Diena su gamtos mokslų mokytoja Živile Montrimiene

Entuziazmo nestokojanti Živilė Montrimienė dėsto biologiją bei gamtos mokslus Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje. Su šeštomis, septintomis ir aštuntomis klasėmis dirbanti moteris jaučiasi savo vėžėse: "Man patinka dirbti su jaunesniais moksleiviais, gal todėl, nes pati jauna esu", - pasakoja Živilė ir čia pat priduria, kad juokas ir net švelnus įgėlimas yra geriausi būdai suvaldyti situaciją klasėje.

8:00 val. Prasideda pirmoji "Gamta ir žmogus" pamoka šeštokams. Šiandien jų pagrindinis tikslas - pasikartoti ir įtvirtinti augalinės bei gyvūninės ląstelių sandarą bei jų skirtumus.

"Ką mes veikėme? Pradėjome nuo demonstracijų interaktyvioje lentoje peržiūros, vėliau moksleiviai atsakinėjo į klausimus, iš ko sudarytos abi ląstelės. Pamokos metu žaidžiame tokį žaidimą: visi kartu ore pirštais braižėme ląsteles", - pirmąją pamokos pusę apibūdina Ž. Montrimienė.

Nors atrodo, kad "piešti ore" ląsteles yra sudėtingas procesas, iš tikrųjų tai labai paprasta: vienas pirštas reiškia plazminę membraną, du pirštai ląstelės sienelę, o branduolys pavaizduojamas dviem rankom apglėbiant "nematomą" rutulį. Živilė pasakoja, kad tokiu būdu moksleiviai itin efektyviai prisimena ląstelės sandarą.

"Pasikartojus ląstelių skirtumus ir pastudijavus vadovėlį, vaikų laukė žaibiška apklausa. Tiesiog norėjau patikrinti, ką jie išmoko per šią pamoką, ką prisiminė iš ankstesnių pamokų ir ką naujo įsidėmėjo", - pasakoja pedagogė.

Apklausą sudarė dvi dalys: mokiniai turėjo nupiešti gyvūninės ir augalinės ląstelių organėles jų karkasuose, o vėliau - paaiškinti kiekvienos dalies funkcijas. Ištaisiusi darbus Živilė žinos, kokios yra mokinių spragos, į ką reikės atkreipti dėmesį kitą pamoką.

8:45 val. Pasigirsta skambutis, skelbiantis pamokos pabaigą ir 10 min. pertraukos pradžią. Ją paprastai "suryja" įvairūs su auklėtojos pareigomis susiję darbai: dokumentų, raštelių, pranešimų ruošimas, moksleivių nusiskundimų išklausymas. Tai kabinetą apsitvarkyti reikia, tai pamokai pasiruošti, ir trumpoji pertrauka prabėga nepastebimai.

"Be viso šito, antradieniai ir penktadieniai yra mano budėjimo mokykloje laikas. Tai ir prasėdžiu visas pertraukas žiūrėdama, kad mokinukai ko neiškrėstų", - sako Živilė.

8:55 val. Į Živilės kabinetą ateina antroji šeštokų klasė. Mokytoja džiaugiasi, kad sudominti moksleivius padeda naujosios technologijos. "Be interaktyvios lentos, nuo spalio 1 d. naudoju ir planšetinius kompiuterius. Praeitą pamoką būtent iš jų ir mokėmės ląstelių sandaros - mokiniai kiekvienas savu tempu analizavo sudedamąsias ląstelių dalis ir fiksavo viską savo užrašuose. Toks metodas jiems labai priimtinas", - patirtimi dalijasi Ž. Montrimienė.

Gamtos mokslų mokytoja nepritaria dažnai pasigirstančioms kalboms, kad planšetiniai kompiuteriai ir kitos naujausios technologijos gali mažinti vaikų kūrybinius gebėjimus: "Priklauso nuo to, kokiu tikslu juos naudoji. Man, pavyzdžiui, planšetiniai kompiuteriai neseniai labai pravertė, kai sugedus kopijavimo aparatui negalėjau atsispausdinti testų, kuriuos turėjome tą dieną rašyti su mokiniais. Yra mokytojų, ypač vyresnės kartos, kurie privengia tokių naujovių, tačiau man planšetiniai kompiuteriai labai palengvina darbą. O ir šiaip, norisi visuomet būti žingsniu priekyje", - šypsosi Živilė.

DEKORACIJOS. Živilė Montrimienė su mokiniais kuria kalėdines dekoracijas iš popierinių dėžių (akimirka iš akcijos "Už švarią žemę ir tyrą vandenį").

9:50 val. Ž. Montrimienė turi dvi iš eilės "Gamta ir žmogus" pamokas septintoms klasėms. Šiandienos tema - vienaląsčiai pirmuonys. Septintokai aiškinosi, kas būdinga amebai, euglenai ir klumpelei, kaip šie organizmai funkcionuoja būdami sudaryti tik iš vienos ląstelės, kaip jie juda ir maitinasi, prisiminė, kas būdinga protistų karalystei (jai ir priklauso minėti pirmuonys).

Živilė visuomet stengiasi mokinius sudominti vizualinėmis priemonėmis, įdomiais praktiniais faktais. Pamokoje septintokams ji vėl rodo demonstracijas interaktyvioje lentoje, pasiūlo atkreipti dėmesį, kad klumpelė juda žymiai greičiau už amebą: pastaroji per pusvalandį pajuda 1 cm, o klumpelė tokį patį atstumą įveikia per 4 s.

"Pamokoje kalbėjome ir apie tai, kad protistai vis dėl to nėra "geriečiai". Juk jie yra parazitai, sukeliantys kitų organizmų ligas. Viena iš geriausiai žinomų ligų, kurią sukelia pirmuonys - maliarija. Kalbėjome apie tai, kokiuose kraštuose ji paplitusi, kodėl Lietuvoje ši liga neegzistuoja - klimatas čia per šaltas daugintis maliariją sukeliantiems pirmuonims. Aptarėme būdus ir vaistus apsisaugoti nuo maliarijos vykstant į tropinius kraštus", - vardija mokytoja.

Živilė pastebi, kad, pamokos metu kalbantis apie praktinius dalykus ir gyvenimišką patirtį, mokiniai daug geriau sutelkia dėmesį. Kaip elgtis su naminiais gyvūnais, išleidžiant juos į lauką? Kaip valyti katės smėlio dėžutę namuose? Kodėl užsikrėsti pirmuonims yra ypač pavojinga nėščioms moterims, kaip tai paveikia besivystančio kūdikio nervinę sistemą? Po tokių gyvų pokalbių mokiniai daug geranoriškiau atlieka pratybų užduotis ir taip įtvirtina pamokoje įgytas bei pakartotas žinias.

"Štai praėjusią savaitę atlikome techninius darbelius. Vaikai nešėsi į pamokas plastilino, smeigtukų, krapštukų, karoliukų ir kitų smulkmenų, iš kurių poromis kūrė bakterijos modelius. Darydami tokias užduotis vaikai labai atsipalaiduoja, pamokose nelieka jokios įtampos. Po to jie klausinėja, kada kartosime, bet mes juk negalime kiekvieną pamoką žaisti, reikia ir teorijas pasikartoti, ir vadovėlį atsiversti", - pasakoja Živilė.

10:35 val. Po trijų pamokų prasideda pirma ilgoji pertrauka, kuri trunka 25 min. Jos metu valgyklą užpildo pradinukai ir penktokai (antra ilgoji pertrauka priklauso vyresnių klasių moksleiviams). Mūsų pašnekovė tą laiką praleidžia pietaudama su savo dukra, kuri mokosi antroje M. Mažvydo progimnazijos klasėje. Živilė prisipažįsta, kad dukrelei pradėjus lankyti tą pačią mokyklą, kurioje ji pati dirba mokytoja, gerokai pasikoregavo dienos režimas.

"Būtų labai gerai, jeigu penktą valandą galėčiau uždaryti savo kabineto duris ir turėti laisvą vakarą. Kol dukra lankė darželį, taip ir būdavo - namo paprastai nesinešdavau jokių darbų. O dabar, pasibaigus pamokoms, abidvi išsyk lekiame namo kartu su didžiąja dalimi mano dar neištaisytų kontrolinių darbų ir kitų popierių", - apie pasikeitusią rutiną pasakoja pašnekovė.

12:10 val. Skambutis kviečia į penktąją pamoką, kuri šiandien Ž. Montrimienei paskutinė. Į ją susirenka jau trečia šeštokų klasė, kurią vėl reikia sudominti augalinės ir gyvūninės ląstelės skirtumais.

"Praėjusią savaitę pamokos su šeštokais buvo labai žaismingos. Atlikome laboratorinį darbą - nešėmės į pamoką obuolius, paprikas, svogūnus, pomidorus ir stebėjome jų ląsteles per mikroskopą. Vaikams tokie darbai labai patinka, jie pradeda kaišioti po mikroskopu viską, kas pasitaiko po ranka, servetėles, rankas ar nupeštą nuo galvos plauką", - juokiasi pašnekovė.

12:55 val. Pravedusi paskutinę pamoką dar vienai šeštokų klasei, Živilė suplanuoja darbus, kuriuos reikės atlikti namie: "Turiu ištaisyti dviejų klasių sąsiuvinius, kuriuose jie atliko praktines užduotis. O kita klasė laboratorinius darbus rašė, šituos jau rytojui turiu būti ištaisiusi," - antros dienos pusės darbus vardija pedagogė.

O kas jai labiausiai patinka mokytojos darbe? "Kai mokiniai nuoširdžiai domisi pamokoje dėstoma medžiaga. Kai jie noriai ir sėkmingai atlieka jiems skiriamas užduotis ir man nereikia jų versti to daryti", - šypsosi pašnekovė.

Komentaras

Genoveita KRASAUSKIENĖ, švietimo ir mokslo viceministrė:

"Mūsų mokyklos sparčiai modernėja. Naujos kompiuterinės technologijos, specializuoti gamtos mokslų net menų kabinetai atveria mokiniams plačias galimybes. Jie gali atlikti sudėtingus laboratorinius eksperimentus, išmokti naudotis programine įranga, tam tikrais instrumentais. Mokytojai stengiasi dirbti kūrybiškiau, ieško naujų, modernių mokymo metodų, naudojasi multimedijos sistema, interaktyviomis lentomis. Mokyklose įgyvendinamas ES projektas "Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra" suteikė naujų galimybių pedagogams mokyti kūrybiškiau, suprantamiau, mokiniams daug įdomesniu būdu. Ir ateityje planuojame tęsti specializuotų gamtos, tiksliųjų mokslų, technologijų kabinetų aprūpinimą naujausia įranga."