Apie vasaros šventę žiemos švenčių išvakarėse

- Laikas diktuoja tam tikrus pokyčius. Mūsų žiniomis, jau yra rengiamos Dainų švenčių įstatymo pataisos. Kokios tai pataisos, kaip bus koreguojamas, tobulinamas šis įstatymas?

- Dainų švenčių įstatymas priimtas dar 2007 m. Dabar kartu su Kultūros ministerija rengiame Dainų švenčių tradicijos tęstinumo 2015-2018 m. programą, kurios paskirtis - numatyti dainų švenčių tradicijos tęstinumo prioritetus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti.

Dainų šventės, neįkainojamas Tautos paveldas, turi būti branginamos, jų tradicija saugoma, perduodama jaunimui. Šios šventės telkia Tautą, žadina pačius gražiausius nacionalinius jausmus. Kas bent kartą yra buvęs ar dalyvavęs Dainų šventėje, tas tikrai supranta jų svarbą.

- Dabar vyksta intensyvus pasiruošimas Moksleivių dainų šventei. Planuojama, kad dalyvaus 22 tūkst. moksleivių, o paraiškų pateikė 25 tūkst. dalyvių. Lietuvoje gyventojų mažėja, o dainų švenčių dalyvių skaičius išlieka toks pat ar net didėja. Kaip pakomentuotumėte šį, sakyčiau, fenomeną?

- Kaip minėjau, dainų šventės turi ypatingą nacionalinę aurą. Jose išgyvename Tautos vienybės jausmą - kaip Nepriklausomybės aušroje, per Sąjūdžio mitingus. Tai žmones traukia: kas bent kartą dalyvavo, nori atvykti dar. Pati esu ne kartą dalyvavusi kartu su savo mokiniais, išliko patys nuostabiausi atsiminimai. Žavi vaikų, jaunimo vidinis poreikis dainuoti, muzikuoti, išsaugoti protėvių tradicijas.

Papildomo pasididžiavimo mums visiems teikia ir tai, kad esame Tauta, kurios dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką nuo 2003 m. UNESCO pripažįsta kaip Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrą. Į dainų šventes atvyksta lietuvių iš užsienio. Tai po visą pasaulį pasklidusių lietuvių šventė.

Reikia pripažinti, kad didelis šventėse dalyvaujančių mokinių skaičius - tai ir mūsų, pedagogų, meno bei muzikos mokyklų nuopelnas. Nors vaikų skaičius mažėja, menine veikla užsiima daug mokinių. Tai tikrai prasminga veikla, o jei skaičius auga, vadinasi, ji ir patraukli, atitinkanti vaikų ir jų tėvų lūkesčius. Žinoma, viena iš didžiųjų paskatų dalyvauti meninėje veikloje ir yra galimybė išvykti pasirodyti įvairiuose koncertuose, šventėse, ypač Dainų šventėje. Visų dainų švenčių - tiek suaugusiųjų, tiek moksleivių, - didžiąją dalyvių dalį sudaro mokyklinio amžiaus vaikai.

- Suaugusiųjų dainų šventės, bent jau anot Liaudies kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos, finansavimo problemų niekada neturėjo. Deja, moksleivių dainų šventes jos persekioja kaip šešėliai, tos abejonės - šventė bus ar nebus - yra lyg užprogramuotos, lyg „tyčinės“. Ar tai yra kitoks finansavimo modelis, ar „toks“ politikų požiūris. Ar jūs, ministre, nematote grėsmių moksleivių dainų švenčių egzistencijai?

- Praėjusią Moksleivių dainų šventę iš tiesų lydėjo didelė įtampa. Dalyviai ir vadovai dar pavasarį nebuvo tikri, ar Dainų šventė tikrai įvyks, kalbėta, kad nėra finansavimo. Įtampą ir nepatogumus kėlė ir tai, kad vaikų delegacijas lydėjo tik jų vadovai ir mokytojai, o net suaugusiųjų dainų švenčių delegacijas lydi policijos pareigūnai ir sveikatos specialistai.

Visa tai buvo. Šiemet mes jau turime finansavimą, tiesa, nepakankamą - prašėme Dainų šventei skirti 2,9 mln. eurų, o gavome 1,7 mln. eurų. Papildomų lėšų ieškosime ir iš savo asignavimų. Taigi Dainų šventė tikrai įvyks, pasiruošimas jau pradėtas. Parengėme Vyriausybės nutarimą dėl 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės „Tu mums viena“ organizavimo, jame apibrėžiama institucijų - policijos, medikų - atsakomybė. Analogišką nutarimą turi mūsų kaimynė Latvija. Mokytojai negali atlikti pareigūno ar mediko vaidmens, jie turi savo atsakomybę, todėl tikiuosi, kad šis nutarimas padės delegacijoms - vaikams, jų vadovams ir tėvams - jaustis saugiau. Mokomės iš klaidų, todėl dedame visas pastangas, kad ši Dainų šventė vyktų sklandžiai.

- Kaip manote, ar Moksleivių dainų šventė tiek struktūra, tiek turiniu turi būti panaši į suaugusiųjų dainų šventes, ar atvirkščiai, nes šiandien ji daug kuo skiriasi - tiek repertuaro politika, tiek žanrų įvairove, tiek vizualiniais dalykais, kitais renginiais, - ir ar ji turi būti patraukli pirmiausia moksleiviams?

- UNESCO saugo Dainų šventę kaip reiškinį, tačiau tai nereglamentuoja Dainų švenčių turinio, šventės rengėjų kūrybinių užmanymų realizavimo, vietos pasirinkimo. Lietuvoje yra nusistovėjusios tradicijos, kad Dainų šventę sudaro trys pagrindiniai renginiai, t.y. Dainų diena, Šokių diena ir Ansamblių vakaras. Tačiau prie jos šliejasi ir daugiau smulkių renginių, kurie leidžia pasirodyti atskirų kolektyvų grupėms ir tuo paįvairina pačią Dainų šventę.

Šventės repertuaras formuojamas taip, kad jį galėtų atlikti įvairaus pajėgumo kolektyvai. Dainų šventės repertuare pateikiama kiekvieno kūrinio keletas (4-6) redakcijų. Todėl Dainų dienai kiekvienas kolektyvas gali pagal savo galias rinktis vieną iš jam prieinamų kūrinio variantų.

Ansamblių vakare galima pamatyti lietuvių liaudies instrumentalistus, folkloro kolektyvus, pasakotojus, Šokių dienoje - gatvių, pramoginius, šiuolaikinius šokius ir netgi baletą. Tai visas spektras choreografinių kolektyvų, kuriems kūrėjai pritaiko savo sumanymus.

Moksleivių dainų šventė turi skirtis nuo suaugusiųjų dainų švenčių - tai natūralu. Vis dėlto ši šventė yra mokinių, jaunimo, tad svarbiausia, kad ji būtų patraukli jiems. Antraip jaunimas į ją nebeplūs taip, kaip dabar. Pirmiausia Dainų šventės samprata turėtų apimti kuo daugiau meninės raiškos formų ir žanrų. Šventė turi būti patraukli moksleiviams tiek jaunatvišku repertuaru, tiek išraiška. Tai yra didelis iššūkis šventės kūrėjams. Bet, sakyčiau, įveikiamas. Džiugu, kad Moksleivių dainų šventės repertuaras apima ir tas meninės raiškos sritis, kurios į suaugusių dainų šventę nepatenka.

Be to, manyčiau, kad Moksleivių dainų šventė turėtų būti išties mokinių ir jų mokytojų šventė, todėl pasiūliau suteikti mokytojams ir daugiau kūrybinės laisvės, ir atsakomybės. Pavyzdžiui, Dainų dieną chorui galėtų diriguoti mokytojai. Juk jie yra tie žmonės, kurie laiko mūsų meninio rengimo sistemą - suteikime jiems garbę per šventę ne tik palydėti mokinius iki scenos, bet ir patiems būti aktyviais dalyviais.

- Ar nemanote, kad moksleiviai švenčių dalyviai turi turėti galimybę pamatyti vieni kitų pasirodymus, pasidžiaugti jais. Kol kas taip nėra: pašokai, pagrojai, padainavai ir - namo. Žinoma, visa tai reikalauja didelių pinigų, bet ar tai neturi būti švenčių organizatorių siekiamybė?

- Šią seną mūsų - rengėjų ir organizatorių - svajonę ribojo finansinės galimybės. Moksleivių dainų šventę mes matome kaip visumą, o ne kaip atskirų dienų pasirodymus. Tuo labiau kad dažnai į šventę atvyksta vienos mokyklos kelių žanrų kolektyvai ir jie turi pamatyti, ką gražaus sukūrė jų draugai. Todėl 2016 m. dainų šventė ir yra sudaryta tokiu principu, kad jos dalyviams pirmą kartą šventės istorijoje bus suteiktos galimybės pamatyti vieni kitų koncertus.

- Ruošiantis Moksleivių dainų šventei įsigyjama ypač daug naujų kūrinių. Nauji kūriniai lieka moksleivių meninių kolektyvų repertuaruose ir yra nemenka paspirtis juos ugdant. Ar nemanote, kad naujų kūrinių įsigijimas turėtų būti kasmetinis ir nuoseklus procesas, kad jiems įsigyti turėtų būti sukurtas koks nors fondas?

- Iš tiesų Dainų šventei yra ruošiamasi kasmet. Pasiruošti, kūriniams įsigyti kasmet skiriama lėšų, galbūt jos nėra tokios didelės, kaip norėtume, bet jos yra ir pasirengimas vyksta nuosekliai.

Moksleivių dainų šventė skatina naujų kūrinių atsiradimą. Džiugu, kad nauji kūriniai yra pritaikomi įvairaus pajėgumo kolektyvams. Jie yra patrauklūs ir todėl lieka kolektyvų repertuare. Tačiau poreikis ir spektras yra kur kas didesnis. O kūrinių pasiūla labai menka. Nors vokalinio žanro kūrinių Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamam televizijos konkursui „Dainų dainelė“ išleidžiama kasmet po leidinį bent minimaliam poreikiui patenkinti, tačiau instrumentinės, chorinės, kamerinės muzikos kūrinių, tinkamų įvairaus amžiaus mokiniams, labai stinga. Tai - kvietimas kūrėjams.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“