Choreografų kalvės branda sutampa su naujų jėgų antplūdžiu

Sukaktis

Savaitgalį konferencijomis, koncertais ir, žinoma, meniškų sielų plazdėjimu Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedra minėjo įsteigimo 40-metį.

Apie tai, kaip choreografai gyvuoja, ką jaučia švęsdami jubiliejų, "Vakarų ekspresas" pakalbino šios katedros vedėją Tuliją Zinčiukienę.

Šiais mokslo metais ypač džiaugiamės, nes surinkome nuostabų pirmąjį kursą - septynias merginas kaip liepas ir septynis jaunikaičius kaip ąžuolus. Mums tai labai svarbu. Svarbu ir patiems studentams. Juk jų kursiniai, diplominiai darbai, kūrybiniai užmojai sklandžiau įgyvendinami, jei galima šokti poromis, o ne išsisukinėti, prigalvojant choreografinių piešinių, tarkim, vienam vaikinui ir septynioms šokėjoms. O tokių periodų katedros gyvavimo metais irgi yra pasitaikę.

Katedros pasididžiavimas - "Saltandos" senųjų šokių propagavimo "laboratorija", "Vėtrungės" ansamblis dėl tokių "injekcijų" irgi atgyja. Prisimename labai sunkų laikotarpį, kai iškilo grėsmė "Vėtrungei" iširti, mat dėl įvairių priežasčių choreografijos studijų nesirinko vaikinai. Žodžiu, katedros branda sutampa su naujų jėgų antplūdžiu.

Kuriantis katedrai, jos pirmasis vadovas Juozas Gudavičius jau galvojo apie ateitį, ragindamas Jus, tuomet "Lietuvos" ansamblio šokėją, rengtis pedagoginiam darbui. Kas tuomet pedagogų kolektyvui atrodė svarbiausia ir kas - šiandien?

Didžiuojuosi, kad tikslai, keičiantis laikmečiui, tikrai nepakito. Ir tuomet, ir šiandien mums svarbiausia puoselėti tautiškumą. Užtat pirmenybė visada buvo skiriama tautiniams šokiams. O jiems propaguoti turime labai gerą įrankį - "Vėtrungės" ansamblį.

Per keturis dešimtmečius į gyvenimą išleistos trisdešimt septynios bakalaurų laidos. Mūsų absolventai pedagoginį kūrybinį darbą dirba bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, meno ir muzikos mokyklų choreografijos skyriuose, studijose, kuria meninius projektus, juos režisuoja. Iš katedros ištekėję maži upeliukai nuolat savo vandenimis papildo didžiąją lietuviškojo meno upę. Šia proga galėčiau vardinti dešimtis kolektyvų, garsinančių Lietuvos ir Klaipėdos vardą, kuriems vadovauja mūsų absolventai. Bet jų dabar tiek daug... Visoje Lietuvoje, o Klaipėdos krašte - ypač.

Yra tendencijų Jūsų darbo, pastangų vaisius sumenkinti...

Taip atrodo iš pirmo žvilgsnio - sumenkinti, prislopinti... Bet iš tiesų taip nėra. Mūsų studentai ypač yra imlūs laikmečio pokyčiams. Ir tai atsispindi jų kūrybiniuose darbuose. Gal mes dėl įvairių priežasčių mažiau koncertuojame su "Vėtrunge", o ir ta pačia "Saltanda". Tačiau kiek naujų vėjų studentų kūrybiniuose darbuose. Širdžiai labai miela, kad idėjų jie semiasi iš mūsų tautos lobyno - folkloro. O jo tikrai niekas nei sumenkins, nei prislopins...

O kokias Jūs įžvelgiate choreografų poreikio perspektyvas ateityje?

Gali keistis rengimo būdai, metodikos, tačiau choreografija buvo, yra ir bus. Mūsų parengtiems studentams tikrai negresia pavojus likti be duonos. O jie ją pelno į darbą sudėdami visą save. Kaip ir mes, pedagogai, ką turintys geriausia, - į juos...

Gražina JUODYTĖ