Aukštųjų apgavystės turės baigtis

Mažėjant studentų skaičiui, kai kurių aukštųjų mokyklų vilionės tampa vis įžūlesnės. Kone kiekviename šalies universitete pradėti rengti pramogų, kūrybinės veiklos vadybininkai, nors tokių specialistų perspektyva darbo rinkoje labai miglota. Štai Mykolo Romerio universitetas, gamtos mokslų srityje neturėdamas jokios patirties, pasišovė rengti net biotechnologijų verslo vadybininkus. Tokie gudravimai kelia šiurpą švietimo ir mokslo viceministrui Rimantui Vaitkui. Jis perspėja aukštąsias, kad studijų programų „kepimas“ turės baigtis.

Pakaks nesąmonių!

Šiemet į „rinką“ vėl išmesta naujų studijų programų įmantriais pavadinimais. Pavyzdžiui, atsirado elektroninio verslo vadyba, viešųjų ryšių vadyba, koučingo organizacijose vadyba, kūrybinės ir kultūrinės industrijos, pramogų industrijos, sporto industrijų vadyba ir t.t.

Švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus žada, kad naujų studijų programų kūrimo procesas bus pažabotas.

„Akivaizdu, kad kalbame apie rinkodarinius dalykus. Būna tokių programų, į kurias susirenka 3-5 studentai, nes jos per siauros. Gal profesinėse mokyklose irgi turėtume pradėti kurti tokias smulkias specialybes: darbas su uosiu, darbas su ąžuolu, darbas su beržu. Arba vienas stalius turėtų būti mokomas gaminti tik laiptus, kitas - langus. Atsiprašau... Kur jie darbo ras? - stebėjosi viceministras. - Kalbėdami apie aukštąjį išsilavinimą, turime kalbėti ne apie konkrečią darbo vietą ar profesiją, o apie platesnį išsilavinimą. Šita studijų programų pasiutpolkė, mano nuomone, yra visiška nesąmonė, atgyvena“.

R.Vaitkus pateikia ir daugiau pavyzdžių, kai kaitaliojant pavadinimus kuriamos vis tos pačios studijų programos: „Atsiverčiu studijų programas ir matau: yra transporto inžinerija, transporto priemonių inžinerija, transporto priemonės. Visos trys programos yra viename universitete. Jos suteikia tą patį inžinerinį laipsnį. Koks tarp jų skirtumas? Aš suprantu, kodėl aukštosios mokyklos tą daro. Jos bet kokia kaina nori pritraukti studentus, nes jie po 2009 metų reformos tapo vaikščiojančiais pinigais. Nebežiūrima į nieką, atseit rinka viską sureguliuos. Paleidžiame rinkos vėzdą ir kaitaliojame pavadinimus“.

Pasak viceministro, ŠMM ketina stambinti studijų programas, o studentams suteikti galimybę patiems komplektuoti studijuojamus dalykus. T.y. pasirinkti studijų modulius pagal kiekvieno individualius poreikius, siekiamą kvalifikaciją.

„Mes siūlome atsisakyti valstybinio studijų programų registro, paliekant aukštosioms mokykloms laisvę kurti studijų programas, tačiau taip, kad studentas pats galėtų susidėlioti studijų programą iš modulių. Mes registruotume tik tai, kas suteikia kvalifikacinius laipsnius. Mūsų skaičiavimais, galėtume Lietuvoje apsiriboti 100-150 studijų programų pavadinimų, kurie sutilptų į 40-45 studijų kryptis. Jei mums pavyks tai padaryti, t.y. naują klasifikatorių, kuris dabar derinamas su aukštosiomis mokyklomis, manau, tai būtų labai aiški kokybinė revoliucija ir galimybė patiems studentams pasirinkti studijas, kokių jie nori“, - paaiškino R.Vaitkus.

Viceministras atviravo, kad jau dabar iš aukštųjų mokyklų atstovų tenka girdėti kritiką dėl planuojamų permainų. „Žinot, istorija parodys, kad aš esu teisus. Tokios pasiutpolkės, kokia yra pas mus, niekur kitur nėra. Jei žiūrėsime į Vakarų Europą, į JAV, ten studentai renkasi modulius, o ne labai siauras studijų programas“, - sakė jis.

Vadyba neišeina iš mados

„Normalu, kad universitetai nori pritraukti studentų. O kodėl turėtų nenorėti? Jei to aukštojo mokykla nenori, tai gal tokia įstaiga išvis nereikalinga. Tačiau, žinoma, kitas dalykas - ar norima pritraukti teisingu keliu. Nieko blogo noras pritraukti, svarbu užtikrinti kokybę“, - įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak jo, VGTU stengiasi nekurti daug naujų studijų programų. Esą kasmet naujų pasiūloma iki 2-3.

Štai šiemet VGTU atsirado Pramogų industrijų studijų programa, nors prieš tai universitete jau buvo vykdoma ir Kūrybinių industrijų programa. Kūrybinės industrijos - naujausias abiturientų mados klyksmas. Prieš penketą metų šios srities specialistus rengė tik VGTU, o dabar ši studijų programa yra kone kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Ją studijuoti veržiasi tūkstančiai studentų. Tik ar nebus taip, kaip su vadybos studijomis, kai specialistų „prikepta“ tiek, kad daliai tenka važiuoti plauti indų į užsienį?

A.Daniūnas sutinka, kad kūrybinės industrijos yra be galo populiari studijų programa. Tiesa, jis sako, kad visų norinčiųjų universitetas nepriima. Ką gali dirbti žmogus, baigęs šias studijas, buvo sunku pasakyti net pačiam rektoriui.

„Spektras labai platus: nuo mažų įmonių, kurios užsiima įvairia kūrybine veikla, vadybininkų, vadovų iki, pavyzdžiui, darbo savivaldybėse, kas susiję su kūryba, su menine veikla. Reikia pripažinti, kad tai nėra kažkurios srities labai geri žinovai, natūralu, kad jie negali taip giliai visko žinoti. Bet tokių žmonių reikia“, - kodėl beveik kiekviename universitete imti rengti vadinamieji pramogų vadybininkai paaiškino A.Daniūnas.

Tyčiojasi iš aukštojo mokslo

Laikinasis Vilniaus universiteto rektorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Jūras Banys laikosi nuomonės, kad naujų studijų programų kūrimosi procesas negali būti stabdomas. Tačiau, pasak jo, griežtesnė kontrolė privaloma.

„Aš manyčiau, kad savu laiku savo vaidmens neatliko Studijų kokybės vertinimo centras. Juk studijų programos turi būti akredituojamos, turi būti ekspertizės. O kai akredituoja bet ką ir bet kur... Štai dabar ir turime rezultatą, kad yra galybė studijų programų, kurios neparemtos nei kvalifikuotais dėstytojais, nei dalyko išmanymu“, - sakė jis.

Kaip pavyzdį J.Banys paminėjo Biotechnologijų verslo vadybos studijų programą Mykolo Romerio universitete (MRU). Šis universitetas orientuotas į socialinius mokslus, jame nėra dėstoma nė vieno gamtamokslinio dalyko, tačiau kažkodėl pradėti rengti biotechnologijos vadybos magistrantai.

„Pripažinkime, kad nemažai studijų programų neatlaiko elementarios kritikos. Kaip pavyzdį galiu pateikti MRU, kuris visiškai nedėsto biotechnologijų, bet staiga pas juos atsiranda biotechnologijų vadybos programa. Atleiskite, bet ir nesąmonės turi turėti ribas. Tai vaikų profanacija. Yra sugalvojamas puikus pavadinimas, kad pritrauktų jaunus žmones, tačiau akivaizdu, kad aukštoji mokykla neturi nei specialistų, nei gebėjimų, nei patyrimo toje mokslo srityje. Tai pavojinga, sakyčiau, net žalinga valstybei, nes išleidžiami specialistai, turintys diplomą, bet neturintys jokių žinių apie tą dalyką“, - sakė J.Banys.

„Turiu pasiūlymą: Mykolo Romerio universitetas galėtų pradėti rengti ir lazerių fizikos vadybininkus. Būtų nauja studijų programa...“ - ironizavo laikinasis VU rektorius.

Viceministras R.Vaitkus, turintis gamtos mokslų daktaro laipsnį, laikėsi tos pačios nuomonės. „Aš pats atėjęs iš tos srities, dirbęs Biotechnologijos institute. Niekaip negaliu įsivaizduoti, kad toks vadybininkas galėtų ateiti dirbti į mokslinę formą. Jis absoliučiai niekam nereikalingas, nes tose firmose dažniausiai dirba žmonės, kurie yra įgiję gerą biotechnologinį, chemiko išsilavinimą ir tik vėliau įgyja papildomų vadybos žinių, - stebėjosi Biotechnologijos verslo vadybos studijų programa viceministras ir pridūrė: - Tokios vadybinės programos yra tuščios. Visiškai tuščios...“

MRU studijų prorektorius Giedrius Viliūnas atsikerta, kad biotechnologijų vadybininkams nereikia dirbti laboratorijose, todėl ir specifinės žinios esą nereikalingos.

„Programa yra vadybos krypties. Yra svarbu, kad žmogus socialiniuose moksluose turėtų pagrindus. Nes jam pačiam laboratorijoje dirbti vargu ar reikės. Juk nerengiame chemikų šiuo atveju“, - sakė jis.

„Mes orientavomės į tą sektorių, kuris, mūsų supratimu, yra perspektyvus Lietuvoje ir kuriam reikės vadybininkų. Vienas dalykas yra vystyti laboratorijose naujas medžiagas, kitas dalykas yra gerai išmanyti, kaip šitie dalykai veikia rinkodariškai, patenka į rinkas, kaip rengti įvairius projektus, kad jie gautų finansavimą. O tas supratimo reikalingumas biotechnologijų srityje būtų duotas pasikviečiant reikiamus specialistus. Juk Vilnius nėra toks didelis miestas, kad negalėtų atvykti dėstytojai“, - įtikinęs MRU prorektorius.

Nauji triukai

Tačiau ne tik įmantriais studijų programų pavadinimais aukštosios vilioja studentus.

Štai tas pats MRU reklamuojasi su Londono Midlsekso universitetu atidaręs Verslo ir medijų centrą (Business and Media School), kuriame bus galima įgyti dviejų universitetų diplomą. Jaunimui esą nebereikės vykti studijuoti į užsienį, nes užsienietišką diplomą jie galės įgyti čia, Lietuvoje.

Skamba gražiai, tačiau... Besireklamuojant pamirštama pasakyti, kad Didžiojoje Britanijoje Midlsekso universitetas turi nekokią reputaciją. Pavyzdžiui, „The Guardian“ paskelbtame 2013 metų universitetų reitinge Midlsekso universitetas yra 94-oje vietoje tarp 120 Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų, „The Independent“ reitinge - 83-ioje vietoje iš 116, „The Sunday Times“ reitinge - 112 vietoje iš 122. Apie 2013-2014 metų pasaulinį universitetų reitingą (QS World University Rankings 2013/2014) neverta net kalbėti. Midlsekso universitetas į jį nepatenka, skirtingai nei keturios Lietuvos aukštosios mokyklos (Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetai).

Akademinėje visuomenėje apie MRU ir Midlsekso universiteto bendradarbiavimą jau sklando anekdotai.

„Tas universitetas (Midlsekso - red. past.) yra Anglijos universitetų reitingų gale. Jis vienas blogiausių. Tokį bendradarbiavimą, liaudiškai tariant, galima pavadinti makaronų kabinimu. Pasikviečia tokį Midlsekso universitetą ir aiškina, kad mes su anglais bendradarbiaujam. Tai juokinga. O jei dar prisiminsime, kiek milijonų į tą bendradarbiavimą Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sukišta... Drįsčiau visa tai pavadinti lėšų švaistymu“, - savo nuomonės nepabijojo pasakyti J.Banys.

O štai MRU studijų prorektorius G.Viliūnas įsitikinęs, kad Midlsekso universitetas yra labai geras partneris vykdant jungtines studijų programas.

„Na, nesunku pasižiūrėti į to universiteto tinklalapį ir pamatyti patiems: jis labai pažangus universitetas. Vienas iš dešimties labiausiai pasaulyje tarptautiškai besiplėtojančių (įsteigusių daugiausiai savo padalinių visame pasaulyje - red. past.) universitetų. Didžiosios Britanijos erdvėje jis matomas kaip vienas aktyviausių technologiniuose tyrimuose, o šiaip Europoje patenka tarp 10 proc. geriausiųjų aukštųjų mokyklų, o pasaulio mastu - net tarp 5 proc.“, - tikino MRU studijų prorektorius.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“