Gyvenamoji vieta - svarbiausias kriterijus?

Anot savivaldybės atstovų, miesto Tarybos sprendimas kiekvienoje gimnazijoje formuoti ne daugiau kaip 5 klases atsižvelgiant į susidariusią situaciją bus patikslintas iki rugsėjo 1-osios.

Tėvai netylės

Populiariųjų uostamiesčio gimnazijų direktorių kabinetuose vis lankosi pasipiktinę tėvai ir bando aiškintis, kuo jų vaikas neįtinka ugdymo įstaigai. Dažniausiai sulaukiama atsakymo "Nebėra vietos" arba "Jūs gyvenate per toli nuo gimnazijos". Kadangi vienu metu galima pateikti prašymą tik vienai gimnazijai, vaikai, nepatekę į norimą įstaigą, turės pateikti dokumentus vienai iš likusių mokyklų, kurioje dar yra laisvų vietų.

Tėvai jau renka parašus ir žada kreiptis į savivaldybės Tarybą, merą, Švietimo ir mokslo ministrą, kad tokia tvarka būtų keičiama.

PRIEVOLĖ. Priimti mokinius pirmumo teise mikrorajono principu į pradinio ir pagrindinio ugdymo programas įpareigoja Švietimo įstatymas. Redakcijos archyvo nuotr.

Jie teigia "suprantantys Klaipėdos švietimo skyriaus susirūpinimą dėl tų gimnazijų, kurios nesurenka reikiamo skaičiaus mokinių", tačiau kategoriškai nesutinka, kad šios problemos būtų sprendžiamos jų vaikų sąskaita.

Sistema netenkina

"Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė teigė,kad 150 mokinių (t. y. 5-ios klasės) buvo priimti mokytis neatsižvelgiant, kokia jų gyvenamoji vieta Klaipėdoje. Kadangi norinčių patekti į gimnaziją buvo apie 300, prašymus pateikusiųjų jaunuolių pažymių vidurkis turėjo būti kiek aukštesnis už 8,5, kad jie turėtų galimybę čia mokytis. Buvo skaičiuojamas tik 8-ių pagrindinių dalykų (4 humanitarinių ir 4 tiksliųjų) pažymių vidurkis. Taip pat be konkurso buvo priimtas vienas našlaitis, olimpiadų prizininkai savo stojamąjį balą pasididino 0,25 taško.

V. Prižgintienė sako, kad teko labai pakovoti dėl tokių kriterijų įgyvendinimo - ir dabar ateina daug pasipiktinusių tėvų, kurių vaikai neįstojo į gimnaziją dėl nepakankamo vidurkio.

Pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnį, asmuo turi teisę rinktis mokyklą, tačiau pirmenybė suteikiama mokiniui, kuris gyvena ugdymo įstaigos aptarnaujamoje teritorijoje. Kadangi Klaipėdos miesto taryba teritorijų nenustatė, "Ąžuolyno" gimnazija, anot direktorės, nenusižengia įstatymams.

Kitas nusiskundimų objektas - Klaipėdos miesto tarybos šių metų kovo 29 d. sprendimas dėl klasių ir mokinių skaičiaus vidurkio savivaldybės švietimo įstaigose 2012-2013 mokslo metais. Nustatyta riba - 5 klasės vienai gimnazijai. Direktorės nuomone, jis netenkina Klaipėdos mokinių ir jų tėvų poreikių, sudaro dirbtines kliūtis pasirenkant norimą mokyklą.

"Mes jau penkiolika metų turime gimnazijos statusą. Reikėjo laiko, kad užsitarnautume gerą vardą ir užtikrintume aukštą mokymosi lygį. Esame pasiruošę priimti daugiau mokinių, tenkinti klaipėdiečių poreikius. Paklausa, kaip matome, taip pat yra", - sako V. Prižgintienė.

Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba pasakojo, kad įstojusiųjų į šią švietimo įstaigą sąrašas skyla į dvi dalis. Gabūs mokiniai sudaro maždaug pusę visų įstojusių, o "patenkinami", kurie buvo priimti labiau dėl gyvenamosios vietos nei dėl pasiekimų, - kitą dalį.

S. Ruiba teigė, jog jų gimnazijos taip pat netenkina tokia sistema.

Laukia moksleivių

Tuo metu Baltijos gimnazijos direktorė Vitalija Grybauskienė sako nesuprantanti, kodėl visi plūsta į porą gimnazijų, kai tuo metu visos kitos lieka pustuštės. Jos nuomone, nesąžininga, kad vaikai yra priversti važiuoti iš kitų rajonų į toli esančias gimnazijas, ne visi gali sau tą leisti.

"Mūsų mokymo lygis nėra kuo nors blogesnis nei kitų gimnazijų. Turime mokykloje 4 mokytojus ekspertus, daug metodininkų, savo srities specialistų. Neretas atvejis, kai mokiniai iš tų populiaresnių gimnazijų samdosi korepetitorius, mokytojus iš mūsų mokyklos. Nors mes gimnazijos statusą turime tik trejus metus, bet juk ne veltui jį užsitarnavome", - sako mokyklos direktorė.

Ji sakė, kad nesuformuojant reikiamo kiekio klasių sunkiau sukaupiama pinigų atlyginimams, tad jų ir panašios gimnazijos gali po truputį nykti ir tada vaikų apskritai nebus kur dėti.

"Varpo", kuri neseniai buvo renovuota, "Aukuro" bei kitos gimnazijos taip pat laukia didesnio mokinių kiekio. Šiuo metu jose suformuota po 2-4 klases. Kai kurie aštuntokai pasirinko pagrindines mokyklas, mažesnė dalis - profesines mokyklas, keliasdešimt vaikų dar neužpildė prašymų.

Sprendimai bus svarstomi

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė primena, kad iki rugsėjo 1-osios turi būti patikslintas komplektuojamų klasių gimnazijose skaičius ir išspręstas klausimas dėl mokyklų aptarnaujamų teritorijų.

Kovą buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo nustatytas prognozuojamas klasių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose. Tačiau tik dabar matomas aiškus mokinių srautų judėjimas, situacija apie konkrečios mokyklos klasių komplektavimą, mokinių priėmimą į laisvas vietas, kuris dar gali tęstis ir liepos, rugpjūčio mėnesiais. Išnagrinėjus visa tai esą ir bus rengiamas sprendimo projektas dėl klasių skaičiaus pakeitimo konkrečioje įstaigoje.

"Visos gimnazijos dabar dirba pagal tas pačias programas. Ir gabių vaikų yra visose gimnazijose. Gerų mokytojų taip pat. Tiesiog tradicijos ir įdirbis "Ąžuolyno", Vytauto Didžiojo ir panašiose gimnazijose yra anksčiausiai prasidėjęs ir niekas to neneigia. Metai iš metų jie rinko tik pačius geriausius mokinius, vadovaudamiesi jų pažangumu. Dėl to taip sunku dabar iškilti naujesnėms, bet ne ką prastesnėms ugdymo įstaigoms", - sako poskyrio vedėja.

Priimti mokinius pirmumo teise mikrorajono principu į pradinio ir pagrindinio ugdymo programas įpareigoja Švietimo įstatymas. Ši įstatymo nuostata sudaro galimybę kiekvienam mokiniui išsilavinimą įgyti kuo arčiau namų, o esant sudėtingai socialinei situacijai tai esą labai svarbu: vaikas gali po pamokų parėjęs namo pavalgyti, po to sugrįžti į mokyklą neformaliam užsiėmimui, šeimai nereikia patirti išlaidų kelionei į mokyklą autobusu ar kita transporto priemone.

"Kodėl tas mokinys, kuris gyvena visai šalia mokyklos sienų, ir kuriam vos dešimtosios dalies pritrūko iki nustatyto balo, turėtų blaškytis po miestą ieškodamas gimnazijos, kuri jį priimtų? Tai prieštarautų švietimo prieinamumo principui, tuo labiau kad pirmosios gimnazijos klasės mokiniai yra tik keturiolikmečiai, o mokymasis privalomas iki šešiolikos metų", - teigė pokalbininkė.

Aštuntokus, kurie blogiau mokosi ir baiminasi gimnazijos, anot V. Kazakauskienės, reikėtų informuoti apie tai, kad miesto pagrindinės bei profesinės mokyklos taip pat formuoja devintąsias klases. Šiemet 29 aštuntokai jau apsisprendė įgyti pagrindinį išsilavinimą, o vėliau mokytis profesinėse mokyklose.

"Apklausa, kuriose ugdymo įstaigose labiausiai norėtų mokytis mokiniai, jau buvo atlikta anksčiau, ir vaikų pageidavimai yra gana aiškūs, tačiau mokyklų siekis - išlaikyti optimalų klasių skaičių visose įstaigose. Mokykla neturėtų būti renkamasi vien dėl to, kad yra laikoma prestižine. Rezultatai rodo, kad visos gimnazijos turi pakankamą potencialą ir sąlygas suteikti kokybišką išsilavinimą", - sakė V. Kazakauskienė.