Artėjantis jubiliejus įkvepia naujiems darbams

Pasirinkimo nesigaili

Atnešusi fotografijų albumus, ponia Virginija pradėjo pasakoti skaudžias, bet kartu ir vilties kupinas istorijas. Prisiminė kiekvieno vardą, minėjo geruoju. Nors pripažino, jog su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirbti be galo sunku, teigė nesigailinti dėl pasirinkto kelio.

Nepaisant visų eibių, kurių yra prikrėtę globotiniai, ji tiki vaikų gerumu. Moteris kritikavo smurtą, propaguojamą televizijos ekranuose. Anot jos, muštynės animaciniuose filmukuose žadina medžiotojo instinktą. O tuo, jog vaikas kažką galėtų padaryti piktai ir tyčia, vadovė sakėsi netikinti.

"Labai skaudu, kai supranti, kad vaiko "meilės indas" yra tuščias. Tokiu atveju reikia sugebėti prieiti, atrasti ryšį. Pasitaiko, jog šeimoje yra abu tėvai, tačiau vaikas jaučiasi vienišas, nesuprastas", - kalbėjo pašnekovė.

Likimo ironija

V. Kairienė džiaugėsi, jog daugelis jos globotinių atrado savo laimę. Dar smagiau pasirodė tai, jog gerumas nepamirštamas. Buvę ponios auklėtiniai ją prisimena, aplanko. Štai viena mergina, grįžusi iš Amerikos, net į vestuves pakvietė.

Kalbėdama moteris pastebėjo keistą likimo ironiją - vaikai, palikti artimųjų, nuo jų nenusigręžia. Daugeliu atvejų jie yra linkę pagelbėti savo tėvams, seneliams.

Pavyzdžiui, vienas vaikinas iš savo kuklios 500 litų stipendijos pirko ligoninėje gulinčiai mamai reikalingus medikamentus, nors ši jo ir neaugino. Tokių istorijų yra ne viena. Matyt, laiku suteikta pagalba neleidžia tokiems vaikams sustabarėti ir pykti ant viso pasaulio.

Berniukas iš daugiaaukščio koridorių

Kol kalbėjomės, į virtuvę vis kas nors užsukdavo. Panašu, jog "SOS vaikų" sodyboje vienuma net nekvepia. Ponia Virginija visus maloniai priima, visi yra išklausomi, palydimi su šypsena.

Vienas iš lankytojų tą dieną buvo globotinis Osvaldas, apie kurį moteris jau buvo pasakojusi. Matėsi, jog su šiuo jaunuoliu ją sieja ypatingas ryšys.

"Osvaldas augo devynaukščio namo koridoriuose. Tėvai jį ten paliko žiemai. Parsivežusi jį čia, pastebėjau, jog jis be perstojo kosėja. Pasitvirtino blogiausia diagnozė - tuberkuliozė. Tačiau mes ją išsigydėm. Matote, koks dabar šaunus vaikinas išaugo."

Vėliau paaiškėjo, jog berniukas turi meninių gabumų. Taigi ponia Virginija pasirūpino, kad jis kurtų. Pati būdama poetė, suprato vaiko kūrybinį polėkį. Viena iš šešių jos eilėraščių knygučių "Jūros balti pinigėliai" yra iliustruota būtent Osvaldo piešiniais.

"Nenorėjau, kad jie kažkur pradingtų. Taip knygutė tapo mūsų bendru kūriniu", - teigė V. Kairienė.

Apie veiklą

Paklausta apie "SOS vaikų" veiklą, vadovė pasakojo, jog šiuo metu vykdomos keturios paramos ir prevencijos programos, rengiamos vasaros stovyklos.

Vaikų sodyba veikia šeimos principu. 2009 metais sodyboje prieglobstį rado 7 vaikai. Su jais ir jų tėvais buvo formuojami ilgalaikiai santykiai. Apie šias šeimas rinkta informacija, stebimi pokyčiai. 5 iš 7 vaikų žiemą buvo grąžinti tėvams.

"Tuomet sunki finansinė situacija privertė mąstyti apie sodybos uždarymą. Visgi įvyko kalėdinis stebuklas. Netikėtai kieme pasirodę žmonės pasiteiravo, ar galėtų kuo padėti. Slogias mintis tuomet tuoj pat nuvijau šalin", - prisiminė ponia Virginija.

Šeštadieniais ir sekmadieniais organizuojami labdaringi pietūs - vaikų ir paauglių prevencinės programos dalis. Čia susirinkusiems vaikams suteikiama reikalinga pagalba, jie užimami įvairia veikla: dalyvauja piešinėlių konkursuose, šventiniuose renginiuose, muzikinėse popietėse, mokomi užsienio kalbų.

Be šių dviejų, dar vykdomos "Paramos namų" ir "Dienos centro vaikams, iš kurių atimtos lygios gyvenimo pradžios galimybės" programos. Apie jas informacijos galima rasti fondo internetiniame puslapyje.

Ateities planai

Liepos mėnesį įsigaliojęs Šeimynos įstatymas tapo akstinu naujiems užmojams. Virginija ketina įkurti Melnragės šeimyną, kurioje galėtų augti 10 - 12 vaikų.

"Vyras pritaria ir palaiko tokį mano norą. Tiesa, ne kartą galvojau, jog jau viskas, pavargau, bet iš kažkur vis atsiranda naujų jėgų. Turiu du sūnus, jie abu jau užaugę, turi savo šeimas. Buvau užsiminusi, jog jie taip pat galėtų užsiimti panašia veikla, padėti žmonėms. Tačiau, matydami mano vargus, didžiulio entuziazmo neparodė."

Nors panašia veikla ir neužsiima, mylintys sūnūs visuomet gelbsti mamai. Tai daro ne tik jie. "SOS vaikų" vadovė džiaugėsi, jog sulaukia daugybės be atlygio dirbančių savanorių pagalbos, paramos iš užsienio.

"Per metus parašau apie 15-16 projektų. Iš jų gauname finansavimą gal kokiems 5, tad ieškome rėmėjų. Tvirtus ryšius jau esame užmezgę su ne viena užsienio šalimi. Artimiausiu metu rengiamės įgyvendinti "Gyvenimo universiteto" projektą, jame dalyvaus ir svečiai iš svetur."

Aplinkiniai nebesibaido

Anksčiau yra tekę girdėti, jog žmonės kreivai žiūrėjo į tokių problemų turinčių vaikų kaimynystę. Pati V. Kairienė sakė, kad sulaukdavo nepasitenkinimo. Tačiau pastaruoju metu patys didžiausi skeptikai pakeitė savo nuomonę, noriai gelbsti.

"Dabar vakarais prie sodybos susirenka beveik visas Melnragės jaunimas. Kas žaidžia krepšinį, kas futbolą. Požiūris, matyt, pasikeitė."

Teko pastebėti, jog ir gyvūnams čia vietos atsiranda. Ponia Virginija tik nusijuokė, jog anksčiau čia buvęs didesnis ūkis - vaikai auginę žąsį, triušius ir net ožką.

Atsisveikinant fondo vadovė paprašė padėkoti visiems už buvusią, esamą ir būsimą pagalbą. Vylėsi, jog atsiras daugiau šeimų, pasiryšiančių pagelbėti likimo nuskriaustiesiems ir kursiančių šeimynas.