"Aukuro" gimnazijos kalėdinė pasaka

Miuziklas "Pasaka. Dešimtoji karalystė" nepaliko abejingų: gyvo vokalo ir instrumentalo skambesys, choras, choreografija ir nuoširdi vaidyba turėjo pasiekti kiekvieną žiūrovą. Bet viskas ne tik dėl žiūrovo - daugiausia iš viso to laimime mes, dalyviai, nes kurti tokį projektą ne tik labai linksma bei įdomu, bet ir be galo naudinga, prasminga.

Asmeniškai aš esu labai laiminga, kad mokausi būtent "Aukuro" gimnazijoje. Džiaugiuosi, kad nuo pat mažens turiu terpę save realizuoti ne tik kokybiškai mokydamasi pagrindinių dalykų, bet ir mene, kūryboje. Šis projektas man yra šeštas, esu senbuvė, todėl prieškalėdinio laikotarpio mokykloje be projekto neįsivaizduoju. Teko dainuoti chore, vaidinti, netgi būti soliste ir galiu pasakyti, kad visos sritys labai įtraukia. Taip pat kūryba yra puiki bendravimo priemonė: visi projekto dalyviai tampame draugais, atsiranda tikrai labai artimas ryšys su mokytojais. Dėl viso to miuziklas - ne eilinis projektas, bet svarbus įvykis, kurio kiekvienas laukiame visus metus.

Šįkart kalėdinė kelionė iki Dešimtos karalystės - tai istorija, kaip gangsteriai, draugai iš XX a. pradžios, ieško prarastos nuosavybės - širdies, kurią "pavogė" Meilė. Jie keliauja per karalystes, kurios yra ankstesnių metų miuziklų epizodai. Nenuobodu stebėti, nes siužetas įvairus, didelė personažų gausa ir, be abejo, daug įvairaus žanro dainų.

Žiūrovas galėjo pamatyti Eglės žalčių karalienės ir Žilvino (Urtė Lazdauskaitė, Gediminas Girdvainis) bei Jūratės ir Kastyčio meilę (Salomėja Galdikaitė, Osvaldas Deringis), Zabavos ir kaminkrėčio, Koščejaus ir Babos Jagos iš senosios animacijos jausmų keturkampį (Greta Šimkutė, Tadas Viržintas, Vidmantas Palubinskas, Kasparas Norvilas, Liudovika Ševelkaitytė), prisiminti Romeo ir Džuljetą (Salvijus Koviera, Urtė Buikytė), atpažinti Pelenės istoriją (Ugnė Matukaitė, Rokas Lukošius).

Kiekvienas stebėjęs šių metų miuziklą tikrai galėjo atrasti tai, kas jam arčiausiai širdies: atskira istorija ar visa siužetinė linija, gyvas choro, solistų, pianino, būgnų, gitarų, fleitos garsas ar nuoširdi vaidyba. Beje, miuzikluose vaidina ne tik gimnazistai, bet jau prieš kelerius metus mokyklą pabaigę, bet radę laiko sugrįžti abiturientai bei istorijos mokytoja Snaiguolė Utovkienė. Parengti miuziklą mums padėjo mokytojai Diana Linkevičienė, Laima Kaupienė, Irma Stonienė, Violeta Stumbrienė, Marijus Kučikas, Kęstutis Kaštaunas. Būgnus ne pirmą projektą muša, galima sakyti, jau aukuriečiu tapęs Viktoras Rubežas.

Viliuosi, jog žiūrovas neliko abejingas mums, nes viską mokytojai mokė daryti ne mechaniškai, bet iš širdies. Repeticijose būdavo svarbu ne tik raiškiai pasakyti žodžius ar išdainuoti natas, labiausiai turėdavo dirbti mūsų akys, vidus. Taigi, labai tikiuosi, kad mūsų akys buvo pastebėtos, nes šis projektas nebuvo skirtas parodyti tai, ką mes išmokome ar neišmokome per metus. "Aukuro" kalėdinis miuziklas yra statomas tam, kad parodytumėm, kokie esame, ką jaučiame ir kad tai galime daryti iš širdies.