Elektroniniai dienynai turės tapti iš dalies mokama paslauga

Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Rimvydo Jančiausko, Lietuva neturėtų sekti Latvijos ar Estijos pavyzdžiu, kur elektroninio dienyno paslauga yra mokama visiems vartotojams (tėvams). Šiandien mūsų rinkoje jau sėkmingai konkuruoja trys paslaugų tiekėjai, kai bazinės paslaugos teikiamos nemokamai, o už papildomas imamas papildomas mokestis.

Lietuvoje švietimo įstaigos gali rinktis iš trijų rinkoje siūlomų elektroninių dienynų -„Manodienynas", „Tamo" ir „Veritus". Apytiksliais duomenimis, šiuo metu jais naudojasi atitinkamai apie 500, 700 ir 50 ugdymo įstaigų. Visos trys lietuviškos informacinės sistemos savo veiklą pradėjo siūlydamos paslaugas interneto naršyklių pagrindu, o dabar vyksta galimybių plėtra į mobiliąsias aplikacijas.

„Tėvams svarbiausios dvi elektroninių dienynų savybės - programos patogumas ir stabilus sistemos veikimas. Būtent dėl antrojo klausimo ir kyla diskusija apie „Tamo" kaip ilgalaikį ir patikimą tiekėją, - sakė R. Jančiauskas. - Praėjusių metų pabaigoje viešai paskelbta apie „Tamo" veiklos nuostolius, siekiančius daugiau nei 300 tūkst. eurų per metus. Todėl sprendimas apmokestinti dalį paslaugų verslo požiūriu buvo neišvengiamas, tačiau padaryta klaidų aiškinant tokio sprendimo būtinybę."

Iki šiol „Tamo" populiarumą lėmė tai, kad paslauga vartotojams buvo nemokama ir vystymo kaštus buvo siekiama padengti reklamdavių sąskaita. Tuo metu „Manodienynas" taikė mišrius elektroninio dienyno apmokėjimo metodus. Užtikrinama, kad esminės funkcijos visada išliktų nemokamos ir pasiekiamos tiek mobiliojoje aplikacijoje, tiek kompiuteryje. Sistemos palaikymui būtinas finansavimas surenkamas vartotojams siūlant mokamas papildomas funkcijas, tokias kaip mokinio reitingai ar vaiko vietos nustatymas.

Latvijoje ir Estijoje elektroninių dienynų rinkos yra monopolizuotos, ten paslaugas teikia „eklase.lv" ir „ekool.ee". Latvijoje tėvai moka metinį mokestį, siekiantį 2-3 eurus. Tuo metu Estijoje šeimos paketas tam pačiam laikotarpiui kainuoja apie 4 eurus.

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija kol kas rėmėsi rinkos savireguliacija ir nesiėmė tiesioginio elektroninių dienynų reguliavimo. Yra tik patvirtintos rekomendacijos mokykloms, ką jų naudojami e.dienynai turėtų turėti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Iki šiol IT ekspertai Lietuvos e.dienynų plėtrą vertinto kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių, kaip verslas gali kurti viešąsias paslaugas be jokių valstybės investicijų. Lietuvoje e-dienynais naudojasi beveik 90 proc. mokymo ir ugdymo įstaigų, tuo metu kaimyninėse šalyse šis rodiklis gana menkas ir, pavyzdžiui, Lenkijoje siekia vos 50 proc., o senosiose Europos valstybėse situacija dar prastesnė.