Geram šaltkalviui ir aukštasis netrukdo

Darbo daug - nėra kam dirbti, - toks paradoksas vyrauja darbo rinkoje dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo. Akivaizdu, jog atlyginimai šiandien neveja iš Lietuvos tik pačių geriausių meistrų. Kitą paradoksą rodo Darbo biržos duomenys: tendencija rinktis nepaklausias profesijas tarp moksleivių vyrauja jau penkeri metai. Dar vienu paradoksu galime vadinti tai, kad specialisto kvalifikacijos nelemia nei studijų programos pavadinimas, nei institucija, kurioje ji buvo įgyta. "Man nereikalingas aukštojo mokslo diplomas, - tvirtina 18 metų automobilius remontuojantis meistras, tačiau iš karto priduria: "Bet ir netrukdo." Būtent tokius specialistus darbdaviai šiandien vadina aukso vertės.

Visi išsilavinę - nebėra kam dirbti

Pasak daugiau nei 15 metų gamybos sektoriuje dirbusio (taip pat ir vadovaujamą darbą) ir iš arti jo problemas mačiusio nepriklausomo publicisto Vitalijaus Balkaus, Lietuvoje per 22 metus profesinis paruošimas buvo sunaikintas - tiek žemesnės darbininkų grandies, tiek ir viduriniosios (technologų, konstruktorių). Rezultatas - šalyje, kurioje oficialus bedarbių skaičius - 12,3 proc., šiandien nebėra kam dirbti. "Pabandykite surasti šiuolaikinių metalo apdirbimo staklių operatorių, profesionalą suvirintoją, jauną maisto ar siuvimo pramonės technologą. Turėsite didelių problemų, - teigia V. Balkus. - Tuo tarpu verslo vadybininkų ir juristų gretos didėja. 2007-2008 metais, ko gero, nebuvo nė vienos statybvietės (bent jau Vilniuje), kur negalėjai sutikti verslo vadybos ar panašių specialybių absolventų, dirbančių paprastus "proletariškus" darbus. Šiandien padėtis pasikeitė tik tiek, kad su tais pačiais diplomais aš matau juos sėdinčius prie kasų prekybos centruose. Akivaizdu, kad "madingų" specialistų (verslo vadybos, ekonomikos, teisės) yra paruošta per daug ir tiesiog jiems nėra vietos darbo rinkoje."

STABILIAI. Treji metai iš eilės stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius yra stabilus: priimta mokytis apie 19 000 asmenų, iš jų 9000 - turinčių vidurinį išsilavinimą.

Pats susidūręs su realia padėtimi pramonėje, V. Balkus tikina, jog šiuolaikinę įrangą įvaldžiusių darbininkų atlyginimas šiandien siekia kelis tūkstančius litų. Nors darbuotojų beteisiškumo dar esama, gerėjimo užuomazgų taip pat galima įžvelgti: "Šis pagerėjimas pirmiausiai pastebimas ten, kur dirba kvalifikuoti žmonės. Jeigu darbdavys neranda darbininko nei už pusantro, nei už 3 tūkstančius, jis priverstas su juo elgtis pagarbiai."

Pokalbininkas siūlo liautis mažinti vakarinių bei neakivaizdinių studijų galimybes aukštosiose mokyklose, nes skriausdama neakivaizdininkus ir "vakarinukus", valstybė ilgina eiles Darbo biržoje. Didžiausia blogybė, anot jo, yra ta, kad mokiniams, kurie ruošiasi studijuoti "populiarias" specialybes, ir toliau nepagrįstai suteikiama viltis gauti padoriai apmokamą darbą: "Negaus. Todėl į mokyklas jų vadovai pirmiausiai turėtų kviesti specialistus iš Darbo biržos, kurie žino realią padėtį", - išeitį siūlė V. Balkus.

IŠEITIS. "Į mokyklas jų vadovai pirmiausiai turėtų kviesti ne aukštųjų agentus, o specialistus iš Darbo biržos, kurie žino realią padėtį", - sako daugiau nei 15 metų gamybos sektoriuje dirbęs V. Balkus.

Svarstydamas, kodėl šiandien taip bijoma profesinio mokymo, pokalbininkas spėjo, jog toji nepagarba iš aplinkinių gal netgi kylanti iš pavydo. Remdamasis ne tik žinomais objektyviais duomenimis, bet ir savo asmenine patirtimi, pokalbininkas tikino, kad geriausiai dabar jaučiasi būtent turintieji praktinių gebėjimų, "kuriantieji tai, ką gali pamatuoti metrais, kilogramais ar paimti į rankas." Tam esą dažnai pakanka ir profesinės mokyklos ar aukštesniosios. "O jeigu po kurio laiko visa tai dar užtvirtinama universiteto diplomu, tai tokie specialistai yra aukso vertės."

MEISTRAS. "Autošaltkalviai visada turi darbo", - sako DRMC autoserviso meistras A. Vasiliauskas, pagal specialybę triūsiantis jau 18 metų.

Žino, kas vyksta

Klaipėdos teritorinės darbo biržos (TDB) Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Diana Monkevičiūtė "Vakarų ekspresą" patikino, jog dabartiniai moksleiviai žino realią padėtį darbo rinkoje. "Per metus mes aplankome visas be išimties Klaipėdos mokyklas, pristatome naujoves ir įsidarbinimo galimybes, papasakojame, kokios specialybės yra perteklinės, kokių trūksta. Jaunimas jau iš savo tėvų bei artimųjų žino, kas vyksta darbo rinkoje, todėl nepasakyčiau, kad gyvena iliuzijų pasaulyje", - sakė specialistė.

Ji paneigė viešojoje erdvėje reiškiamą nuomonę, esą Darbo biržoje dabar dažniausiai registruojasi žmonės su aukštojo mokslo diplomais: "Tai netiesa. Daugiau nei pusė, arba 53 proc., eškančiųjų darbo yra nekvalifikuoti specialistai, kitaip tariant, žmonės, neturintys jokio profesinio pasirengimo."

Pokalbininkė patikslino, kad šių metų kovo 26 dieną Klaipėdos TDB buvo įregistruoti 1908 bedarbiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Iš jų 1476 - Klaipėdos skyriuje, 161 - Palangos, 117 - Kretingos, 40 - Skuodo ir 114 - Šilutės. Iš jų 647 vyrai (34 proc.) ir 1261 moterys (66 proc.)

Apsupti patarėjų

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Ugdymo karjerai skyriaus vedėja Danutė Talačkaitė "Vakarų ekspresui" teigė, kad šiandien tikrai yra kas padeda mokiniui apsispręsti, kokioje mokymo įstaigoje studijas jam vertėtų rinktis.

"Atsakyti į iškilusius klausimus gali mokyklose dirbantys karjeros specialistai, taip pat profesinio informavimo paslaugas mokiniams teikia pedagoginės psichologinės tarnybos, darbo biržų jaunimo darbo centrai, aukštųjų mokyklų karjeros centrai ir kt. Didelį vaidmenį priimant šį sprendimą, be abejo, vaidina tėvai", - sakė D. Talačkaitės. Anot specialistės, pagrindinis kriterijus, kuriuo turėtų remtis savo būsimą profesiją rinkdamasis jaunuolis, yra jo galimybės. "Kiekvienas turėtų įvertinti savo sugebėjimus, interesus, poreikius, pomėgius, mokymosi rezultatus, taip pat šeimos finansines galimybes, sveikatos būklę."

Svarstydama, kiek šiandien svarbus potencialaus darbuotojo išsilavinimas, Ugdymo karjerai skyriaus vadovė minėjo, jog tai labai priklauso nuo darbdavio ir darbo specifikos. "Teigti, kad universitetinis išsilavinimas garantuoja darbo vietą, tikrai negalime, - sakė ji. - Dažniausiai yra pageidaujami kvalifikuoti ir darbo patirties turintys specialistai. Yra ir tokių darbų, kuriuose diplomas ir įvairios licencijos yra būtinos." Norint išsilaikyti darbo rinkoje turėti tik diplomą nepakanka: "Labai svarbios turimos karjeros kompetencijos, už kurias tiesiogiai atsakingas pats žmogus. Nuolat kintančioje darbo rinkoje ypač svarbūs gebėjimai prisitaikyti prie pokyčių, komunikuoti ir užmegzti ryšius, savarankiškai priimti sprendimus, nevengti atsakomybės. Reikia nepamiršti ir to, kas visiems žinoma: svarbu mokėti užsienio kalbų, gebėti dirbti kompiuteriu ir pan."

Aukštasis netrukdo

Jau 18 metų pagal savo specialybę dirbantis Aivaras Vasiliauskas nei darbo trūkumu, nei sunkiu gyvenimu nesiskundžia. 1995 m. vyriškis Klaipėdos politechnikume įgijo automobilių techninės priežiūros ir einamojo remonto specialybę, vėliau jame baigė išlyginamąsias aukštesniojo mokslo pakopos studijas, dar kiek vėliau tokiu pat būdu ten pat įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

"Autošaltkalviai, manau, visada turi darbo", - šypsojosi klientų giriamas automobilių meistras ir pridūrė, kad aukštojo mokslo diplomas jam nėra nei privalomas, nei būtinas, tačiau "netrukdo".

Paklaustas, ką šiandien patartų specialybę besirenkantiems mokiniams, meistras prisipažino, jog šeimoje šiuo metu kaip tik ir sprendžia tokią dilemą. Dukra mokosi dešimtoje klasėje, o tai reiškia, kad atėjo laikas profiliuotis ir pasirinkti, kokiu lygiu toliau mokysis tam tikras disciplinas. "Ji dar neapsisprendė, dar mėtosi, bet krypsta į socialinius mokslus. O mes, tėvai, jai, žinoma, patariame būtinai siekti aukštojo mokslo. Todėl, kad yra akivaizdus skirtumas tarp proftechninio išsilavinimo ir aukštojo: pakanka pabendrauti su žmogumi, ir iš karto tai pajusi."

Kas naujo?

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, pirminį profesinį mokymą Lietuvoje vykdo 69 valstybinės įstaigos, suaugusiųjų profesinį mokymą - 5 darbo rinkos mokymo centrai. Pirminio mokymo grandies mokiniai gali rinktis iš daugiau nei 200 programų (priklausomai nuo pasirinktos srities ir turimo išsilavinimo), kurios rengiamos atsižvelgiant į regiono ūkio poreikius.

ŠMM Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas Mečislavas Griškevičius akcentavo, jog, mažėjant abiturientų, 3 metai iš eilės stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius liko stabilus, o profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas esąs ilgalaikis procesas, susijęs ne tik su mokymo kokybe, bet ir su tam tikrų nuostatų keitimu.

Paklaustas, kokios naujovės diegiamos profesinio mokymo srityje, M. Griškevičius papasakojo, jog šiemet pirmą kartą parodoje "Mokymasis, studijos, karjera 2013" profesinio mokymo įstaigoms buvo skirta atskira erdvė, kurioje vyko gyvi profesijų pristatymai, nuo rudens bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose profesinio orientavimo paslaugas teikia per 100 karjeros konsultantų ir per 700 koordinatorių. Profesinio mokymo programoms pradėtas taikyti modulinis modelis, kuris palengvins jų atnaujinimą pagal darbo rinkos poreikius. Taip pat pradedamos organizuoti profesijos mokytojų stažuotės įmonėse.

Penkiuose darbo rinkos mokymo centruose šiemet bus pradėtas įgyvendinti ir pameistrystės projektas. Iki 2014 m. numatoma įkurti 42 sektorinius profesinio mokymo centrus skirtinguose ūkio sektoriuose: viešbučių ir restoranų bei prekybos, inžinerinės pramonės, grožio ir susijusių paslaugų, statybos bei kt. Du centrai jau atidaryti pernai.

Klaipėdoje - galimybės neįgaliesiems

Daugiau nei 50-ies specialybių atstovus rengiančios VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro (DRMC) Pirminio profesinio mokymo ir reabilitacijos skyriaus vadovė Danguolė Kisielienė "Vakarų ekspresui" papasakojo, kad, be neįgaliųjų profesinės reabilitacijos, šioje mokymo įstaigoje vyksta ir pirminis profesinis mokymas. Jis pradėtas tik praėjusį rugsėjį ir yra orientuotas į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius asmenis.

Pasak D. Kisielienės, 2012 m. įgyvendinus Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektą "Asmenų su negalia profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtra Vakarų Lietuvos regione", atsirado galimybė įgyvendinti pirminio profesinio mokymo programas. "Iki tol vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir norintys įgyti profesiją, turėdavo važiuoti į Radviliškį. Dabar ir ne klaipėdiečiams mes siūlome mokytis, suteikiame apgyvendinimą."

Lietuvoje iš viso yra 11 neįgaliųjų profesinei reabilitacijai skirtų centrų, tačiau tik vieninteliame Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre yra vykdomas pirminis profesinis mokymas. Pirmus metus čia ruošiami viešbučių darbuotojai, masažuotojai (trukmė - 2 metai) ir floristai (3 metai).

Kad tokio pobūdžio mokymo programos labai reikalingos, rodo jau dabar intensyviai vykstanti registracija kitiems mokslo metams. "Mūsų planuose - 60 naujų mokinių. Jei negalėsime priimti visų norinčiųjų, darysime atranką, o joje pagrindinis kriterijus bus specialieji ugdymosi poreikiai ir aukštesni pažymiai", - sakė mokymo centro darbuotoja. Ji pridūrė, kad asmenims, turintiems profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir darbo biržos siuntimą, teikiamos visos profesinės reabilitacijos paslaugos: profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, perkvalifikavimas, tarpininkavimas įsidarbinant.

VERTA ŽINOTI

Iki 70 proc. profesinio mokymo laiko skiriama praktikai.

Profesinis mokymas apima pirminį profesinį mokymą, tęstinį profesinį mokymą ir profesinį orientavimą.

Pirminis profesinis mokymas teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą; neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo; kurie yra mokęsi pagal specialiojo ugdymo programas.

Pirminio profesinio mokymo įstaigų absolventai gali tęsti mokymąsi kolegijose. Praėjusiais metais tokią galimybę pasirinko ir šiuo metu kolegijose studijuoja 14 proc. šių įstaigų absolventų. Diskutuojama, kad profesinio mokymo įstaigų absolventų įgyti mokymosi pasiekimai būtų įskaitomi (kreditų forma) aukštosiose mokyklose.

Baigusiesiems profesinio mokymo įstaigą su pagyrimu arba baigusiesiems profesinio mokymo įstaigą ir turintiems ne mažesnį nei vienerių metų darbo pagal įgytą kvalifikaciją stažą, stojant į tos pačios srities studijas aukštosiose mokyklose pridedami papildomi balai:į universitetus - 1 balas, į kolegijas - 2 balai.

---------

Tik skaičiai

2013 m. pradžioje į visas šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 39 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbdaviai per mėnesį įregistravo 18,1 tūkst. laisvų darbo vietų.

Klaipėdos TDB vasarį buvo įregistruota 2810 bedarbių. 42,5 proc. iš jų neturi profesinio pasirengimo.

Daugiausiai vasario mėnesį darbinosi paslaugų (didemeninė ir mažmeninė prekyba) ir pramonės (apdirbamoji gamyba) sektoriuose. Kas penktas įdarbintas - jaunesnis nei 25 m.

Šiuo metu Klaipėdos TDB įregistruoti 1908 bedarbiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos inf.

Citatos

"Profkės" blogumas likęs nuo senų laikų, kai ten sueidavo "sugadinti" vaikai.

Nenori normaliai mokytis - eini į "profkę", kam suolą trint dar 2 metus, kai iš to naudos nebus?

Nu žinai, šiais laikais su aukštuoju lietuvoj sunku darbą rast.

Esu gan gabi, mokslai neblogai sekasi, bet įstot kur nors aukščiau net nesvajoju. Nėra pinigų. Todėl tokiems ir lieka tik "profke".

Jei baigi ir metus paieškai vienetinio darbo (nes tavo tokia spec.), jį radęs gauni atlyginimą ir matai, kad tai yra maks. 1500 Lt. "Profkėj" praktiškai bet kurią normalią specialybę gavęs tu tiek pat uždirbsi jau darbo pradžioje.

Pas mus yra gamykla, ten šaltkalviai pirmus 2 mėnesius gauna po 1,7, vėliau po 2,2 tūkst. litų.

Tėvai pataria eiti į "profkę", nors mokausi gerai, mano vidurkis 8.7, nes dabar krizė, nedarbas, o darbo biržoj daugiausiai aukštojo išsilavinimo žmonių, be to, ir pinigėlių trūksta, ir kas iš to, kad išleidi visus pinigus ir užbaigi "univerą", jei darbo nėra, ir eini dirbt kokia kasininke ar šlavėja, kuria būtum galėjusi dirbti ir nebaigusi universiteto...

"Profkių" prestižas pakils, nes jau dabar ten ateina daugiau mokinių nei į unioversitetus ir krizės metu ateis dar daugiau, o universitetuose liks tik turtingų tėvelių vaikučiai.

Iš jaunimo forumų internete

------

PAKLAUSIAUSIOS profesijos šių metų vasarį

Paklausiausios profesijos 2013 m.:elektros ir elektronikos inžinieriai, programuotojai, siuvėjai, pardavimo ir transporto vadybininkai, finansininkai, buhalteriai, gydytojai ir slaugytojai, vairuotojai, pardavėjai, virėjai, barmenai, suvirintojai, staklininkai ir statybininkai.

Lietuvos darbo biržos inf.