Egzaminų verdiktas: blogiau gabesniems?

Nauja kriterinė vertinimo sistema, netylantys skandalai dėl užduočių kaitaliojimo, itin mažas šimtukų skaičius ir aktuali vertintojų kompetencijos problema - šių metų abiturientams valstybinių brandos egzaminų sesija buvo kaip niekada sudėtinga.

Tiesa, ji iškėlė ir daug naujų klausimų apie Nacionalinio egzaminų centro (NEC) bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) darbą. Ar dabartinė sistema tikrai užtikrina objektyvumą ir gali būti laikoma žingsniu į priekį? Jei taip - kodėl vos pasibaigus egzaminams pasipylė vieši nepatenkintų ir dažnai gabių abiturientų skundai?

Ne itin malonios pastabos į NEC bei ŠMM daržą skriejo ir iš egzaminus vertinusių mokytojų lūpų.

NAUJA kriterinė vertinimo sistema, netylantys skandalai dėl užduočių kaitaliojimo, itin mažas šimtukų skaičius ir aktuali vertintojų kompetencijos problema - šių metų abiturientams valstybinių brandos egzaminų sesija buvo kaip niekada sudėtinga. Redakcijos archyvo nuotr.

Daugiau noro sekti tarptautiniais standartais bei skatinti mokinius kritiškai mąstyti šiemet buvo, tačiau dėl to kaip niekada svarbiu tapo vertintojų objektyvumo bei kompetencijos klausimas. "Vakarų ekspresui" tai pasakojo ir keturių populiariausių - lietuvių kalbos, matematikos, istorijos bei anglų kalbos - egzaminų dalykų specialistai.

Anglų kalba. Ko vertas šimtukų lietus?

Šiemet maloniausiu siurprizu daugeliui abiturientų tapo anglų kalbos egzamino rezultatai - net 62 klaipėdiečiai gavo aukščiausią šimto balų įvertinimą. Panaši tendencija vyravo visoje šalyje, tad NEC atstovai suskubo įspėti, kad tai - tiesiog atsitiktinumas, o ne lengvų užduočių pasekmė.

"Ąžuolyno" gimnazijos anglų kalbos mokytoja Ingrida Petkienė, ne pirmus metus vertinusi abiturientų egzaminus, pritarė, kad keistenybių šiemet netrūko.

"Dalyvavau NEC seminaruose užduočių rengėjams bei vertintojams, tad esu linkusi ne stebėtis, o abejoti. Sistema aiški, tačiau nevienoda vertintojų kompetencija ir žmogiškasis faktorius niekada negarantuos tikro objektyvumo", - sakė ji.

Mokytoja teigė, kad šiemet turbūt daugiausiai diskusijų sukėlė rašinio užduotis, kurioje abiturientai buvo paprašyti įvertinti masinių medijų įtaką šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

"Ši tema labai plati. Abiturientai galėjo rašyti ir apie televiziją, ir apie spaudą, ir apie radiją, ir apie internetą. Jeigu rašinyje kalbama bent kažkiek "į temą" - vertintojui nurodyta skirti taškų už turinį. Itin sudėtinga vertinti darbus, kurie rodo, kad tema nepilnai suprasta - pavyzdžiui, rašoma apie pirkimą internetu. Ką daryti tuomet? Tuomet atsiskleidžia kompetencijos ir nuomonių skirtumas, nes kas vienam vertintojui gali atrodyti puiku, kitam - tik gerai", - teigė pedagogė.

I. Petkienė mano, kad šių metų egzamino gerai vertinti negalima ir dėl užduočių, kurios neleido teisingai diferencijuoti mokinių pagal gebėjimus.

"Ne iki galo buvo išpildytas skiriamosios gebos kriterijus - tai reiškia, kad nebuvo galima aiškiai pamatyti, ką sėkmingai įveikia tik geresnius kalbos įgūdžius turintys mokiniai. Šiemet egzamine neliko ir gramatikos užduočių, kurios paprastai puikiai parodydavo mokinio lygį. Vietoje to šias žinias bandoma tikrinti įvedant naują rašinio vertinimo kriterijų - žodyno turtingumą. Tai keistai išdėliojo ir vertinimus - šimtukų buvo itin daug ir juos gauti galėjo net tie, kurių žinios mokykloje buvo vertinamos septynetu", - mano mokytoja.

Ji pažymėjo, kad anglų kalbos egzaminą bandoma daryti panašų į tarptautinius egzaminus - IELTS, TOEFL. Šiemet atsisakyta gramatikos dalies, platesnės ir modernesnės rašinių temos, o nuo 2015-ųjų svarstoma pasiūlyti ir egzamino kalbėjimo užduotį, kuri šiuo metu vertinama tik įskaita.

"Tokiu atveju šią užduotį tektų vertinti labai įdomiai - mokyklose įrašinėti mokinio kalbą ir įrašą siųsti vertintojams. Ar tai garantuotų objektyvesnį vertinimą? Abejoju", - tvirtina pedagogė.

Lietuvių kalba. Daug neišlaikiusiųjų

Vienintelis visos šalies abiturientams privalomas lietuvių kalbos egzaminas šiemet tapo viešojo diskurso epicentru. Nuspręsta panaikinti teksto suvokimo dalį ir visą dėmesį skirti rašiniui, taip pat iškelta idėja prie temos pateikti autorių, kurių kūryba reikėtų remtis, sąrašą.

Nemažai kalbėta, kad pakitęs egzaminas prieštarauja ŠMM kalboms apie būtinybę skatinti jaunimą rinktis techninių mokslų studijas. Palikta vienintelė rašinio užduotis itin nepalanki buvo būtent tiems abiturientams, kurie sugeba geriau logiškai mąstyti, tačiau jiems sunku literatūriškai reikšti mintis.

Klaipėdoje lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė net 8,6 proc. kandidatų - 101 abiturientas. Miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausioji specialistė Vida Bubliauskienė teigė maniusi, kad pokyčių lavina smogs skaudžiau, tad rezultatais pernelyg nesistebėjo. Lituanistė tvirtino, kad prastus vertinimus nulėmė sprendimas egzamine palikti tik rašinio užduotį.

"Teksto suvokimo užduotis leisdavo atsiskleisti tiems, kurie neturi rašymo dovanos. Kažką pamiršai - gal pavyks prisiminti, taip pat daugelį atsakymų galima išmąstyti pasitelkus logiką. Rašinio užduotis tikrina gan specifines žinias - literatūrinį išprusimą, kalbinį pasirengimą", - sakė ji.

V. Bubliauskienė pritarė, kad prie pasirinktos temos pateiktas autorių sąrašas šiuo metu nėra labai gera idėja, nes abiturientai turėjo pasiremti bent vienu nurodytu kūriniu, kurio mokykloje galbūt neskaitė. Ir nebūtinai dėl savo kaltės.

"Bendroji programa leidžia mokytojui pačiam pasirinkti autorius, apie kuriuos bus kalbama su moksleiviais. Laiko visiems tikrai neužtenka, tad gilinamasi į vieną, kartais į du. Naujoji idėja skirta kovojimui su masišku mokinių nenoru skaityti, tačiau reikalavimai irgi keisti - net pasirinkus skaitytą ir nagrinėtą kūrinį ne visuomet pavyks prisiminti tikslią siužeto eigą ar pacituoti", - įsitikinusi specialistė.

Pasak V. Bubliauskienės, sugrįžimas prie vienintelės rašinio užduoties turėjo įvykti kiek anksčiau, nes šiandien mokyklą baigę abiturientai nėra labai raštingi, nemoka tvarkingai dėstyti minčių, argumentuoti, vystyti temos. Tiesa, raštingumą įvertinti nėra labai sudėtinga, tačiau mokinio bandymas atskleisti temą priklauso nuo vertintojo malonės. Vienas gali pagalvoti, kad į temą neįsigilinta, o kitas pažiūrės atlaidžiau ir balą kilstels, tad subjektyvumo išvengti nepavyks.

Matematika. Siurprizų nebuvo

Kasmet tarp populiariausiųjų atsirandantis matematikos egzaminas šiemet netikėtumų nepateikė - neišlaikiusiųjų procentas jau keletą metų beveik nekinta, o užduotys ir jų vertinimas nestebina.

Dvyliktokams svarbūs buvo tik du pagrindiniai pokyčiai: griežtesnis kriterinis vertinimas paskatino susikaupti ir nedaryti dėmesio klaidų, o skirtą laiką teko padalinti didesniam užduočių skaičiui (šiemet jų buvo netgi 31).

"Ąžuolyno" gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Vilija Šileikienė, sėkmingai paruošusi ne vieną abiturientų laidą, didelių priekaištų šių metų egzaminui neturėjo: "Moksleiviai žinojo, kad egzaminą sudarys trys dalys. Manau, kad šįkart egzamine buvo daugiau tikros matematikos - įdomios užduotys reikalavo ne automatinio mechaninio sprendimo, o ir gilesnių teorinių žinių, mąstymo, logikos."

Pedagogė pabrėžė, kad tokie pokyčiai geri, tačiau sukelia daugiau sunkumų tiems moksleiviams, kurių matematiniai gebėjimai prastesni.

Be to, V. Šileikienė pažymėjo, kad šiemet egzamine buvo itin daug užduočių, skirtų funkcijų grafikų nagrinėjimui, taip pat nustebino trigonometrinių funkcijų integralai - tai tvirtų žinių reikalaujančios užduotys, tad jas įveikė tik aukščiausio balo verti abiturientai.

Istorija. Sėkmingi pokyčiai

Socialinių bei humanitarinių pakraipų studijas rinktis norintys abiturientai šiemet gausiai laikė ir istorijos egzaminą. Nors jo sandara išliko nepakitusi, užduotims atlikti nuspręsta skirti daugiau laiko, taip pat pagal tarptautinį standartą patikrinti ne tik faktines mokinių žinias, bet ir suvokimą apie istorinių procesų reikšmę.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Vaidotas Pamparas, kasmet vertinantis šalies abiturientų egzaminus, apie pokyčius kalbėjo optimistiškai.

"Labai džiugu, kad egzaminas truko tris valandas ir panaikino didžiąją ankstesnių metų bėdą - skubėjimą atsakymus perrašant į švarraštį. Žiūrint į bendrą kontekstą ir kokybinį NEC šuolį, sesija vyko profesionaliai, ramiai, pasiruošus, o didelių nesklandumų regėti neteko. Visus metus buvo publikuojamos naujųjų egzaminų pavyzdinės užduotys, mokytojai ir mokiniai jas nagrinėjo ir galėjo gerai pasiruošti."

Pasak V. Pamparo, šiemet pagrindine naujove tapo probleminės užduoties išsprendimas. Abiturientai buvo paprašyti įvertinti 1940-ųjų Lietuvos nepriklausomybės praradimą ir parašyti, ar sprendimas nesipriešinti okupantams buvo pateisinamas.

"Manyčiau, kad tokio tipo užduočių atsiradimas leidžia patikrinti mokinio gebėjimą analizuoti. Taip pat tai yra vertybinis klausimas - ar baigęs mokyklą abiturientas turi nuomonę apie didžiausią XX amžiaus Lietuvos tragediją?" - sakė mokytojas.

Nors šių metų egzaminas sulaukė kritikos, patyręs pedagogas teigė, kad užduotys puikiai atitiko metodinius standartus: "Daugelis įsivaizduoja, kad istorija nėra sudėtinga - iškalk kelias datas ir egzaminui pasiruošęs, tačiau to nebeužtenka, nes reikia analizuoti. Žinoma, chaotiškai didinti tokių mąstymą skatinančių užduočių skaičiaus negalima, tačiau aš manau, kad jų egzamine turėtų būti apie pusę."

Paklaustas apie itin nedidelį šimtukų skaičių (Klaipėdoje jis buvo vos vienas), V. Pamparas nurodė, kad tai galėjo įvykti dėl griežtai užbrėžtos viršutinės balų kartelės - aukščiausią įvertinimą galėjo gauti tik 93 ir daugiau taškų surinkę kandidatai.

"Teoriškai šimtuką tokiu atveju gali gauti visi, tačiau realybėje to nebus. Taigi vienas šimtukas visame mieste manęs nestebina - galbūt viršutinio barjero kitąmet neperšoks niekas, o gal peršoks trisdešimt. Bet kuriuo atveju, šiemet džiaugtis reikia ir tais, kurie pelnė 99, 98, net 97 balus", - pokalbį baigė istorijos mokytojas.