Egzaminų baubas - įveikiamas

Psichiatrai pripažįsta, jog birželio mėnesį, egzaminų laikotarpiu, padaugėja jaunųjų pacientų, kuriuos išsekina stresai ir besaikis ruošimasis žinių patikrinimui. Kai kuriems moksleiviams netgi prireikia gydymo medikamentais.

Kad žinių pakartojimas neprivestų iki depresijos, neišsekintų psichikos, į egzaminus reikėtų žvelgti be baimės ir mokantis nuolat daryti pertraukas, o to reikia taip pat išmokti.

VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro direktorės, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos narės Teresės Ramanauskienės teigimu, dažniausiai ruošdamiesi egzaminams persitempia tie moksleiviai, kuriems mokslai ištisus metus "šlubavo".

Anot psichiatrės, prie pervargimo dažnai prisideda ir tėvų spaudimas bei reikalavimai, jog vaikas privaląs siekti tik aukštojo mokslo. T. Ramanauskienė tėvams pataria realiai ir nuoširdžiai įvertinti savo atžalų galimybes bei pomėgius ir leisti vaikams patiems įgyvendinti savo siekius.

Su T. Ramanauskiene kalbėjomės apie tai, kaip šiuo moksleiviams sudėtingu laikotarpiu reikėtų kartoti savo žinias, kad šios egzaminų dieną neišdulkėtų iš galvos.

Ko gero, atsakysiu teigiamai. Būna, kad kreipiasi dėl to, jog nesusitvarko su mokslu, padidėja nuovargis. Yra pasitaikę net depresijos atvejų, prireikė gydymo vaistais. Persimokę paaugliai nesugeba valdyti savo emocijų, juos kankina nuotaikų svyravimai. Kartais užtenka tik patarimų, kaip egzaminams ruoštis teisingai ir pasiekti rezultatų jų metu. Tiesa, ne visuomet ir ne visiems pavyksta šį kartojimosi laikotarpį derinti su laisvalaikiu, kas yra tiesiog būtina. Jokia paslaptis, kad mūsų vaikai privalo pakelti nežmoniškus krūvius. Jie tiesiog nespėja visko išmokti per metus. Štai tuomet prie knygų sėdi iki išnaktų, kartais užmiršdami net pavalgyti. Jei trumpiau - vaikai per egzaminų laikotarpį smarkiai nualina organizmą ir nervų sistemą.

Tai kaip tuomet mokytis, kad egzaminų laikotarpiu jaunų pacientų prie psichiatrų durų būtų kuo mažiau?

Posakis, jog mokytis reikia ištisus metus, o ne likus mėnesiui iki egzamino, yra teisingas. Vis dėlto išvengti streso ir nežinomybės baimės retai kuriems moksleiviams pavyksta. Pasitaiko, kad ir patys tėvai varo vaikus į neviltį, reikalaudami iš jų daugiau nei šie gali. Pakelia kartelę, kuri jų atžalai tiesiog per aukšta. Ne visi vaikai yra gabūs ir, tai suprasdami bei stumiami į kampą, patys labai išgyvena. Aukštasis mokslas bet kokia kaina - toks reikalavimas neturėtų būti taikomas visiems. Nereikia vaikų gąsdinti, kad be jo eis griovių kasti, nes tuomet jie tampa medikų pacientais. Būti kvalifikuotam darbuotojui nėra blogiau nei turėti aukštąjį išsilavinimą. Tiesiog patariu tėvams atkreipti į tai dėmesį ir kartu su vaiku aptarti ateities perspektyvas.

Kaip ruoštis egzaminams, jei jau apsispręsta mokslus tęsti toliau?

Svarbu tai daryti sistemingai ir dieną, skirtą mokymuisi, tiesiog susiplanuoti. Reikėtų išsidalinti medžiagą į dienas ir išsiaiškinti, ar tikrai būtina tai mokytis. Gal yra dalykų, kuriems užteks tik pakartojimo. Jokiu būdu nepalikite visko paskutinei dienai. Jeigu jaučiama, kad ir po daugybės pakartojimų galva tuščia, būtina pertrauka. Tiesiog galima pusvalandžiui patraukti į gamtą, prie jūros ar kur nors kitur. Žodžiu, būtina "pravėdinti" galvą. Tam padeda ir fizinis darbas. Priešingu atveju - persitempimas garantuotas. Reikalingos trumpos pertraukėlės praėjus pusantros valandos nuo mokymosi pradžios.

Koks paros laikas yra pats dėkingiausias mokymuisi?

Nėra vieno ir visiems tinkamo laiko. Mes skirtingi. Vieni - "vyturiai", kiti - "pelėdos". Palankios valandos yra visiems individualios. Faktas, jog naktimis ir vieni, ir kiti, turėtų miegoti.

O jei persimokė tiek, kad nesimiega?

Prieš miegą galima pasivaikščioti. Rekomenduojamos raminančios arbatos. Blogiausiu atveju - žoliniai preparatai, skirti ramiam miegui. Stipriai migdančių vaistų nepatarčiau vartoti, nes kitas rytas gali būti dar mažiau darbingas. Beje, neužmiega dažniausiai tie, kurie per ilgai užsisėdi. Labai svarbu pats nusiteikimas egzaminams. Vertinkite juos teigiamai ir nusiteikite sėkmei. Pagaliau, nors tai ir svarbus žinių patikrinimas, bet anaiptol - ne visas gyvenimas.

Visi tėvai norėtų, kad jų atžalos gyvenime pasiektų kuo daugiau. Todėl šiandien mūsų jau nestebina tai, kad keturmečiai mokomi užsienio kalbų, o penkiamečiai vos spėja iš vieno būrelio į kitą. Jūs tokias tėvų pastangas vertinate teigiamai?

Nederėtų mažiukų apkrauti papildomu ugdymu. Aišku, yra ypač gabių vaikų, kuriems tokia veikla būtina, tačiau tėvai neturėtų per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusių lūkesčių. Per savo atžalas įgyvendinti savo svajones yra egoistiška. Palikite vaikams jų vaikiško laiko saviems reikalams.

Nuo kokio amžiaus patartumėte pratinti vaikus prie papildomos veiklos?

Bet tėvai įsitikinę, kad taip vaikai mokomi pareigų ir atsakomybės.

Galima su tuo sutikti, tačiau ir vėl - siūlau įvertinti savo atžalos galimybes, nes saiko nebuvimas vėliau virsta problemomis. Teko ne kartą konsultuoti tėvus ir padėti jų vaikams, kurie, vienu metu lankę kelias mokyklas, pradėjo nevaldyti dėmesio, pakilo kraujo spaudimas. Papildomo ugdymo užsiėmimai turėtų būti noriai lankomi, jokiu būdu ne per prievartą. Manau, kad nė vienam gimdytojui vėliau nesinorėtų išgirsti, kad versdami vaiką siekti jam primestų tikslų, jie padarė jį nelaimingu.

Sakoma, jog gyvenime dažnai daugiau pasiekia ne pirmūnai, dešimtukininkai, bet maištautojai, tie, su kuriais pedagogai turėjo vargo. Omenyje turiu normaliai ar net gerai besimokančius, tačiau besipriešinančius reikalavimams. Pritariate šiam teiginiui?

Taip, žinau ne vieną panašų atvejį. Tylūs, ramūs ir nuolankūs, mokslus kremtantys nuo ryto iki vakaro, nepasitiki savimi, kartais taip maskuoja savo kompleksus. Išėję į gyvenimą retai tampa vadovais, daro karjerą. Jie tampa puikiais pavaldiniais, nes dar vaikystėje buvo mokomi paklusnumo, nuolankumo. O štai maištininkai dažnai pasiekia daugiau. Jie patys atsirinkdavo, kas reikalinga, ir savarankiškai atmesdavo brukamas stereotipines tiesas. Pažįstu vieną vaikiną, kuris iš proto vesdavo visus pedagogus, nes pamokų metu tik sėdėdavo klasėje ir nesimokydavo su visais kartu, tačiau pakviestas atsakinėti, viską mokėdavo. Vėliau jis gyvenime daug pasiekė.

Tokiais gimstama ar tampama?

Genai yra tikrai reikšmingi intelektui. Kai kurių dalykų, būdo bruožų, gabumų neįmanoma išmokti, tačiau daug priklauso ir nuo auklėjimo. Aktyvūs vaikai yra nuolat slopinami ir namuose, ir darželyje ar mokykloje. O tai sukelia nevisavertiškumo jausmą. Nukreipkite savo aktyvius vaikus teisinga linkme. Jiems padėsite ir patys džiaugsitės rezultatais.

Informacija

Dvyliktokus paskutinis skambutis išlydės gegužės 28-ąją, pirmasis pagrindinės sesijos egzaminas - lietuvių kalbos (gimtosios) - vyks gegužės 31-ąją, paskutinis - vokiečių kalbos (užsienio) - birželio 19-ąją.

Šiemet lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis privalomas ir taip pat vienintelis, kurį galima laikyti vienu iš dviejų lygių. Visi kiti egzaminai, jau iki šiol vykdyti valstybiniu lygiu, mokykliniu lygiu nebebus laikomi: tai - užsienio kalbos, matematika, istorija, biologija, chemija, fizika, informacinės technologijos.

Mokykliniu lygiu bus tikrinamos muzikos, dailės, muzikologijos, geografijos, tautinių mažumų gimtųjų kalbų bei technologijų žinios. Pastarasis egzaminas, kuriam abiturientas turi parengti projektą, - naujas. Jį pasirinko 230 uostamiesčio abiturientų.

Lietuvių kalbos egzaminą Klaipėdoje laikys 2144 bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai ir 1298 baigiantieji profesines mokyklas. Šiemet, kaip ir pernai, Klaipėdos lituanistai dalyvaus vertinant abiturientų egzaminų darbus - veiks 6 vertinimo centrai, kuriuose plušės 44 pedagogai.

Populiariausių egzaminų sąrašas išlieka stabilus - kaip ir ankstesniais metais, be privalomojo lietuvių kalbos, daugiausia Klaipėdos abiturientų pasirinko anglų kalbos (1481 moksleiviai), matematikos (1269) bei istorijos (1180) egzaminus.

[BANERIS]