"Dirbam tik vieną darbą - mokomės būti žmogumi..."

Klaipėdos "Varpo" gimazijos lituanistė Violeta Beniulienė mokytoja dirba jau 33 metus. Save apibūdina kaip stabilią - per visus šiuos metus dirbo tik dviejose mokyklose. Ji pelnytai gali save vadinti viena geriausių miesto mokytojų - prieš penkerius metus buvo išrinkta uostamiesčio Metų mokytoja.

Paprašyta prisiminti tuometines emocijas, ji pirmiausia pabrėžė, kad mokytojas nedirba dėl to, kad kada nors būtų pripažintas Metų mokytoju, tad apdovanojimas buvęs didžiulė staigmena ir stresas.

"Tie metai buvo skirti kalbai. Aš nuolat dirbu su poetinėmis kompozicijomis, tais metais mano vaikai laimėjo pirmą vietą šalyje. Man buvo pasakyta nueiti į tą Mokytojų dienos šventę, nes ten įteiks padėkos raštą. Žinote, visą vakarą, visą šventę aš sėdžiu laukdama, kada mane pakvies į sceną, sėdi draugė su gėlėmis, atėjusi manęs pasveikinti. Kviečia pagal visas kategorijas - švietimo skyriaus, ministerijos, kiti raštai, o manęs nėr... Draugė žiūri su gailesčiu: "Tai tu šiais metais ir to rašto negausi", - su šypsena pasakojo V. Beniulienė.

Pasišventimas darbui

Mokytoja sakė, kad išgirdus, jog ją paskelbė Metų mokytoja, jai pakirto kojas - tokio įvertinimo ji mažiausiai tikėjosi.

"Nedirbi dėl to vardo, tai tavo kasdienybė. Rutinoje ieškai kažkokios šviesos. Yra prasmė tame darbe - yra šviesumo, kurį tu pats susikuri, kuris nepamatuojamas nei pinigais, nei vardais. Tai ateina kaip suvokimas, kad yra prasmė tavo kasdienėje varganoje veikloje. Pasibaigus šventei nulipi nuo scenos, grįžti į mokyklą, vėl dirbi ir ieškai akių, kurioms esi reikalingas", - tikino V. Beniulienė.

Apie pedagogų pasiaukojimą darbui kalbėjo ir "Vydūno" vidurinės mokyklos lituanistė Lilija Bručkienė.

"Savo šeimai sakau - palaukit, birželio gale grįšiu į šeimą. Tai dinamiškas gyvenimas, daug galimybių tobulėti, dalyvauti projektuose, konkursuose. Labai daug atiduodi. Lituanistai dažniausiai neturi savaitgalių - skaito rašinius, ištraukas, taiso darbus, vasarą skaito literatūrą. Kiti mokytojai turbūt taip pat yra pakankamai užimti. Mūsų mokykloje yra muzikė, kuri yra dar labiau užimta, tad kai pradedu savęs gailėtis, pasižiūriu į ją ir sakau sau "Stop, ji dirba dar daugiau", - juokėsi pokalbininkė.

Buvo metusi

Svarbu ir mokytojo motyvacija dirbti su vaikais, siekis mokyti.

"Apie save juokaudama sakau, kad esu idėjinė mokytoja. Idėjinė todėl, kad atėjau į mokyklą tikrai ne todėl, kad kur nors kitur neįstojau, žinojau, ko noriu. Lietuvių kalba ir apskritai lituanistika buvo siekimas. Žinodama mokyklos vargą, vis tiek jame murkdausi iki šiol", - tikino V. Beniulienė.

L. Bručkienė teigė norėjusi tapti mokytoja nuo pat darželio laikų. Mokyti pradėjo 1992-aisiais, tačiau trumpai padirbusi nutarė, kad šis darbas vis dėlto - ne jai.

UŽDUOTIS. "Mokytojo darbas - parodyti, kad kūrinys yra ne apie kažkokį seną kvailą žmogų, ne apie kažkokias baudžiavas ar žmones, kurie gyveno prieš šimtą metų, parodyti, kad ta literatūra yra tau ir apie tave", - teigia Violeta Beniulienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr

"Užsidedi mokytojo štampus - kai gatve eini ir atpažįsti mokytoją - iš žvilgsnio, aprangos. Pajutau, kad manyje tai vyksta ir man nepatiko tai, kad tampu mokytoja blogąja žodžio prasme - tokia, kurią vėliau mini blogu žodžiu. Nusprendžiau, kad negrįšiu, išėjau dirbti į biblioteką. Ir ten dirbdama suvokiau, kad noriu grįžti, bet jau žinojau, ko aš einu, ką aš veiksiu, ko aš tikiuosi ir ko aš noriu mokykloje. Grįžau su kitomis mintimis ir idėjomis. Visą laiką stengiuos pabėgti nuo to šabloniško mokytojos įvaizdžio", - pasakojo "Vydūno" vidurinėje mokanti L. Bručkienė.

Koks vertinimo kriterijus?

V. Beniulienė priminė seniai visuomenėje sklandantį posakį: nėra blogų mokinių, yra blogi mokytojai.

"Esi tas, kuriam tai primenama. Esi tas, kuris atsakai už rezultatą. Viskas baigiasi egzamino pažymiu - ir vaikas, ir mokytojas įvertinamas. Skaičiuoja, kiek tavo mokinių gavo 100 balų per egzaminą, bet niekas nepaklausia, kaip tas, kuris vos rašyti moka, gavo iš mokyklinio egzamino šešetą - kiek čia mokytojas įdėjo darbo. Viskas į rezultatą - koks konkursas, kiek pirmų vietų, nueinama į tokį mokytojo darbo vertinimą.

Taip matuojant vieni yra korifėjai, kiti, kurie neturi tokių motyvuotų mokinių, negali nieko padaryti iš to, kuris nieko nenori. Tokie dalykai yra skaudūs, norėtųsi, kad mokytojo darbo vertinimas nebūtų toks formalus", - mintimis dalinosi V. Beniulienė.

Mokiniai - kūrybiški

L. Bručkienė tvirtino, kad savo darbe susiduria su kūrybiškais vaikais. "Yra labai šviesių, yra labai gražių, energingų, kūrybiškų vaikų. Pas mus mokykloje jų - labai daug", - tvirtino L. Bručkienė.

Kūrybiškais vaikais džiaugėsi ir "Varpo" gimnazijos pedagogė, pasidalijusi prisiminimu iš meninio skaitymo konkurso finalo, kuriame dalyvavo su savo auklėjamais mokiniais.

"Komisijoje buvo Gintaras Grajauskas. Jis pasakė: "Va, čia yra Lietuva." Vaikinai, vyrai stovi, skaito eilėraščius, akys dega. Skaito prozos tekstus, kokios gelmės tekstus! Va, ten vaikus nuvežti reikia, parodyti. Čia turbūt yra mokytojo džiaugsmas, dėl tokių akimirkų viską ir darai. Sunku, bet į priekį eini", - su užsidegimu kalbėjo V. Beniulienė.

Jos teigimu, kiek mokytojai sugeba prie vaiko prieiti, tiek jie ir atrodo geri.

Meilė knygai mažėja?

V. Beniulienė pripažino, jog, kad ir kaip būtų liūdna, meilė knygai mąžta - mokiniai labiau domisi naujosiomis technologijomis, laiką leidžia nosis įbedę į mobiliuosius telefonus, klausydamiesi muzikos.

"Kaip tam vaikiukui, kuris ką tik savo pirštą atkėlė nuo mobilaus telefono, kuriame viskas juda, kruta, atsisėsti, nutilti ir atsiversti Jono Biliūno "Lazdą" arba "Ubagą"? Skaito mergaitė ir juokiasi, nes parašyta "raiboji gegulė kukuoja". Išeina žodžiai iš vaikų kalbos, jie neatpažįsta, kad čia liaudies dainos eilutės. Ir jei tu nepapasakosi, kas papasakos?" - klausė V. Beniulienė.

Kaip sudominti vaiką?

L. Bručkienė tikino, kad jos mokykloje skaitančių vaikų vis dar yra nemažai. Pasak pokalbininkės, kur kas svarbiau ne priversti mokinį skaityti privalomąją literatūrą, bet išugdyti jam poreikį skaityti.

POŽIŪRIS. "Vaikai yra gražūs. Didžiulis džiaugsmas, kai matai augantį žmogų. Iš jų ir semiesi idėjų ir energijos..." - sako Vydūno vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Anksčiau ar vėliau ateina tos knygos, kurios turi ateiti. Jei jie patiki, kad yra įdomių knygų, kad tai ne tik daiktai, kurie užima vietą ir kaupia dulkes, tada vienokias ar kitokias jas skaitys. Yra buvę, kad diskutuojant apie privalomas perskaityti knygas jie susidomi. Tam ir yra literatūros pamokos - jei vaikui atskleidi, parodai potekstę, jiems įdomu", - samprotavo L. Bručkienė.

Sudominti vaiką reikia pasistengti - tai daryti kūrybiškai.

"Turi išmokyti vaiką abejoti visom tiesom ir atrasti savo matymą - tokį, kokio nematė niekas kitas. Tas kūrybiškumas - mokymas pažvelgti į viską dar nematytu kampu, atrasti netikėtą, originalią, naują idėją. Tai yra ugdoma per pamokas - vieni iš kitų reikalaujame originalumo. Kūrybiškas gali būti kas tik nori - matematikas, chemikas, fizikas, mokytojas..." - įsitikinusi "Vydūno" mokyklos mokytoja.

Ji buvo viena iš pavasarį vykusios akcijos "Skaitanti jaunoji Klaipėda" iniciatorių - tuomet miesto centre susirinko apie 400 jaunuolių, kurie miesto erdvėse skaitė knygas. Pokalbininkė vylėsi, kad pasibaigus akcijai, mokiniai tarpusavyje kalbėjosi apie atsineštas knygas, galbūt jomis ir dalijosi - taip paskatintas ir bendravimas, ir skaitymas.

Mokinio akimis - į save

Būti jaunam - sunku. Taip tvirtai teigia V. Beniulienė. Ir paaiškina: "Reikia apsispręsti, kur eiti, kaip eiti, kad turėtum savo vietą. Išvažiavimas į užsienį - kaip galimybė turėti viską greičiau. Vaikas, jei nori ko pasiekti, turi tai daryti kruvinu darbu, užsispyrimu, eiti, muštis į visuomenę, išgyventi pasaulyje, kuriame yra kova už būvį. Ta kova ir santykius lemia - jis turi išmokti būti. O jei jis nori ne šiaip būti, jis turi būti arba labai stiprus, arba pamiršti bet kokį gėrį ir muštis už save, laimėti toje konkurencinėje kovoje."

Proga mokiniams įsijausti į suaugusiojo gyvenimą tampa švenčiama Mokytojų diena. "Varpo" gimnazijoje tai būna mokinių savivaldos diena, kai šie perima direktoriaus, pavaduotojų, administracijos darbuotojų darbo vietas, klases. Vydūno vidurinėje mokykloje mokiniai mokytojus pakeičia vienai pamokai - kol mokytojams vyksta šventė.

"Stengiamės, kad tai nebūtų kvailysčių diena, kad ji būtų įdomi ir naudinga tiek mokytojams, tiek mokiniams. Tą dieną pamatai, koks tu turėtum būti - kokie jie gražūs, dalykiški, pasitempę, elegantiški. Vaikai šviečia - matome pavyzdį, kokie turėtume būti. Jie patys pasako, kad supranta, koks sunkus mūsų darbas, kaip mums nelengva. Tuomet mes patys kitomis akimis pasižiūrim į save, į kitus", - mokiniais žavėjosi V. Beniulienė.

Tarpusavio supratimas - būtinas

L. Bručkienė teigė, kad savo bendravimą su mokiniais apibūdina kaip reiklų draugiškumą. Ji stengiasi bendrauti taip, kad mokiniams patiems būtų gėda ateiti nepasiruošus pamokai, neatlikus namų darbų - mokytojai darbui atsakingai ruošiasi, tad ir mokiniai turėtų elgtis taip pat.

Žinoma, jauniems mokytojams kalbą su mokiniais rasti dažniausiai būna lengviau - V. Beniulienė tai iliustruoja buvusio auklėtinio, sugrįžusio mokyti į "Varpo" gimnaziją, pavyzdžiu - jaunas mokytojas iškart tapo mokinių mylimas ir gerbiamas. Mokytojos teigimu, jaunų mokytojų mokyklose turėtų tik daugėti.

"Turi keistis valstybės požiūris į mokytoją, į mokyklą. Reikia, kad mokyti ateitų jauni, talentingi mokytojai, leisti ateiti jaunam žmogui į mokyklą ir išgyventi iš to darbo, kad jis ne tik idėja būtų gyvas. Reikia kelti pedagogo profesijos prestižą. Reikia, jog valstybė galvotų, kad mus, išeinančius, reikės pakeisti. Reikia, kad jie būtų modernūs, šiuolaikiški. Reikia mokyklos, atitinkančios laiką, bet kad tas modernėjimas nenueitų į formalumus", - sakė V. Beniulienė.

Išmokti ir mokyti būti žmogumi

Mokytojos sutaria, kad jų profesija - itin svarbi, tačiau neretai susiduriama su neigiamu visuomenės požiūriu - kaltinimais, priekaištais.

"Reikia jaustis oriam, savo vietoje, profesiją laikyti ne našta, o garbe ir džiaugsmu. Linkiu, kad tai būtų džiaugsmas. Kur tu vesi vaiką, ko jį gali išmokyti, jei pats blogai jautiesi jį vesdamas", - kalbėjo L. Bručkienė.

V. Beniulienė prisiminė jai itin patikusią eilėraščio eilutę.

"Ir tada aš atstūmiau angelą, kuris norėjo man padėti" - ką tai reiškia? Tu privalai padėti kitam, kad padėtum sau, tu neturi teisės būti piktas, nematyti kenčiančio, to, kuriam skauda. Padėk jam ir padės tau. Būk geras, kad turėtum stiprybės būti pykčio ir prakticizmo pasaulyje. Kas padeda? Literatūra", - kalbėjo mokytoja.

Ji linkėjo mokiniams ir mokytojams suvokti, kad visi kartu dirba vieną darbą - mokosi būti žmogumi: "Mes iš jų, jie iš mūsų. Kol bus tas ryšys, tol viskas mums seksis. Kol gyvas, žmogus dirba vieną darbą - jis mokosi būti pasaulio žmogumi. Linkiu kolegoms, vaikams, pati sau - kad atėję į mokyklą jie kurtų save, tobulėtų."

"Nesureikšminkim ir nesusireikšminkim", - sakė L. Bručkienė. Anot jos, mokytojų įdėtas darbas sugrįžta ne pinigais - mokinių dėmesiu, jų pasiekimais, aplankančiais buvusiais auklėtiniais, gerais žodžiais, o iškylančių problemų nereikia pervertinti.

Šiemet geriausias - fizikas

Šiais metais Klaipėdos metų mokytoju buvo išrinktas "Ąžuolyno" gimnazijos fizikos mokytojas Saulius Žukauskas. Jis mokytojauja jau 28 metus.
"Vakarų ekspresui" S. Žukauskas sakė nesitikėjęs įvertinimo ir jį laiko ne vien asmeniniu įvertinimu, bet ir visos mokyklos įvertinimu. "Nesusireikšminu, kad esu išskirtinis. Visose mokyklose yra tikrai gerų mokytojų, negaliu sakyti, kad aš pats geriausias", - tvirtino S. Žukauskas.
Jis sakė, kad apdovanojimas - ne pusmečio ar metų rezultatas. "Tai - ilgo darbo rezultatas", - teigė geriausiu uostamiesčio mokytoju pripažintas S. Žukauskas.

STATISTIKA

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 53 tūkst. pedagogų. Per dešimtmetį nuo 2002-2003 mokslo metų pedagogų skaičius sumažėjo 16 tūkst., arba penktadaliu. Sparčiausiai - net 29 proc. - pedagogų sumažėjo bendrojo ugdymo mokyklose, profesinėse mokyklose - 22 procentais. Bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų ir mokyklos vadovų pareigas dažniau užima moterys, sudarančios net 87 proc. mokyklose dirbančių pedagogų. Miesto mokyklose dirba 25,8 tūkst. mokytojų, kaimo - 10 tūkst.
Daugiau nei dviejų trečdalių (74 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo stažas sudaro 15 ir daugiau metų.
Daugiausia bendrojo ugdymo mokyklose dirba anglų (3 585), lietuvių (3 310) kalbų ir matematikos (2 987) mokytojų.
Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius per penkerius metus pailgėjo nuo 45 iki 47~metų. 2012-2013 mokslo metų pradžioje 60 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų buvo vyresni nei 45 metų amžiaus. Jauni (iki 30 metų) mokytojai sudarė 6 proc. visų mokytojų, o vyresni nei 60 metų amžiaus - 9 proc.
2013 m. antrąjį ketvirtį mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 595 litus ir 342 litais viršijo šalies vidurkį.