Bėgę nuo ISIS namus rado Klaipėdoje

Šios programos vizija - suteikti Sirijos ir Irako gabiam jaunimui, nukentėjusiam nuo karo, galimybę dalyvauti intensyvioje anglų kalbos mokymosi programoje bei vėliau įstoti į universitetus Kanadoje, JAV arba baigti studijas Klaipėdoje. Universiteto atstovai pripažįsta, jog buvo nelengva - prireikė daug pastangų, tačiau pernai vasarą į Klaipėdą atvyko pirmieji penki studentai iš Sirijos.

Dalis iš Irako atvykusių studentų yra krikščionys, kurie bėgo iš ISIS okupuotų vietovių, arba jazidžiai, bėgę nuo persekiojimo ir atsidūrę valstybės įkurtose stovyklose. Sirijos studentai atvyko iš Turkijos - ten jie turėjo laikiną apsaugą, mat buvo pabėgę iš Sirijos.

Fadi iš Irako

"Atvykau į Klaipėdą šių metų rugpjūčio pabaigoje. Iš tiesų nesitikėjau, kad Lietuva bus tokia graži ir žmonės tokie puikūs. Tai nuostabi šalis ir tikrai galiu pasakyti, kad myliu Klaipėdą. Čia mano gyvenimas tarsi prasidėjo iš naujo.

Lietuvoje yra labai saugu, palyginti su Iraku, tad pagaliau galiu bent kiek atsipalaiduoti. Aš ir mano šeima - mes esame krikščionys, gyvenantys musulmoniškoje šalyje. Dėl to patiriame labai daug sunkumų, turime kur kas mažiau galimybių. Dėl religinių įsitikinimų man netgi buvo užkirstas kelias baigti studijas.

Atsiradus galimybei studijuoti Lietuvoje, iš pradžių nežiūrėjau į tai labai rimtai - tai atrodė lyg stebuklas, o stebuklais aš netikiu. Buvau pripratęs girdėti šūvius, sprogimus, matyti žūvančius žmones, o ne stebuklus. Tačiau štai aš čia - iki šiol pačiam sunku tuo patikėti.

Šie keli mėnesiai Klaipėdoje prabėgo kaip dvi dienos. Irake išeidamas iš namų niekada nebuvau užtikrintas, kad grįžęs rasiu viską taip, kaip palikau, tad gyvenau įtampoje. Čia jaučiuosi saugiai, ramiai, net nepastebiu, kaip lekia laikas. Tiesa, iki galo atsipalaiduoti nepavyksta: kartą Irake ISIS užpuolė mano namus, šeimą, bet aš buvau ten ir juos išgelbėjau... o dabar esu čia. Jaučiuosi kiek neramiai - jeigu mano šeimą užpuls, aš negalėsiu jų apginti. Nepaisant to, Irakas yra mano tėvynė, tad baigęs studijas - jeigu viskas nesusiklostys kitaip - norėčiau grįžti pas savo šeimą. Ten aš užaugau, ten yra mano šaknys. Tiesiog šiuo metu situacija Irake yra labai sudėtinga, o blogiausia, kad nieko negaliu dėl to padaryti. Irako ateities niekas negali numatyti. Anksčiau kovojusi prieš radikaliuosius islamistus, kariuomenė tiesiog pradėjo kovoti tarpusavyje - niekas negalėjo to nuspėti.

Žmonės, su kuriais susipažįstu čia, pasakoja apie savo vaikystę, paauglystę, dalijasi smagiais prisiminimais. Mano praeitis - tai gyvenimas nesibaigiančio karo zonoje. Turbūt nebuvo mėnesio, kai nebūčiau matęs besišaudančių žmonių ar nebūčiau patekęs į kažkokią konfliktinę situaciją. Štai todėl čia jaučiuosi taip gerai - čia man nieko nenutiks."

Faisal iš Irako

"Mano šeimą sudaro dvylika žmonių. Visi esame išsilavinę, o mažieji puikiai mokosi. Universitete, kuriame įgijau matematikos bakalauro laipsnį, buvau vienas geriausių studentų. Mano tėtis buvo mokytojas, bet dabar jis jau pensijoje. Tiesa, dėl situacijos Irake pensijos jis negauna.

Gimtinėje dirbau projekto koordinatoriumi britų nevyriausybinėje organizacijoje "Tearfund". Kadangi dirbau, išlaikiau visą dvylikos asmenų šeimą. Tačiau nusprendžiau, kad turiu kažką padaryti ir dėl savęs - siekiu įgyti magistro laipsnį, todėl esu čia, Lietuvoje.

Irake siaučia neramumai. Mes esame jazidžiai, tad buvome ISIS išvaryti iš savo namų. Mūsų miestą sugriovė. Tai labai skaudu. Mūsų šeimos namas buvo pastatytas visai neseniai - tam atidavėme visus pinigus, nes šeima mums svarbiausia. Tačiau savo naujajame name gyvenome tik kiek ilgiau nei vieną mėnesį, o tada miestą užpuolė ISIS. Nepaisant visko, mes tiesiog be galo džiaugiamės, kad visi likome gyvi.

Pabėgę apsigyvenome stovykloje. Stovyklos gyventojai visiškai priklauso nuo valdžios ir nevyriausybinių organizacijų. Gyvenimas ten yra be galo sunkus. Įsivaizduokite - viena šeima gyvena šešiolikos kvadratinių metrų palapinėje! Ten praleidome penkis mėnesius. Tada tėčio draugas pasiūlė mums apsistoti savo dar neįrengtame name šalia stovyklos, kur mes ir apsigyvenome.

Dabar labai džiaugiuosi būdamas čia, Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete. Mane supa daug gerų žmonių, labai geranoriški ir draugiški dėstytojai. Čia jaučiuosi tarsi labai didelėje šeimoje. Tikiuosi, kad ateityje man pavyks įgyti magistro laipsnį, o galbūt ir daktaro, bei tapti matematikos mokytoju ar dėstytoju."