uodai nebuvo labai draugiški.)

Prie Bairoito pilies muziejaus

Aplankėme  kompozitoriaus Ričardo Vagnerio kapą

Ketvirta diena

Ketvirtoji mūsų kelionės diena prasidėjo gana anksti – nuo pat ankstyvo ryto vienas po kito, visi 40 lagaminų dardėjo į apačią – autobuso link. Susitvarkėme, papusryčiavome ir pradėjome kelionę į didžiausią Bavarijos žemės miestą – Miuncheną. Atvykę į miestą aplankėme  Nymphenburg rūmus su nuostabiu sodu, pilnu gėlių, vandens kaskadų ir skulptūrų. Baigę apžiūrinėti rūmus grįžome į autobusą ir vykome pasigrožėti miesto senamiesčiu. Vykdami autobusu į senąją miesto dalį per langą spėjome  pamatyti didžiulį olimpinį stadioną bei, žinoma, BMW muziejų. Nors ir lankėmės senojoje Miuncheno dalyje, visgi ji taip pat  yra  pilna naujovių. Pabaigę ekskursiją po miestą, vykome į sekančią mūsų poilsio vietą “Sport-Jugendherberg“. Važiuojant iki jos mums atsivėrė neregėto grožio kraštovaizdis – kalnų masyvai, Bavarijos ežerai, pilni burlaivių… Atvykę ir įsikūrę ėjome vakarieniauti ir taip užbaigėme savo įspūdžių kupiną dieną.

Susipažinome su visais Vokietijos karaliais

O Miunchene karšta!

Penkta diena

Šįryt išvykome į Mittenwaldą. Išlipę iš autobuso,grožėjomės vaizdu, kuris net atemė žadą – kur bepasisuktume, iš visų pusių mus supo gigantiški kalnai. Atrodė, lyg atsidūrėme viename iš prabangiausių kurortinių miestelių, kuriuose filmuojami kalėdiniai filmai. Mittenwalde aplankėme smuikų muziejų. Sužinojome smuikų gaminimo paslaptis bei turėjome galimybę pamatyti virš 50 skirtingų smuikų, jų dizainų ir net tik. Atsisveikinę su mūsų gide ir trumpai pasivaikščiojome po miestelį, nuvykome į Garmisch – Partenkirchen. Čia išvydome nuostabaus grožio kalnus ir tarp jų tekančias srauniasias kalnų upes. Keliavome per šlapius tunelius, gėrėjomės vaizdu.... Pabaigę savo žygį, vykome atgal į savo naująją poilsio vietą. Važiuodami autobusu ilsėjomės ir tarpusavy dalijomės įspūdžiais, kurių šiandien buvo tikrai gausybė...

Smuikų muziejus Mitenvalde

Smuikų muziejus

Keliaujame į Partnachklamm tarpeklį

Ekskursija po Mitenvaldą

Šešta diena

Karštą Antradienio rytą papusryčiavę išvykome į Hohenschwangau miestelį, kuriame stovi ,,Neuschwanstein“ pilis. (Ta pati, kurią pamatome kaskart žiūrėdami Volto Disnėjaus filmukus.) Tiesa, pamatytume šią pilį iš arčiau, turėjome lipti į ganėtinai aukštą kalną. Kopdami vis sustodavome pasigrožėti nuostabiais gamtovaizdžiais, atsivėrusiais iš skirtingų ,,apžvalgos stotelių”. Pasiekę tikslą, galėjome atsikvėpti, mėgautis neapsakomo grožio vaizdais ir, žinoma, kartu su jais įsiamžinti! Palengva nusileidę ir atvėsinę kojas kalno papėdėje esančiame ežere, tęsėme kelionę - važiavome į vieną gražiausių krašto bažnyčių – Wieskirche, o ją aplankę lėkėme atsigaivinti prie dar vieno Bavarijos žemės ežerų! Vakarop kupini įspūdžių ir nuovargio autobusu grįžome į jaunimo nakvynės namus...

Karaliaus Liudviko II Noišvanšteino pilis

Hohenšvangau miestelyje

Septinta diena

Bloomberg. Šiandien galėjome pasigrožėti Alpių kalnais iš arčiau, o ne vien pro autobuso langus. Mūsų laukė sunki diena – turėjome lipti į 1,4 km aukščio kalną Zwiesel. Pagaliau užlipus į jo viršūnę mums atsivėrė kerintys vaizdai: tolimos viršukalnės, miškai ir ežeras. Valandėlę buvome sustoję pasigrožėti vaizdu, atsipūsti,  paskui vėl tęsėme savo kelionę. Žygio pabaigoje mūsų laukė siurprizas – nusileidimas nuo kalno vasaros rogutėmis! Nors, kai kuriems iš pradžių buvo baisu, nusileidus visų veidai švytėjo laime. Per laisvas valandas turėjome progą pasimėgauti ir kitomis siūlomomis pramogomis – ekstremaliuoju vasaros rogučių važiavimu, pakilti funikulieriumi ir grožėtis vaizdu, pažaisti stalo tenisą ar pasinaudoti kitais žaidimų aparatais… Grįžę į nakvynės namus jautėmės pavargę, tačiau labai laimingi!

Blombergo kalno viršuje

Ant Blombergo kalno

Žemyn leistis smagiausiai 1.300 metrų ilgio vasaros rogučių trasa

Aštunta diena

Išaušo 8-oji mūsų kelionės diena. Nubudome su įspūdžių pilnomis galvomis, bet dar reikėjo rasti vietos naujoms istorijos pamokoms ir kvapą gniaužiantiems vaizdams. Keliavome į Chiemsee, o ten mus pasitiko ponas Augustas. Visi kartu keltu kėlėmės  į salą Herreninsel, kurioje stovi viena iš Liudviko II pilių. Būtent ji mums visiems užgniaužė kvapą. Aplankę pilį, šiek tiek pasistiprinę keltu persikėlėme į kitą salą –  Frauensinsel, kurioje leidome savo laisvalaikį karštą birželio dieną... Vieni maudėsi, kiti vaikštinėjo po salą, treti valgė ledus! Po turiningos dienos pavargę ir kupini dar didesnių įspūdžių grįžome į savo jaunimo nakvynė namus vakarienei.

Prie Versalio rūmų kopijos – Hereninzel pilis

Keltu į Hereninzel ir Fraueninzel

Prie Versalio rūmų kopijos - karaliaus Liudviko II Hereninzel pilis

Prie Versalio rūmų kopijos- karaliaus Liudviko II Hereninzel pilis

Devinta diena

Šį penktadienį mes vykome į Augsburgą. Čia sužinojome, kad būtent šiame mieste gyveno turtingiausia Vokietijos šeima – Fugeriai. Taip pat aplankėme keletą skirtingų epochų stiliaus bažnyčių (gotikos, renesanso ir baroko laikų). Didžiausią įspūdį mums paliko Augsburgo rotušė, kurioje bendravome su Augsburgo mere Eva Webber. Pasibaigus suplanuotai ekskursijai turėjome laisvo laiko detaliau apžiūrėti šį nuostabų miestą ir, žinoma, pavalgyti! Kai vakare grįžome į jaunimo namus, visi susirinkome bendrai vakarienei, kurios metu visi kartu aptarėme visos keliones įspūdžius. Grįžę į kambarius skubėjome susikrauti daiktus, o viską susipakavę vėl vežėme visus 40 lagaminų autobuso link! Žinoma, tada visi kartu susirinkome paskutinį kartą žaisti mūsų pamėgtą žaidimą – ,,Karštą bulvę“ bei mėgavomės paskutinėmis akimirkomis jaunimo namuose.

Prie Augsburgo katedros

Pas Augsburgo miesto merę Augsburgo auksinėje salėje

Augsburgo senamiestyje

Paskutinė dešimtoji diena

Paskutinė mūsų kelionės diena prasidėjo 5 val. ryto, būtent tada susirinkome paskutiniams mūsų pusryčiams kartu. Po pusryčių 6 valandas važiavome į Dresdeną – žinoma – visi miegojome. Dresdene praleidome 9 valandas. Iš pradžių  mūsų mokytoja mums padarė mini ekskursiją po šį nuostabios architektūros ir istorijos  miestą. Po trumputės ekskursijos turėjome laisvo laiko užkąsti, nusipirkti maisto kelionei, paieškoti trūkstamų suvenyrų ar šiaip pasivaikščioti po miestą . Vėl susitikę  tramvajumi važiavome į Dresdeno Zoologijos Sodą. Tai buvo mokytojų siurprizas – apie kurį mes nieko nežinojome! Zoologijos sode pamatėme daug egzotinių gyvūnų ir gerai praleidome laiką. Vakare turėjome daug laisvo laiko – pavakarieniavome, pasivaikščiojome ir visi kartu susitikome mūsų kelionei atgal į Lietuvą.

Prie Drezdeno istorinių Cvingerio rūmų