Asmenvardžių rašymas - diskusijų objektas

"Mes pamatėme, kad nelabai kas pasikeitė po to, kai pirmojo seminaro išsiuntėme rezoliuciją Seimo nariams, Švietimo ir mokslo komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai, ir institucijoms, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, ir kurios iš esmės formuoja mūsų politiką", - sakė HMF dekanas, profesorius dr. Rimantas Balsys.

Nesulaukus į rezoliuciją jokio atsako, nutarta rankų nenuleisti. Anot diskusijos rengėjų, iniciatyvumą skatina tai, kad mūsų kaimynai latviai šią problemą jau yra išsprendę.

"Visiems Lietuvos valstybėje gyvenantiems piliečiams turi būti suteikta garantuota konstitucinė teisė skaityti, suprasti ir gauti visą informaciją, perteikiamą įvairiose žiniasklaidos arba viešinimo priemonėse, gimtąja kalba. To nėra, nes laikraščių ir žurnalų redaktoriai elgiasi įvairiai, dažnai eina pigiausiu keliu, pavardes rašo tik originalo kalba. Senoji karta ir augantys vaikai taip parašytų kitataučių pavardžių neperskaito, o tuomet nukenčia ir viso teksto suvokimas, jis lieka skylėtas kaip sūris", - teigė R. Balsys.

"Mūsų siekis yra pažadinti visuomenę ir žmones, kurie apie tai gal nėra susimąstę, ir paakinti tuos, kurie turi galimybę priimti vienokius ar kitokius sprendimus valstybėje. Paraginti tuos, kurie iš to valgo duoną - Valstybinę kalbos komisiją, Lietuvių kalbos institutą, kad jie padarytų tai, ką turi padaryti", - sakė profesorius.

Vienas iš seminaro pranešėjų Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriaus pavaduotojas Agris Timuška pasakojo, kaip jie susitvarkė su šiuo klausimu. Latviai visus svetimvardžius, kokia bebūtų kalba, rašo latviškai. Sukurtos taisyklės, numatytos išimtys, yra aiški poįstatyminių aktų teisinė bazė.

Beje, Latvijoje buvo atvejų, kai kitakalbiai kreipėsi į teismus, ir net į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl leidimo asmenvardžius rašyti originalo kalba, tačiau jie gavo aiškų atsakymą, kad bet kurios savarankiškos valstybės vidaus įstatymų numatyta tvarka piliečiai turi teisę visą informaciją gauti valstybine kalba.

"Mes tai esame įrašę savo Konstitucijoje, bet, kaip paaiškėjo, neturime mechanizmo, kaip tai daryti. Antra, įstatymai dėl asmenvardžių rašymo yra labai liberalūs, todėl vieni rašo originalią pavardę, kiti prideda galūnę, kiti - dar kaip nors, ir mūsų rašto kalboje matome visišką betvarkę. Ir per televiziją pranešėjai ne visada gali ištarti kitataučio pavardę, nepritaikytą lietuvių kalbai", - įsitikinęs R. Balsys.

Pranešimą apie tai, kaip lietuvinamos kitataučių pavardės "Respublikos" dienraštyje, atsiuntė jo budinčioji redaktorė Sandra Valuckaitė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau yra suplanavusi posėdį dėl aiškesnių įstatymų pataisų.