Aukštojo diplomas praverčia dirbant nuomos punkte

Vos baigusių 12 klasių jaunuolių jau nebereikia klausti, ką veiks toliau. Kad ir kokie gėdingi pažymiai pūpsotų pažymių knygelėje, aukštojo mokslo kėdės siekia kiekvienas. Universitetai noriai suteikia šansą ir prastai besimokantiems jaunuoliams įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Sąžiningais ar nesąžiningais būdais pabaigę studijas, ne retai jaunuoliai atsiduria aklavietėje - ką pasiūlys darbo rinka, tuo ir taps, juk svarbiausia - aukštąjį išsilavinimą įrodantis dokumentas.

Socialiniai mokslai populiariausi

Nors kasmet specialistai perspėja, kad socialinių mokslų populiarumas negarantuoja sėkmingos karjeros ar itin greito įsidarbinimo, kaip technologinių mokslų, šios studijų srities populiarumas nemažėja. „Per bendrąjį priėmimą 49 proc. studentų įstoja į socialinius mokslus.

Kad ir kaip būtų, baigus tokias studijas prisitaikyti prie darbo rinkos sunkiau nei teisininkams, kurių specialybė itin lanksti. Jei esi inžinierius - inžinerinėje srityje ir dirbsi, kitur tavęs niekas nepriims“, - ką pasirinkti strategiškai palankiau, sako Mykolo Romerio universiteto Priėmimo ir diplomų skyriaus vedėjas Saulius Bugailiškis.

Paklydę studentai

Vis dėlto universiteto darbuotojai pastebi ryškią tendenciją, kad studentai, vos pradėję mokytis tam tikros specialybės, supranta sėdintys ne savo rogėse ir renkasi kitą specialybę. „Tai natūralus procesas, kai studentai blaškosi nežinodami, ko nori, arba studijos pasirodo esančios jiems per sudėtingos - sklando gandų, kad Mykolo Romerio universitete labai lengva studijuoti. Tokie studentai perstoja į kitą specialybę, o kartais dantis sukandę baigia ir nemylimas studijas“, - apgailestavo Priėmimo ir diplomų skyriaus vedėjas, tačiau pridūrė, kad studentams yra sudarytos galimybės pereiti į giminingą programą, taip neprarandant kelių mokslo metų.

Studentų karjera stebima

Siekiant kontroliuoti studijų kokybę ir tobulinti programas, universitetai jau pradėjo sekti baigusiųjų studijas karjerą. „Sudarėme sutartis su „Sodra“, kuri kasmet pateikia buvusių studentų duomenis apie įsidarbinimą, taip stebime, kaip kinta jų atlyginimai, jei jie nekyla - kviečiame absolventus ir bandome spręsti situaciją, kaip keisti studijų programas“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo S.Bugailiškis ir pridūrė, kad prie tokio žmonių ateities stebėjimo jau prisijungė Vilniaus universitetas, kuris seka karjerą ne iš finansinės pozicijos.

Liūdna realybė

VU SA prezidentas Arminas Varanauskas sako, kad kasmet Vilniaus universitetą baigia apie 5500 absolventų. Tačiau kad ne visi jie randa savo vietą po saule, aiškėja pakalbinus prieš metus Vilniaus universitete įgijusią lietuvių filologijos specialybę Kamilę Freimanaitę, kuriai Lietuvos rinka šiuo metu gali pasiūlyti tik pardavėjos ar barmenės vietą.

„Buvau giminės šviesulys, šeima džiaugėsi, kad įgysiu gerą specialybę ir užsitikrinsiu šviesią ateitį. Būdama dar moksleivė vasaromis dirbau Šventojoje dviračių ir batutų nuomos punkte, deja, ir baigusi studijas palypėti laipteliu aukščiau negaliu. Ne vienerius metus ieškau padoresnio darbo, tačiau visur sulaukiu to paties atsakymo - reikia patirties.

Geriausiu atveju yra galimybė dirbti padavėja, todėl svarstau, ar jau važiuoti į užsienį dirbti, ar dar bandyti įsitvirtinti Tėvynėje“, - su nuoskauda kalba Kamilė, prieš penkerius metus, pildydama stojamųjų dokumentus, įsėdusi ne į tą traukinį.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"