Egzaminai: abiturientai alpsta ir džiūva akyse

"Mano viena klasiokė taip bijojo egzaminų, kad iš tos baimės nustojo valgyti ir per mėnesį neteko 20-ies kilogramų. Liko vien kaulai ir oda. Laimei, egzaminus ji išlaikė normaliai ir įstojo į norimą specialybę, tačiau nežinau, ar šis išbandymas neturės pasekmių jos sveikatai", - pasakojo dabar jau pirmakursė studentė Gintarė. Ji sakė pažinojusi vieną moksleivę, kuri visus 12 metų nieko neveikdavo, tik sėdėdavo prie knygų, mat svajojo įstoti į Škotijoje esantį universitetą. "Ji įstojo. Tačiau nuo sėdėjimo prie knygų taip susigadino stuburą, kad tapo invalide." Gintarė pati nejautusi didžiulės egzaminų baimės: "Ko neišmokai per dvylika metų, per kelias savaites jau neišmoksi."

Panašios nuomonės laikosi ir dvyliktokė Augustė, pasirinkusi tris egzaminus: lietuvių bei anglų kalbų ir istorijos. "Anglų kalbos ir istorijos egzaminams pradėjau ruoštis prieš tris mėnesius ir kasdien mokausi po 4 valandas. Lietuvių egzaminui papildomai nesiruošiu. Jaučiuosi rami. Vienintelis dalykas kelia nerimą - tai, kad aš istoriją mokiausi B lygiu ir tik šiemet sužinojau, kad nebus mokyklinio istorijos egzamino. Tai kelia stresą daugeliui mano bendraklasių. Neramu ir dėl to, kad šiemet jau neleis perlaikyti egzaminų. Ypač nesaugūs jaučiasi tie, kurie planuoja stoti į kolegijas ir rinkosi tik du egzaminus - jei bent vieno neišlaikys, negaus abitūros atestato. Žinia, šiemet įskaitos vyko per moksleivių atostogas, tad abiturientai liko be jokio poilsio, o nuovargis nėra pagalbininkas", - nerimo priežastis vardijo Augustė.

Smukdo ir mokytojai

Pasak dvyliktokės, labiausiai liūdina tai, kad yra nemažai mokytojų, kurie dar labiau alina ir taip įtemptus abiturientų nervus. "Kai kurie mokytojai nuolat tikina, kad grįšime iš egzaminų apsiverkę. Pavyzdžiui, viena mokytoja man nuolat kala į galvą, kad aš niekur neįstosiu ir eisiu dirbti juodo darbo pas savo brolį. Nors aš neturiu jokio brolio..." - pasakojo Augustė. Laimei, Augustės tėvai tiki savo dukra ir situacijos nedramatizuoja. Jie kartoja, kad abitūros egzaminais gyvenimas nesibaigia, o tik prasideda, tad ištikus nesėkmei yra išeičių.

"Tie tėvai, kurie daro savo vaikams spaudimą, daro didžiulę klaidą - jie dar labiau komplikuoja situaciją. Jei vaikas savo viduje neturi noro - niekas neprivers jo mokytis", - įsitikinusi Augustė.

Pasitikrinti, kokia savijauta būna per egzaminus, abiturientai jau turėjo progos - mokyklose vyko bandomieji egzaminai, be to, jie jau laikė įskaitas. "Nerimas, kuris apima prieš pat įskaitą, tikrai nepadeda: atrodo, kad nieko nebemoki. Kai kurie mano klasiokai per įskaitą net nualpo", - prisiminė abiturientė, laukianti pirmojo - anglų kalbos - egzamino.

Baimė gali ir padėti

"Egzaminų baimė - neišvengiama, nes tai yra tam tikra "scenos baimės", pasirodymo baimės atmaina. Šią baimę patiria visi (muzikantai, aktoriai, sportininkai), kurie tam tikru nustatytu laiku privalo parodyti tai, ką geriausiai sugeba", - sako Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

Pasak psichologės psichoterapeutės Ritos Zykienės, šį fenomeną tyrinėja, aprašo ir psichologai praktikai, ir psichologai mokslininkai.

"Egzamino metu žmogus išgyvena stresą, kuris apima dvasinę būseną, mąstymą, jausmus, kūno reakcijas. Suintensyvėja tam tikrų hormonų gamyba, visas organizmas mobilizuojasi, pasiruošia kovai, - sako R. Zykienė. - Jaudulys prieš egzaminą gali būti netgi naudingas, nes įtampa mobilizuoja visas žmogaus pajėgas, taip pat ir proto. Abejingumas egzaminui irgi nėra gerai, nes tada žmogus neturi jokių paskatų mokytis.

Ar egzamino metu baimę panaudosime mobilizuotis, susikoncentruoti, parodysime geriausia, ką esame išmokę, ar baimė peraugs į paniką, užvaldys mus, pakenks, - priklauso ne tiek nuo asmenybės tipo, kiek nuo gebėjimo pažinti savo emocijas ir jausmus, tinkamai juos reikšti, valdyti, nuo konkrečių žinių, patyrimo kaip laikyti egzaminus, nuo savęs vertinimo, savigarbos. Vertėtų nesutapatinti savęs su vieno ar kito egzamino įvertinimu, žinoti, kad visada yra tobulėjimo galimybė."

Priklauso nuo šeimos

Kodėl, nepaisant turimų žinių bagažo, vieni abiturientai suvaldo stresą prieš egzaminus, o kiti praranda savikontrolę? Pasak psichologų, daug kas priklauso nuo to, koks požiūris į vaiką yra šeimoje.

"Tyrimais nustatyta, kad patiriančių egzaminų baimę asmenų šeimose mažiau bendraujama tarpusavyje, mažiau rūpinamasi emocinėmis šeimos narių būsenomis. Tokiose šeimose dažniau pasitaiko draudimų, taisyklių, reglamentavimų, užuot pasitelkus asmeninio bendravimo teikiamas galimybes, - akcentuoja Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. - Viena pagrindinių egzaminų baimės priežasčių yra nepakankamas pasitikėjimas savimi, savo žiniomis, neišugdytas savivertės jausmas."

Pasak psichologų, dažnai egzaminus už vaikus "laiko" jų tėvai: jie panikuoja labiau negu vaikai, o šiems per didelis krūvis mokytis ir dar raminti gimdytojus. Nereikėtų vaikui užkrauti per didelės atsakomybės naštos, kaip svarbu gauti gerą pažymį, nes kuo didesnė atsakomybė, tuo didesnis nerimas.

Tėvams negalima gąsdinti vaikų siaubingomis pasekmėmis, kad nesėkmės būtų suvokiamos kaip katastrofa ar gyvenimo žlugimas. Svarbu labai realistiškai vertinti egzaminus teikiant jiems tą svarbą, kokios jie iš tikrųjų yra verti.

"Jeigu tėvai daugiau kaip dešimt metų teigė vaikui, kad jis niekam tikęs, vargu ar likus kelioms savaitėms ar dienoms iki egzamino dar gali "įpūsti" vaikui pasitikėjimo savimi. Vaikai kartais neatskleidžia savo galimybių egzaminų metu, nes nesąmoningai bando patvirtinti tėvų, senelių, mokytojų, draugų laukimus, kad jis nieko nevertas. Labiau negu prasto įvertinimo toks vaikas bijos sėkmės ir netyčia, nesąmoningai padarys viską, kad save sužlugdytų ir patvirtintų aplinkinių lūkesčius", - priminė R. Zykienė.

Kaip abiturientas gali sau padėti?

Pataria psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė:

* Kad ir kiek dar būtų likę neperskaitytų užrašų, svarbiausia prieš egzaminą - išsimiegoti. Būdamas pailsėjęs, žvalus moksleivis ras išeitį iš kebliausių situacijų, tačiau pervargęs, nepailsėjęs greičiausiai pamirš ir tai, ką gerai mokėjo.
* Pasiruošimo egzaminams metu reikia atrasti laiko pajudėti, pasportuoti. Individualios sporto rūšys - plaukimas, bėgimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu - leidžia susidaryti asmeninį darbo/poilsio režimą. Fizinio krūvio metu sudeginamas streso hormono adrenalino perteklius.
* Susikoncentruoti išbandymui padeda savo būsenos prieš egzaminą ir egzamino metu įvardijimas: "nerimauju", "jaučiu įtampą", "bijau", "pykstu", "džiaugiuosi, kad pagaliau tai baigsis" ir panašiai. Dar geriau, jeigu galima garsiai išsakyti kam nors šiuos jausmus. Juk net Didžiosios Britanijos princas Wiljamas, likus kelioms savaitėms iki vedybų, visam pasauliui pripažino, kad jaudinasi ir pradėjo blogiau miegoti. Pasidaliję jausmais, tampame vieni kitiems artimesni, sumažiname emocinę įtampą.
* Prieš kiekvieną svarbesnį atsiskaitymą galima numatyti, kaip save palepinsi, apdovanosi po patirto, išgyvento streso. Tačiau apdovanojimu neturėtų būti maistas, alkoholis, pirkiniai, nes gyvenime bus labai daug įvairių egzaminų, įvertinimų, stresų - ir tokie "apsidovanojimai" gali tapti naujų problemų šaltiniu. Labiau tinka sau pažadėti, kad po egzamino (nepriklausomai nuo rezultatų) leisite sau kokią nors pramogą, atsipalaidavimą, kuriam jau seniai nebebuvo laiko. Pažadus, duotus sau, būtina įvykdyti, nes neįvykdžius jų, prieš kitus egzaminus tokia motyvacija jau bus neveiksminga.

Pataria Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai:

* Mokytis reikia protingai: prisiverčiant nepervargti, kaitalioti mokymąsi su kitokia veikla - fiziniu aktyvumu, buvimu gamtoje, bendravimu su maloniais žmonėmis, miegu.
* Kai stresuojama dėl to, kad žinios sunkiai "lenda į galvą", efektyvus "vaistas" nuo to yra mankšta. Protinę veiklą reikia kaitalioti su fizine. Sukoncentruoti dėmesį labai padeda kvėpavimo pratimai. Giliai įkvėpus kelioms sekundėms sulaikome kvėpavimą ir iškvepiame orą dukart ilgiau, negu įkvepiame jo. Šį pratimą padarius iki dešimties kartų "prašviesėja protas" ir galima toliau mokytis.
* Nustatyta, kad tie, kurie mokosi vieni ir tik skaitydami, įsimena mažiausiai - tik 10 proc. naujos informacijos. Apie 20 proc. naujos informacijos įsimenama, kai ji išgirstama, kai paaiškinama. Apie 30 proc. išlieka atmintyje, kai nauja medžiaga demonstruojama. Apie 50 proc. informacijos įsimenama, kai mokantis perskaitoma, išgirstama ir matomos vaizdinės priemonės. Tam, reikia mokytis ne vienam, bet keliese.
Maksimumas - apie 90 proc. informacijos įsisavinama, kai perskaitoma, išgirstama, matoma darant, paaiškinama kam nors kitam ir daroma pačiam. Yra įrodymų, kad mokinys mokiniui gali daug geriau paaiškinti, nei mokytojas. Kai mokinys jaučia, kad žino daug ir nekelia maksimalių reikalavimų - nesibaimina net ir dėl to, kad gaus žemesnį pažymį. Jam svarbiausia - žinios, kurios išlieka ir kurios pravers gyvenime.
* Gana dažnai nesėkmingų egzaminų priežastimi tampa nenuoseklus arba paskutinės nakties mokymasis. Gana pavojinga pasiruošimą egzaminams nukelti paskutinėms dienoms, ypač - paskutinėms naktims. Tada rizika sėkmingai išlaikyti egzaminus gerokai sumažėja.
* Reikia mokėti nuvyti nerimą, apimantį prieš pat egzaminą. Psichologai pataria tokiam žmogui, kurio galvoje sukasi tik viena mintis: "Bijau, neišlaikysiu", nukreipti dėmesį į aplinką - gatve važiuojančias mašinas, šaligatviu einančius žmones. Tai padeda susigrąžinti ramybę.