"Gaila, kad klaipėdiečiai patys nesutaria dėl aukštojo mokslo pertvarkos"

Paaiškinkite, kam reikalinga aukštojo mokslo reforma?

Toks poreikis jau buvo akivaizdus senokai. Turime tarptautinių ekspertų išvadas, kuriose akcentuojama, kad mūsų šalyje aukštojo mokslo sistema yra per daug fragmentuota, per maži padaliniai, per maža mokslininkų kritinė masė. Taigi, kai išsiskaido grupės, kai tame pačiame mieste keliose įstaigose vykdomos tos pačios studijų programos, nukenčia studijų kokybė. Jei būtume arabai, galėtume nusipirkti ištisas katedras, laboratorijas ir atsivežti čia. Bet mūsų ištekliai yra riboti.

Bet ar ši reforma nepavėluota?

Reikia pripažinti, kad tai jau trečiasis bandymas optimizuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tačiau ankstesniais kartais vis pritrūkdavo politinės valios. Todėl galima teigti, kad dabar yra kiek pavėluota, tad kai kurios aukštosios mokyklos jau yra atsidūrusios prie kritinės ribos. Šią problemą spręsti dabar būtina dar ir dėl pasikeitusios demografinės situacijos. Ne naujiena, kad mažėja gimstamumas, tad studentų tik mažės. Kai nebėra kalbų apie galimą vystymąsi, o tik kalbama apie išlikimą - nėra normalu.

Nepaisant tokios situacijos sulaukiama nemenko kai kurių aukštųjų mokyklų priešinimosi naujovėms.

Natūralu, kad kiekviena aukštoji mokykla nori išlikti. Noras argumentuoti, kad tavo mokykla yra vertinga, perspektyvi, suprantamas. Bet ar tikrai visų aukštųjų mokyklų vykdomos studijos yra racionalios? Niekas nesiginčija, kad Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis ir turi būti vykdomos su tuo susijusios studijos, tik klausimas, ar šiam sektoriui galime išlaikyti atskirą universitetą?

Kokį matote Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų likimą?

Stipriausia yra jūreivystės mokyklos padėtis, nes ji aiškiai specializuota, susieta su savo sektoriumi, tarptautiška, gyvybinga pramonėje ir stabili. O kitų aukštųjų mokyklų padėtis prastėja. Matyt, dėl tos pačios demografinės situacijos. Tad pirmiausia ir buvo prašoma pačių mokyklų ir miesto apsispręsti, kokius jie patys mato sprendimo būdus. Akivaizdu, kad visoms mokykloms studentų nepakaks. Reikia nepamiršti, kad šalia aukštojo mokslo yra ir profesinio rengimo sektorius, kuris dabar yra ant bangos. Jei bet kokia kaina sieksime išsaugoti universitetą Klaipėdoje, gali nebelikti studentų profesiniam ir koleginiam sektoriui. Tai tikrai nebus naudinga nei miestui, nei valstybei.

Miestams ir aukštosioms mokykloms buvo užduoti namų darbai - patiems teikti galimus optimizavimo variantus.

Jau sulaukta nemenko pluošto siūlymų iš regionų, premjeras sudarys komisiją, kuri juos peržiūrės, išanalizuos, jei reikės - užduos papildomų klausimų, ir tada bus pateiktas vientisas aukštųjų mokyklų optimizavimo planas.

Kaip vertinate iš Klaipėdos pateiktas galimas gaires?

Esame gavę ne vieną siūlymą iš Klaipėdos. Ir jie skiriasi.

Įdomu, kokie siūlomi scenarijai?

Yra siūlymų Klaipėdos universitetą palikti centrine ašimi, su juo susieti kolegijas ir jas per konsorciumą ar kitus ryšius padaryti pavaldžias alma mater, tokiu būdu jį sustiprinant. Bet yra ir kitokių nuomonių. Kitokį matymą turi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Taigi šiek tiek gaila, kad Klaipėdoje nebuvo susitarta iki galo.

Ir ką tai reiškia? Ar tai, kad galutinis sprendimas bus priimtas Vilniuje?

Nebus taip, kad iš viršaus bus nuleistas autoritarinis sprendimas. Procesas dar tęsiasi. Liko maždaug pusantro mėnesio iki numatyto termino, kuomet premjero potvarkiu turės būti sudaryta anksčiau minėta komisija. Jei prireiks - bus ir susitikimų su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tikslas yra vienas - sukurti Lietuvoje stiprų aukštąjį mokslą, kad visų aukštųjų mokyklų diplomai būtų vienodai stiprūs tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek tarptautiniu mastu. Negali būti, kaip yra dabar Lietuvoje - pirmos rūšies ir antros rūšies diplomai. Jei Klaipėdoje bus apsispręsta išlaikyti universitetą, jam bus keliami tie patys reikalavimai, kaip Kaune ir Vilniuje.

Ar palaikote idėją, kad Klaipėdoje prioritetas turi būti teikiamas jūrinėms specialybėms?

Žinau, kad Klaipėdoje buvo diskutuojama apie jūrų universitetą, kuris galbūt galėtų integruoti ir kolegijinį sektorių. Galima įsivaizduoti ir atvirkščiai, kad kolegijos pagrindu vystoma specializuota jūrų aukštoji mokykla. Akivaizdu, kad nei Kaune, nei Vilniuje jūrininkų nerengsime. Tai yra atspirties taškas Klaipėdai, tik klausimas - kokia apimtimi ir kas greta to.

Vyksta diskusijos ir dėl Klaipėdos universiteto Medicinos fakulteto vystymo. Kadangi tai sanatorinė zona, gal ir galima kalbėti apie tokį poreikį. Bet akivaizdu, kad tokios apimties medicinos akademijos, kaip Kaune ar Vilniuje, Klaipėdoje tikrai nekursime. Ir dėl to, kad dabar visiškai pakanka tokių studijų Kaune ir Vilniuje, ir dėl to, kad tai būtų beprotiškai brangu. Kartais kolegos užsimena, kad Kauno klinikų biudžetas yra didesnis už Kauno miesto.

Dabar Klaipėdoje yra daug ir kitų specialybių. Kad ir tos pačios menų studijos. Yra tam tikrų abejonių, ar bus įmanoma išlaikyti Klaipėdoje atskirą ir Vilniaus dailės akademijai ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijai lygiavertį menų studijų centrą. Gal racionaliau turėti vieną nacionalinį centrą arba tinklinę struktūrą. Juk ir Klaipėdos universitetas susikūrė sujungus atskirus filialus, tad galima vėl grįžti atgal. Bet tai nėra prioritetinis variantas. Tiesiog atvirai kalbu apie galimybių skalę, kurioje mes diskutuojame. Nėra jokios abejonės, kad Klaipėdoje turi tęstis universitetinės studijos, bet kokia apimtimi, šiandien atsakymo nėra.

40 pasiūlymų.

Ministro pirmininko kvietimu socialiniai dalininkai pateikė siūlymus dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo. Iš įvairių Lietuvos regionų gauta per 40 pasiūlymų. Išsamūs ir apibendrinti siūlymai gauti tik iš Šiaulių, Utenos, Alytaus regionų. Vilniaus ir Kauno aukštosios mokyklos pateikė iš dalies susijusius siūlymų pluoštus, tačiau konsoliduotų siūlymų abu miestai nesuformulavo. Taip pat gauti keli skirtingi siūlymai ir dėl Klaipėdos aukštųjų mokyklų tinklo.

Trūksta aiškios Vyriausybės vizijos

Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti, ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos - apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią su universitetų vadovais organizavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK).
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas teigė, kad dėl situacijos, kurioje šiuo metu atsidūrė valstybinės aukštosios mokyklos, yra kaltos jos pačios, nes ilgus metus nieko nebandė keisti.
"Turime fragmentuotą aukštąjį mokslą, nes 27 metus Lietuva neturėjo aiškios aukštojo mokslo vizijos ir strategijos. Pirmiausia - finansavimo sistema yra ydinga. Universitetai finansuojami pagal kiekybinius rodiklius, o ne pagal kokybinius. Reikia suprasti, kad universitetams, kaip ir įmonėms, valdyti reikia taikyti šiuolaikinius vadybos principus", - argumentavo prof. P. Baršauskas.
"Universitetų tinklo optimizavimas yra tik viena iš reformos dalių, tačiau ji neatsako, ko tikimasi, kokio siekiama rezultato. Galiausiai, koks bus skiriamas finansavimas. Didelį rūpestį kelia bendrojo lavinimo problema, nes iš ten ateina žmonės į aukštąsias mokyklas. Mes galime kelti balo kartelę, bet ar tai išspręs problemas, jei regionuose žmonės nėra tinkamai paruošiami. Mūsų tikslas priimti kuo daugiau norinčių studijuoti", - dėstė Saulius Spurga, Mykolo Romerio universiteto kancleris.
LVK Mokslo ir švietimo komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Augustinaitis pažymėjo, kad dabartinė situacija, susijusi su universitetų optimizavimu, yra miglota ir joje per daug neaiškumo.
"Matomas didelis susipriešinimas ir interesų konfliktai, tačiau nesimato, koks bus laukiamas reformos rezultatas, išskyrus finansinės paklodės tąsymas į skirtingas puses. Nesimato ir valstybės strategijos, ko tikimasi. Apgailestaujant reikia pažymėti, kad privatūs universitetai vėl yra palikti už diskusijų ribų", - sakė~ prof. dr. A. Augustinaitis.