"Aš mėgaujuosi savo darbu"

Šiais laikais, kai dažniausiai inovacijas suprantame tik kaip modernių technologijų pritaikymą pamokose, mokytoja ekspertė A. Januškienė stebino komisiją pasakodama, kaip mokiniams mokytis padeda lėlės ar šešėlių teatras.

"Jau daugiau nei 20 metų pamokose taikau įvairius draminės raiškos būdus", - sako A. Januškienė.

Gerbiama mokytoja, kaip teatras atėjo į jūsų gyvenimą?

Galima sakyti, kad studijų metais. Kai universitete studijavau pradinį ugdymą, buvo dėstomi ir teatriniai dalykai. Labiausiai mane sužavėjo lėlių teatro principai. Supratau, kad jie ypač tinkami pradinėse klasėse.

Įdomu, kaip atrodo pamoka, kurioje yra teatrinių elementų?

Pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamokoje lyginame du kūrinius "Vilkas bajoras" ir "Pelių maištas". Kadangi turiu prikaupusi daug teatrinių rekvizitų, vaikai gali pamokos metu kurti inscenizaciją, panaudodami turimas lėles. Po to darbas gali vykti grupėse ir vaikai gali kurti vilko laišką ir t. t.

O kaip lėles panaudoti, pavyzdžiui, matematikos pamokoje?

Draminė raiška persipina įvairiose pamokose. Ypač man patinka šešėlių teatras. Esu dėkinga mokyklos vadovybei, kad padėjo man įkurti specialią šešėlių teatrui skirtą erdvę. Pavyzdžiui, šešėlių teatras vaikams puikiai padeda suprasti geometrines figūras.

Vaikai ir per pertraukas užuot lakstę koridoriais, bėga į teatro klasę, kad galėtų kurti etiudus. Šešėlių teatras - mano aistra. Esame tapę netgi laureatais mėgėjų teatro festivalyje.

Iš kur gaunate lėlių? Pati siuvate?

Ir pati, ir mokinius, ir tėvelius įtraukiu į šį procesą. Turime sukūrę ir lazdelinių, ir pirštininių lėlių. Kuriame ir vitražines lėles. Bet lėlių neužtenka, reikia susikurti ir dekoracijas, afišas, programėles...

Yra ką veikti.

Tikrai taip, bet kadangi aš mokau ne tik pradinukus, bet tęsiu teatrinio ugdymo užsiėmimus ir penktoje, šeštoje klasėje, pagalbininkų ir rankų netrūksta.

Tam, kad būtų sukurta lėlė, reikia turėti ir medžiagų.

Esame išradingi. Lėlėms gaminti tinka ir įvairios medžiagos ar drabužiai iš dėvėtų drabužių parduotuvių. Tad didžiausia investicija - laikas. Bet, pavyzdžiui, šešėlių teatrui reikalingos priemonės - jau nepigus malonumas.

Nors tų priemonių esame daug sukaupę, bet kasmet vis norisi ko nors naujo. Net ir tuos pačius spektaklius statydama su kita klase, ieškau ko nors naujo, nes kitaip pačiai būtų neįdomu.

KAD BŪTŲ ĮDOMU. "Kiekviename darbe reikia atrasti raziną", - sako Sendvario progimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Aušra Januškienė.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jei tiek daug metų pamokose taikote teatrinės raiškos metodikas, matyt, pasiteisino?

Tikrai taip. Matau, kad tai, ką pats patiri ir išbandai, padeda vaikams atsiskleisti. Tai tarsi patyriminis ugdymas.

Vaidinti scenoje ar prieš klasę išdrįsta ne kiekvienas, o "pasislėpus" už lėlės gal viskas kitaip atrodo?

Taikliai pastebėjote. Pavyzdžiui, būna specialiųjų poreikių vaikų, kuriems atrodo ir mokslai prasčiau sekasi, o paima lėlę į rankas ir netikėtai atsiskleidžia, kuria etiudą.

Pastebite, kad teatras padeda vaikus labiau sudominti pamokų metu?

Tikrai taip, teatrinės priemonės labai padeda.

Bet juk taip galima ir užsižaisti. Žinios dėl to nenukenčia?

Nieko panašaus. Teatras negali pakenkti.

Kai jūsų auklėtiniai ateina į vyresnes klases, kokių atsiliepimų apie juos girdite iš kolegų?

Sako, kad jie skiriasi nuo kitų mokinių. Jie drąsiai veda renginius, puikiai pasirodo kūrybiniuose projektuose. Žinoma, kiekviena laida yra skirtinga. Bet talentų netrūksta nė vienais metais.

Bet tikriausiai nereiškia, kad visi jūsų mokiniai labiau linkę į meninius dalykus?

Ne. Bet dažnai būna taip, kad geras matematikas yra lygiai toks pat geras menininkas. Vienas kitam netrukdo. Teatriniai metodai duoda daug gerų dalykų. Pavyzdžiui, vaikams formuojasi puikūs oratoriniai gebėjimai.

Ar dalinatės savo darbo metodais su kitų mokyklų kolegomis?

Žinoma. Kasmet organizuoju teatro dienas. Kovo mėnesį su "Versmės" progimnazijos mokytojais taip pat dalyvausiu projekte "Teatro duris atvėrus". Ne tik rodysime spektaklius, bet ir kursime lėles, dalinsimės patirtimi.

Ar domitės, kaip sekasi jūsų buvusiems mokiniams? Gal tarp jų yra garsių aktorių ar režisierių?

Girdėjau, kad yra gyvenančių užsienyje, kurie įkūrė savo mokyklėlę, kurioje taip pat taiko teatrinius metodus.

Leiskite atspėti - jums įdomu dirbti mokytoja?

Tikrai labai įdomu. Aš mėgaujuosi savo darbu. Žinoma, kartais būna ir sunkių akimirkų, bet tada aš iškart stengiuosi pradėti galvoti apie tai, ką naujo kursiu su vaikais. Ir viską tarsi ranka nuima.