Ar mokykla betaps žemdirbių kalve

Priimtų išskėstomis rankomis

Kur šiandieną jaunam žmogui įgyti aukštos kategorijos traktorininko teises, išmokti vairuoti pusę milijono litų kainuojantį modernų kombainą, nežino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus. „Bent rajone tokios mokymo bazės neturime. Ką daro brangios technikos prisipirkę ūkininkai? Ogi verčiasi kaip išmano. Prie vairo sodina pačių ūkyje išmokytus žmones. Kartais gal ir nusižengdami reikalavimams“, - kalbėjo A. Stonkus.

Ūkininkė Nijolė Pielikienė prisipažino, jog vis dažniau aplanko mintis, kad turimą melžiamų karvių fermą teks uždaryti arba karves šerti ir melžti robotais. „Košmaras - dedi skelbimus, kad ieškai darbuotojų. Jei atsiliepia, - koks „pašalpinis“, kuris ne darbo, o pašalpos tenori. Vargsti, pramokai, o jis dingsta, – ieškok naujo“, - skundėsi ūkininkė. N. Pielikienė patikino, jog baigusius profesinę mokyklą jaunus žmones priimtų išskėstomis rankomis. „Melžiama karvė kainuoja nuo 3 iki 5 tūkst. Lt, o kaip greit ji sugadinama – lašus kelis palikai, neišmelžei, ir tešmuo akmeninis“, - sakė ji. N. Pielikienės teigimu, nėra kam patikėti ir brangios žemės dirbimo technikos. „Ateina žmogus, kuris nėra lipęs į traktorių, o tas traktorius - pusės milijono vertės. Mygtukus spaudyti temoka. Aš irgi moku, bet toliau žinios baigiasi.

Ir vargstame, dėl mažiausio gedimo kviečiamės techniką pardavusios kompanijos atstovus, mokame žvėriškus pinigus“, - aiškino ji. Kvalifikuotų darbininkų ūkininkams, N. Pielikienės teigimu, verkiant reikia dėl vis didėjančių produkcijos kokybės, gamtosaugos, kitų reikalavimų. „Šiandieną karvių melžėjui, šėrikui ar traktorininkui reikia ir kompiuterinio raštingumo, ir verslo, ekologijos, ne vien gyvulininkystės, agronomijos ar mechanikos žinių. Ūkyje dirbantis žmogus turi būti visapusiškai išprusęs. Deja, niekas tokių neruošia“, - sakė ūkininkė.

Būti žemdirbiu - gėda

N. Pielikienė pasakojo, jog ūkyje įdarbinami jauni žmonės kratosi šėriko ar melžėjos pareigų darbo dokumentuose, prašo juos įvardinti operatoriais ir panašiai.

„Veja lietuvį nuo žemės. Užtenka mūsų televizijas pažiūrėti: jeigu rodo kaimą – tai prasigėrusį, kaimiečius – su rusiškom vatinkom“, - piktinosi N. Pielikienė. Žemdirbiško darbo prestižas, anot jos, tiek yra sumenkintas, kad jo nebeatsveria ir didesnis negu kitose srityse atlygis. „Dirbti kasininke „Maximoje“, kur esi „pririšta“ prie kėdės, ir atlygis - ne kažin koks, vis tiek yra garbingiau negu karves su aparatu melžti “, – konstatavo ūkininkė.

Pasenusi mokymo bazė

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos direktorė Zita Mockienė pripažįsta, jog yra žemdirbiškų profesijų mokymo poreikis, tačiau iš karto pabrėžia, jog jaunam žmogui net žemdirbiškų profesijų pavadinimai turi būti patrauklūs. Šių profesijų sudėtingumo šiandieną iš piršto laužti irgi nebereikia. Jos įsitikinimu, į ūkį dirbti atėjęs jaunas traktorininkas be technikos išmanymo turi žinoti ir apie ūkio apskaitą, verslo, įstatymų pagrindus, dirbti kompiuteriu.

Direktorė teigė, jog mokyklos kolektyvas jau svarsto, analizuoja galimybes jaunuolius vėl mokyti žemdirbiškų profesijų. Ta linkme ir pirmą žingsnį žengė: Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri yra mokyklos steigėja, įteikė prašymą leisti nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokyti būsimus dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojus. „Tikime, kad tokie specialistai darbo gaus. Jų reikia komunalinio ūkio įmonėms, seniūnijoms ir privačias valdas puoselėjantiems jų šeimininkams“, - kalbėjo Z. Mockienė. Apželdinimo specialistams ruošti mokykla panaudos ir turimus šiltnamius, kuriuos pastaraisiais metais nuomojo vienai verslininkei.

Z. Mockienė neslėpė, jog mokyklos mokymo bazė – tiek žemės ūkio, tiek paslaugų sferos - specialistų rengimui yra pasenusi. „Traktorininkams ruošti beturime senus „Belorus“ traktorius ir vieną šiuolaikinį „New Holland“, kurį įsigijome iš lėšų, gautų laimėjus projektą. Naujos įrangos reikia ir virėjams, padavėjams mokyti“, - teigė direktorė. Mokymo bazės atnaujinimui Z. Mockuvienė tikisi ES paramos, kuriai laimėti mokykla rengs projektus. A. Stonkus mano, jog mokymui tiktų kažkiek jau naudota technika. „Šimtus tūkstančių litų kainuojančią naują techniką, sudėtingus mechanizmus atiduoti į mokinių rankas būtų neprotinga. Čia reikia ir valstybės politikos. Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijose dėl to galvas turėtų pasukti. Girdėjau, Premjeras jau apie darbuotojų kaimui ruošimą prakalbo“, - sakė A. Stonkus. Jis pabrėžė, jog už mokymo priemones ne mažiau svarbi yra dėstytojų kvalifikacija. “Reikia, kad šiuolaikinės technikos dalykų vaikus mokytų ją gerai išmanantys specialistai”, - teigė A.Stonkus

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos dalininkė yra Kretingos rajono savivaldybė. Jos, kaip dalininkės, teisė yra pritarti arba ne mokyklos veiklos planams. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas patvirtino, jog Savivaldybė skatins rajone esančios vienintelės profesinės mokyklos posūkį į kaimiškas, taip rajono įmonėms, verslui reikalingas statybininkų, kitas su šiuolaikinėmis technologijomis susijusias profesijas. „Mokykla nemačiusi rimtesnio remonto. Jai atnaujinti turime sutelkti Savivaldybės, mokyklos, taip pat ir ūkininkų, žemdirbiškų organizacijų, rajono verslininkų pastangas“, - teigė V. Domarkas.

*

Šiandieną Kretingos technologijos ir verslo mokykloje apie 400 moksleivių moko 32 dėstytojai.

Čia galima įgyti virėjo, barmeno, padavėjo, automobilių mechaniko, technikos priežiūros darbuotojo, logisto- ekspeditoriaus profesijas ir vidurinį išsilavinimą jo neturintiems.

Apie 100 moksleivių gyvena mokyklos bendrabutyje.