Ar verta sunerimti dėl dingusių vidurinių mokyklų?

LRT radijo klausytoja teiraujasi, kodėl panaikintos vidurinės mokyklos, kuriose vaikai mokydavosi nuo pirmos iki dvyliktos klasės. „Dabar vaikai, baigę aštuonias klases, turi eiti į kitą mokyklą. Jie labai išgyvena dėl to, kas ten laukia“, – nerimauja moteris.

A. Aldakauskas sako, kad liks vadinamosios ilgosios gimnazijos (tokių daugiau kaimiškose vietovėse), kurios vykdo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tokias ilgąsias gimnazijas senuoju terminu ir būtų galima vadinti vidurinėmis mokyklomis.

Jo teigimu, nuomonė, kad vaikams nėra patogu po aštuonių klasių pereiti į kitą mokyklą, yra diskutuotina. „Mieste toks suskaidymas nėra labai problemiškas, nes vaikams, kurie mokosi progimnazijoje (t. y. 1–8 klasėje) aktualesnės vienokios edukacinės erdvės, jie mažiau orientuojasi į dalykų mokymąsi ir labiau – į visuminį supratimą apie tai, kas yra pasaulis“, – kalba ŠMM atstovas.

O keturmetėje gimnazijoje, tikina A. Aldakauskas, per dvejus metus mokiniai pabaigia pagrindinio ugdymo programą ir jau daugiau galvoja apie ateitį, studijas universitete ar kolegijoje: „Šis atskyrimas mieste, kur yra pakankamai daug vaikų, suteikia galimybę pasirinkti gimnaziją, ugdymo sritį, kryptį, kuri vaikui labiau patinka, ar dalykus, kurių jis norėtų mokytis. Manoma, kad tai veiksmingiau, negu kai viskas sudėta į vieną vietą.“

Taip pat A. Aldakauskas teigia, kad Lietuvoje nedaug gimnazijų, kurios rengia atranką. Pavyzdžiui, Šiauliai tokio kelio tikrai nesirenka, o Vilniuje atranką vykdo Vilniaus licėjus, M. Biržiškos ir Žirmūnų gimnazija. „Atsirinkti vaikus gali nevalstybinės mokyklos. Valstybinių (arba savivaldybių) mokyklų yra dauguma, ir tokių, kurios atsirenka vaikus, gali būti tik dideliuose miestuose“, – sako jis.