G. Overlingienė: "Tikybos pamokos - galimybė įvertinti gyvenimą"

Kiek laiko dirbate tikybos mokytoja? Kokį matote savo pamokų tikslą?

Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje dirbu nuo 1999 metų. Dorinio ugdymo pamokos - tai galimybė mokiniams pažvelgti į gyvenimą. Atitrūkti nuo pasaulio pažinimo ir ieškoti gyvenimo prasmės, pažvelgti į savo dvasios gelmes ir kelti klausimus: o kodėl aš šioje žemėje esu? Koks mano gyvenimo tikslas? Ar kančią galima įprasminti? Kokia žmogaus gyvenimo vertė?

Ar pakanka šiems klausimams aptarti tiek laiko, kiek yra skirta pamokoms?

Visoms klasėms yra skirta viena savaitinė pamoka. Ar tiek pakanka? Mokant katalikų tikybos, siekiama padėti mokiniams ugdytis krikščionių tikėjimu grįstas vertybines nuostatas, kurių pagrindu skatinama prasmingai gyventi atsiliepiant į Dievo kvietimą ir visuomenės poreikius, kurti atsakingus ir pagarbius santykius su žmonėmis, ugdyti religinį, socialinį, kultūrinį sąmoningumą. Taigi - ar užtenka vienos savaitinės pamokos? Kiekvienas savo širdy galime atsakyti į šį klausimą.

Kaip išsirinkote profesiją? Kas Jus paskatino, nukreipė?

Mano mokykloje vyresnėse klasėse jau buvo dėstoma tikyba. Kilo spontaniška mintis ir man rinktis tokį kelią. Gimiau ir augau gražiame Žemaitijos mieste Mažeikiuose, mokiausi Mažeikių Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Ten baigiau 12 klasių. Žemaitiškas būdas ir kalba man labai mieli.

Jutau didelę trauką mokytis Klaipėdoje. Po abitūros įstojau į Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto vaikystės pedagogikos specialybę. Šalia dar pasirinkau katechetikos specializaciją.

Kas Jūsų darbe sunkiausia?

Labai dažnai apima toks jausmas, jog esi vienas lauke karys. Visiems mums reikia gilintis į savo tikėjimą. Skverbtis į gylį. Neapsiriboti paviršutinišku, prietarais apipintu tikėjimu.

O kas teikia daugiausiai džiaugsmo?

Didžiausias džiaugsmas - mokinių jaunystė. Tai neleidžia ir man pasenti.

Ar mokiniai noriai išsako savo nuomonę, abejones - dėl tikėjimo arba gyvenimo prasmės?

Gimnazistai - gyvi žmonės, su savo emocijomis, jausmais, patirtais sunkumais ir džiaugsmais. Visko pasitaiko. Būna labai gyvų diskusijų, prasmingų klausimų, o kartais dėl tik mokiniams žinomų priežasčių sunku juos prakalbinti.

Kokiais klausimais tikybos pamokose kyla gyviausios diskusijos? Ar būna prieštaravimų, ginčų, nepasitenkinimo dėl tam tikrų doktrinų?

Dažnai diskutuojame mokiniams rūpimais klausimais, susijusiais su jų gyvenimu ar tikėjimo tiesomis. Tenka ir pasiginčyti. Ir tai gerai, nes žinome posakį, jog ginčuose gimsta tiesa. Dažnai kyla prieštaravimų ir atmetimų dėl tam tikrų tikėjimo doktrinų, nes neįsigilinus į esmę jos daugeliui atrodo nepatogios. O šiandien esame pripratę gyventi patogiai ir susikurti sau patogų, "kišeninį" Dievą.

Koks yra tikybos pamokų turinys, šaltiniai? Kas juos parenka?

Savo darbe vadovaujuosi Katalikų tikybos bendrosiomis programomis, kurios yra derinamos Vyskupų konferencijoje ir patvirtinamos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Kas keletą metų programos atnaujinamos. Programas rašo ekspertai praktikai ir teoretikai, atsižvelgdami į šiuolaikinio gyvenimo aktualijas. Yra kuriamos ir metodinės rekomendacijos, kurios palengvina mokytojo darbą. Prie vieno iš siūlomų vidurinio ugdymo modulių metodinių rekomendacijų teko ir man prisidėti.

Žinoma, pagrindiniai šaltiniai tikybos pamokoje yra Šventas Raštas ir Katalikų bažnyčios katekizmas. Šalia to visada ieškoma kuo įvairesnių ir įdomesnių papildomų šaltinių. Vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių kai kurioms klasėms nėra. Tai tenka suktis.

Kokiomis formomis pateikiate žinias?

Medžiagos perteikimo formų ieškome kuo įvairesnių. Taikome ir aktyviuosius ugdymo metodus, ir laiko patikrintus. Pasitelkiame ir šiuolaikines technologijas.

Kalbate apie vieną ar apie visas pagrindines religijas?

Trečioje gimnazijos klasėje turime modulį "Katalikybė ir pasaulio religijos". Tai nėra religijotyra. Susipažįstame su didžiosiomis pasaulio religijomis, jas lyginame su katalikų tikėjimu. Pirmoje gimnazijos klasėje susipažįstame su naujaisiais religiniais judėjimais.

Ar tarp Jūsų ugdytinių yra tikinčių Dievą? Nuolat lankančių bažnyčią?

Ar yra savo tikėjimą praktikuojančių vaikų? Tokių apklausų nevykdau. Bet tikrai tikiu ir žinau, kad tokių vaikų yra.

Ar jie tai drąsiai pripažįsta?

Kai kurie mokiniai drąsiai tai liudija, kitiems tos drąsos pritrūksta. Bet juk taip yra ir suaugusiųjų pasaulyje. Vieni nebijome savo tikėjimo liudyti ne tik žodžiu, bet ir darbais, kitiems pritrūksta pagarbos tokius žmones priimti.

Dirbdama su mokiniais, bendraudama su jais, ko pati iš jų daugiausiai sužinote, išmokstate, perimate?

Labiausiai džiaugiuosi, kad dirbu su jaunais žmonėmis, kurie neleidžia užmigti. Turi nuolat tobulėti, domėtis šiuolaikinio gyvenimo aktualijomis, atnaujinti ir savo tikėjimą bei vis giliau pažinti tai, kuo tiki.

Kuo ši karta skiriasi nuo mūsų kartos, kuo jie yra kitokie?

Visos kartos yra kitokios. Jaunuoliai, su kuriais tenka bendrauti, - ne išimtis. Jie gyvena šiandienos pasaulyje ir yra saistomi šių dienų vertybių.

O kokias krikščioniškąsias vertybes dar yra išsaugoję mūsų vaikai? Jeigu paanalizuotume lietuvių tradicinį vaikų auklėjimą, kai iš mažens buvo ugdomas religingumas, dievobaimingumas, paklusnumas, dora, ir šiuolaikinį, ar galėtumėte įvardyti, kas labai pasikeitė?

Žmogaus vertybių pasaulis labai įvairus. Kiekvienas iš mūsų vertiname dalykus, kurie mums priimtiniausi, kurie atitinka mūsų poreikius. Ypač branginame tai, apie ką dažniausiai galvojame, dėl ko labiausiai jaudinamės, kam skiriame daugiausiai laiko, pastangų, rankų, proto bei širdies darbo, ko karščiausiai trokštame. Vertybių reikšmingumą trumpai, bet taikliai ir esmingai apibrėžia Šventasis Raštas: "Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis"(Lk 12, 34).

Visi gerai žinome apie įvykusį vertybių perkainojimą. Ar dar svarbios jaunimui pagrindinės krikščioniškos vertybės: tikėjimas, viltis ir meilė? Tai galime atsakyti kiekvienas įvertindami jaunimo pasirinkimus.

Neseniai gimnazijoje Jūsų iniciatyva buvo surengtas neįprastai didelis ir prasmingas labdaros koncertas.

Idėja surengti labdaros renginį kilo mūsų gimnazijos parlamentui. Mokiniai svarstė, kam reikėtų skirti paramą: senelių namams, pagalbos reikalingiems vaikams ar dar kam nors. Aš pasiūliau pasirūpinti sunkiai sergančia mūsų gimnazijos mokine, kuriai pinigai tikrai labai reikalingi vaistams. Taip pat kilo mintis šio labdaros renginio metu surengti loteriją be pralaimėjimo. Vaikai ir jų tėvai aukojo pinigus, o už tai loterijoje galėjo laimėti knygą, žaislą ar šiaip smulkmenėlę. Prizus loterijai atnešė gimnazijos mokiniai. Šio labdaros renginio metu "Ąžuolynas" bendradarbiavo su Eduardo Balsio menų gimnazijos parlamentu. Balsiečiai padovanojo mergaitei paveikslą ir keletą savo pasirodymų per labdaros koncertą. Koncerte taip pat dalyvavo gabiausi "Ąžuolyno" gimnazijos artistai, ansambliai, gimnazijos choras. Labai džiaugiamės, kad labdaros renginio metu buvo surinkta per 1000 litų.

Ko palinkėtumėte mokiniams ir kolegoms artėjančių Kalėdų proga?

Noriu visiems palinkėti laukimo džiaugsmo. Išmokime pasakyti prekybos centrams "ne". Kai nuo lapkričio pradžios visur skamba kalėdinė muzika ir blizga eglučių dekoracijos, atėjus Šv. Kalėdoms, viskas jau būna nusibodę. Nebėra džiaugsmo. Neleiskime, kad iš mūsų atimtų prasmingą laukimą.

Nenusiminkime, jei negalime ko nors nusipirkti. Prisiminkime, kad visada galime duoti. Nustebsime, jog davimas kartais apdovanoja daug daugiau nei turėjimas. Pradžiuginkime šalia esantį ir stokojantį. Kartais tai nieko nekainuoja.

Prasmingos ir šiltos Kristaus gimimo dienos.

Kalbino Andromeda MILINIENĖ