Bronislovas Burgis: Motyvacijos nėra nei mokyti, nei mokytis

- Matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 12,78 proc. kandidatų, nors tam tereikėjo surinkti 8 balsus iš 60. Egzaminas buvo per sunkus, ar mokiniai jam nepasiruošę? - „Vakaro žinios“ paklausė matematiko, vieno iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir buvusio ilgamečio jos vadovo Bronislovo BURGIO.

- Rezultatai nenustebino. Jie tik atspindi tai, kokia yra situacija visoje švietimo sistemoje. Man atrodo, žmogus, per 12 metų penkis kartus bent praėjęs pro mokyklą, turėtų gebėti egzamine surinkti 8 taškus iš 60. Tai patyčios iš matematikos ir tuo pačiu iš švietimo sistemos. Kur buvo žiūrima visus 12 metų? Nejau niekas nematė tų dviejų tūkstančių abiturientų, kurie nieko neveikia? Bet jiems vis tiek leidžiama eiti į egzaminą. Ministerijai reikėtų atsimerkti.

Kita medalio pusė - vos 206 moksleiviai, gavę šimtukus. Kaip gali būti tik tiek, žinant visus pirmūnus ir olimpiadininkus, kurie verti aukščiausio balo. Tai patyčios iš geriausiai besimokančių. Vaikai mokosi aukščiausiais balais, bet egzamine mes nusprendžiame, kad jų lygis kitas. Argumentuojama, esą tai egzaminas, kuris turi būti laikomas stojamuoju. Bet argi visi šie mokiniai stoja į Kembridžo ar Jeilio universitetus? Tai tik rodo, koks yra valstybinis požiūris. Dėl neišlaikiusiųjų atsakomybė tenka ministerijai, valstybei ir visai sistemai, o šimtukininkų absurdo atsakomybė tenka Nacionaliniam egzaminų centrui ir užduočių kūrėjams.

- Pernai paskubomis patvirtinti ilgesni mokslo metai nepadėjo vaikams pasiekti geresnių rezultatų.

- Čia tas pats, kaip bandymas numesti svorio nusikerpant nagus. Nesvarbu, ar ilginsime mokslo metus, ar pakeisime vadovėlius - tai nieko nekeis. Nes reikia atsimerkti ir aiškiai pasakyti, kad nėra motyvacijos nei mokytojams mokyti, nei mokiniams mokytis. Kodėl? Už tuos grašius, kuriuos gauna mokytojai, niekas nenori persistengti. Be to, universitetai priima visus iš eilės, tad kam stengtis mokantis ir mokant mokykloje. Juk vis tiek įstos. Vienas universitetas nepriims, priims kitas. Visi patenkinti: vaikai džiaugiasi, kad gali nesimokyti, mokytojams gerai, kad nereikia persitempti, tėvai laimingi, kad vaikai baigia mokyklas, universitetai patenkinti, kad gauna „patrankų mėsos“. Ratas užsidaro.

Mums kalbama apie Lietuvą, kaip apie technologijų valstybę. Ką mes galime padaryti, jei tik 206 iš 17 tūkst. matematikos egzamine surenka šimtą procentų. Atsižvelgiant į kandidatų skaičių, šimtuką turėjo gauti 1000 mokinių. Juk tai yra baigiamasis egzaminas. Jeigu aš stropiai dirbau visus tuos 12 metų, kas turi teisę iš manęs atimti nors vieną balą?

- Gal kelią užkirto pasipiktinimą sukėlę uždaviniai, kurie neatitiko moksleivių pasirengimo?

- Aš paruošiau visų egzamino uždavinių analizę ir pateikiau ją NEC. Ten buvo visko, tiek absurdų, tiek tokių uždavinių, kurių ir studentai neišspręstų. Kai kurie buvo nesuprantami, nes buvo galima prigalvoti daug versijų ir, neaišku, ar visas jas reikia išnagrinėti. Tai tik įrodė, kad egzamino programa mokykloje - vienokia, o egzamine - kitokia. Todėl tokie ir rezultatai. Kaltinti galime tik tuos vaikus, kurie neišlaikė. Bet kur žiūrėjo visos tarnybos, kad į valstybinį matematikos egzaminą ateina ir tie, kurie procentų nemoka apskaičiuoti. Juos reikia palikti antriems metams, šalinti iš mokyklos, jeigu visiškai nesimoko. Negalima leisti tyčiotis iš švietimo ir iš mokytojų darbo. Dabar mokytojai verčiami elgtis taip, kad turi leisti egzaminus laikyti visiems.

- Šiemet visuomenei pristatyta idėja Lietuvai - iki 2025 m. mokytojas - prestižinė specialybė. Esą siekiama ne tik pakelti atlyginimus, bet ir suteikti laisvės mokytojams. Jūsų patirtis, galima sakyti, puikus pavyzdys, kad ambicingi ir sąžiningi mokytojai, šiandien sistemai nereikalingi?

- Nepaisant to, kad aukso medaliu baigiau mokyklą, universitete gavau Lenino stipendiją, du universitetus baigiau gaudamas aukščiausius balus, vis tiek likau nusikaltėliu. Tai tik parodė, kaip valstybė rūpinasi geriausiais. Tad jeigu prestižas bus ir toliau keliamas tokiais metodais, greitai nebeliks, kam dirbti.

Galima iškelti kokį nori lozungą, bet norint tą pasiekti, reikia imtis tinkamų pokyčių. Visiem turėtų būti gėda, kad šiandien mokytojai gauna 3-4 kartus mažesnį atlyginimą nei tie, kuriuos šie mokytojai mokė. Norint kelti prestižą, mokytojų atliekamo darbo vertė turi pakilti ir tai nesusiję nei su etatiniu apmokėjimu, nei su ilgesniais mokslo metais. Norėdami pakeisti situaciją, turime siekti, kad į Seimą nepatektų mažaraščiai ir korumpuoti kyšininkai. O tam švietimas turi sukurti tokią vertę visuomenėje, kuri užtikrintų, kad kuo geriau mokaisi, tuo daugiau šansų turi visur: valdymo struktūrose, privačiose įmonėse, valstybės tarnyboje. Tokie dalykai kelia mokytojų prestižą. Bet dabar tai niekam nereikalinga.