Dailės žinios padeda kurti šedevrus lėkštėse

Dvidešimtmetis Rokas šį laimėjimą vertina kaip didelę pamoką ir nosies neužrietė. Vaikinas net nežino, kodėl jo patiekalai buvo pripažinti geriausiais, nes vertinimo komisija kalbėjo tik apie padarytas klaidas.

Po konkurso grįžai kitoks?

Manau, kad grįžau patobulėjęs. Juk kiekvienas konkursas yra didelė pamoka tiek mokiniui, tiek jį ruošiančiam mokytojui. Į konkursą atvykęs žinai savo stipriąsias puses, o jam pasibaigus - atrandi silpnesnes vietas ir tai, ką dar reikia tobulinti.

Kadangi užėmei pirmąją vietą, akivaizdu, kad "stipriųjų pusių" būta daugiau, kokios jos?

Nežinau. Iš tiesų komisija net nesakė, kodėl būtent man skirta pirmoji vieta. Jie viską įvertino savo užrašuose, o mums atėjus tik pasakė, kas kurią vietą užėmė ir ką reikėtų pakeisti, patobulinti.

Keista. Juk būtų smagu sužinoti ir kuo tu pranašesnis už kitus?

Be abejo būtų smalsu išgirsti. Bet dauguma išgirdę, kas yra gerai, ties tuo ir sustoja. O kai nepasako - kitą kartą ruošdamasis konkursui stengiesi išbandyti kažką naujo, nesustoji ties tuo vienu dalyku.

Paprasčiau tariant - neleidžia užmigti ant laurų?

Matyt.

Rokas Ragauskas virėjo specialybe susidomėjo atsitiktinai, bet dabar savo ateitį artimiausius dešimt metų mato tik virtuvėje.

Papasakok, kaip vyko konkursas.

Reikėjo atlikti dvi užduotis - paruošti karštą užkandį iš krevečių, pankolio ir kalendrų. Taip pat reikėjo paruošti karštą patiekalą iš antienos, moliūgo ir čiobrelio. Per 30 minučių turėjome parašyti patiekalų receptus lietuvių ir anglų kalba, nes tai buvo atranka į tarptautinį "Euroskills" konkursą. Iš viso turėjome 3,5 valandos. Virtuvėje buvome po vieną virėja ir galėjome turėti vieną pagalbininką, kuris plovė indus ir tvarkė virtuvę.

Galėjote atsivežti savo pagalbininką?

Ne, su pagalbininku susipažinti turėjome laiko vos 30 minučių. Aš gavau pirmakursę merginą. Ji iš pradžių buvo labai sutrikusi, bet nuraminau, kad viskas bus gerai, tiesiog labai svarbu laikytis higienos taisyklių. Man svarbu, kad mano virtuvė būtų pati švariausia. Mano padėjėja išpildė visus lūkesčius, net daugiau nei tikėjausi. Nespėdavau net sureaguoti, kaip greitai viską sutvarkydavo. Atrodo tik palikau maisto gabaliuką ant stalo, o po akimirkos jo jau nebūdavo. Džiaugiuosi, kad ją turėjau šalia.

Kodėl svarbi higiena virtuvėje? Juk neretai žmonės gamindami maistą namuose apsikuičia iki ausų, bet patiekalai dėl to netampa mažiau skanūs.

Gaminant maistą labai svarbu sterilumas, kaip ir operacinėje. Dėl to mes ir turime skirtingų spalvų pjaustymo lenteles. Ant žalios spalvos lentelės pjaustome tik daržoves, o ant raudonos - mėsą. Po kiekvieno pjaustymo švariai nuplauname peilius. Reikia ir šaldytuve produktus dėti tam tikra tvarka. Pavyzdžiui, mėsa turi būti žemiausioje lentynoje, daržovės - aukščiau.

Konkurso metu komisija vertino ir tai, kaip atrodė darbo vieta?

Taip, du teisėjai ragavo paruoštus patiekalus, o kiti du vertino techninius parametrus ir nuolat ateidavo pažiūrėti, kaip gaminame. Patikrindavo šaldytuvą, šiukšlinę, ar nėra išmetami produktai. Kadangi gavome visą antį, reikėjo išsipjauti tik tam tikras dalis, o likusias reikėjo tinkamai padėti į šaldytuvą, o ne į šiukšlinę išmesti.

Sakoma, kad namuose ir sienos padeda. O kaip susikaupti svetimoje virtuvėje?

Buvo nesklandumų. Mane pribloškė, kad indukcinė viryklė turėjo tik vieną kaitvietę, o gaminant jų kartais reikia ir keturių penkių, tad buvo nemažas iššūkis, reikėjo susidėlioti tikslų planą, ką pirmiausia ruošti, ką vėliausiai.

Kaip reagavai, sužinojęs, kad tapai geriausiu?

Buvau labai sutrikęs, ant scenos stovėjau drebančiomis rankomis. Komisija liepė tarti žodį, tad iki šiol neatsimenu, ką sakiau. Regis kažkam už kažką dėkojau...

Įdomu, kaip ruošeisi konkursui.

Gaminau patiekalus iš tų ingredientų, kurie buvo numatyti konkurse. Su mokytoja vis tobulinome receptą, internete rinkau informaciją, piešiau patiekalus sąsiuvinyje.

Kaip nutiko, kad iš viso pasirinkai virėjo specialybę? Ar apie ją svajojai nuo mažumės?

Ne. Visada galvojau, kad būsiu architektas-dizaineris. Netgi specialiai baigiau Adomo Brako dailės mokyklą. Tiesa, tos žinios man praverčia ir dabar - komponuojant patiekalus lėkštėje. O virėjo specialybe susidomėjau atsitiktinai. Dešimtoje klasėje mokytoja suorganizavo ekskursiją į Klaipėdos turizmo mokyklą. Kai užsukome pasižiūrėti, kaip vyksta virėjų pamokos, pirmiausia į akis krito be proto gražios virėjų aprangos ir tai, kaip jie dirbo. Mane užbūrė tas vaizdas. Po kurio laiko pasisodinau tėvelius prie stalo ir pasakiau, kad noriu mokytis virėjo profesijos.

Kaip jie reagavo?

Labai apsidžiaugė, kad tuo pačiu baigsiu ir mokyklą, ir įgysiu profesiją. Šiemet jau esu trečiakursis. Pernai išlaikėme brandos egzaminus, o šiemet liko apsiginti profesinį diplomą. Reikės paruošti patiekalą iš vištienos krūtinėlės ir atsakyti į 200 teorijos klausimų.

Bet tave jau išrinko geriausiu, gal net egzaminų nebereikės laikyti?

Deja, egzaminą privalo laikyti visi.

Tikriausiai dar prieš pasirenkant profesiją virtuvėje nebuvai retas svečias?

Mano tėtis puikiai gamina, tad ir su juo, ir su mama ar močiute mėgdavau kartu sukiotis virtuvėje, tad virtuvė man nebuvo svetima. Kai buvau mažas, mėgdavau kepti blynus, daug eksperimentuodavau kepdamas kiaušinius. Bet dabar kai prisimenu tuos eksperimentus - tai buvo visiška nesąmonė.

Kai tik pradėjai studijuoti, išsyk supratai, kad esi savo rogėse?

Iš pradžių mokėmės tik teorijos. Reikėjo labai daug sužinoti apie virtuvės įrengimus, higieną, išmokti skaičiuoti kalorijas ir t. t. Iš pradžių viskas atrodė gana sunku, bet mokytojai matė mano potencialą, skatino mokytis ir tobulėti.

Kokie tavo tolesni planai?

Baigęs mokyklą porą metų tiesiog dirbsiu restorane, o paskui norėčiau dar studijuoti verslo vadybą, nes tų žinių gali prireikti, jei ateityje sugalvočiau atidaryti savo restoraną. Žinoma iki tol dar norėčiau patobulinti žinias virimo meistrystės mokykloje "Le Cordon Bleu". Jei sveikata nepakiš kojos - artimiausius dešimt metų būsiu virtuvėje.

Ar randi Klaipėdoje kur skaniai pavalgyti?

Tikrai taip, tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje yra puikių restoranų, kur užsukęs klientas tikrai suvokia, kas yra geras ir skanus maistas.

O turi mėgstamiausią patiekalą?

Mėgstu antieną. Žuvį - neypač. Dalyvavau keliuose konkursuose, kur reikėjo ruošti patiekalus vien iš žuvies, tad šiek tiek persisotinau.

O kokia pagrindinė taisyklė, kad nesugadintum antienos?

Svarbiausia jos neperkepti, nes kitaip ji bus guminė.

Gal pasidalintum kurio nors konkursinio patiekalo receptu?

Kadangi apie antienos patiekalo gaminimą tektų labai ilgai pasakoti, gal geriau papasakosiu, kaip gaminau krevečių užkandį. Šviežias tigrines krevetes išlukštenau ir apkepiau svieste ir aliejuje, šiek tiek užbėriau druskos bei pipirų. Šalia patiekiau pankolių ir pastarnokų tyrės, kurią nesunku pagaminti. Tiesiog pankolius ir pastarnokus reikia supjaustyti, užpilti šiek tiek vandens ir grietinėlės, įberti druskos ir išvirus sutrinti. Taip pat dar patiekiau gabalėlį svieste karamelizuoto pankolio, iš cukinijų nupintą kilimėlį bei kalendrų ir pieno putos padažą...

Skamba skaniai. O namiškius kartais palepini tokiais patiekalais?

Gyvenu su tėvais ir mažesniais broliais, bet namuose retai randu laiko ką nors paruošti. Kadangi mokausi ir dirbu, grįžęs namo dažniausiai nebeturiu noro gaminti. Namiškius palepinu nebent per šventes.