Ankstyvą pamokų pradžią prilygino darbui fabrikuose

Ankstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastą paauglių savijautą, bet netgi gali nulemti depresiją. Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė Jungtinių Amerikos Valstijų Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30–9.00 val. Šio patarimo laikosi daugybės Europos šalių mokyklos, bet tik ne Lietuvos.

Absoliučioje daugumoje Lietuvos mokyklų pamokos pradedamos aštuntą valandą ryto, todėl tiek dauguma pradinukų, tiek gimnazistų jau septintą valandą ryto, o kai kurie net ir šeštą, sėdi automobiliuose ar visuomeniniame transporte, kad spėtų laiku atvykti į pamokas.

Lietuvos ir užsienio mokslininkai sako, kad pamokų pradžia yra tiesiogiai susijusi su vaikų savijauta ir mokymosi pasiekimais. Jei pamokos prasidėtų vėliau, mokslininkų teigimu, akademiniai rezultatai būtų kur kas geresni.

Vaikų neurologė Rūta Praninskienė, kuri vadovavo mokslininkų grupei, atlikusiai tyrimą apie pamokų pradžios laiko įtaką vaikams, sako, jog, ankstyvas mokymasis ypač veikia vaikų savijautą ir susikaupimą mokykloje.

„Ne paslaptis, kad šiuolaikiniai vaikai eina daug vėliau miegoti ir dėl to jaučia nuolatinį miego trūkumą. Per pirmąsias pamokas, prasidedančias aštuntą valandą ryto, jiems tikrai nėra lengva rašyti kontrolinį ar susikaupti, nes ir fiziologiškai miego hormono ritmas pradeda mažėti tik devintą valandą. Iki to laiko vaikai nėra budrūs ir imlūs informacijai. Jei jie dar ir vėliau nueina miegoti, jų ritmas išsibalansuoja ir tai gali dar labiau apsunkinti informacijos įsisavinimą“, – tikina gydytoja.

R. Praninskienės tikinimu, geriausius rezultatus mokiniai gali parodyti nuo 10 iki 12 valandos, kada informaciją smegenys priima geriausiai. LRT RADIJO kalbinta gydytoja sako, jog šiuolaikinių žmonių gyvenimo režimas yra pasistūmėjęs, todėl esame aktyviausi antroje dienos pusėje.

B. Burgis palaiko vėlesnį pamokų pradžios laiką ne vien dėl neigiamos įtakos vaikų savijautai. Jei mokiniai į pirmąją pamoką rinktųsi vėliau, pasak jo, būtų išvengta transporto perpildymo miesto gatvėse rytinio piko metu.

„Atvažiavęs į Vilnių patyriau didelį stresą, kai į mokyklą turėjau nuvežti anūkes. Vilnius yra pragaro miestas, todėl per tokias spūstis vežti vaikus į mokyklą ir nepavėluoti – misija neįmanoma. Nekenčiu vėlavimo, o vėluoti beveik neįmanoma. Kas nors turi galvoti, kaip tai pakeisti“, – pabrėžia pašnekovas.

„Vienas gali norėti eiti į mokyklą anksčiau, kitas vėliau, bet mes neatsižvelgiame į tai, nes tebegyvename taip, kai fabrikų sirenos sugausdavo ir visi eidavo į darbą. Aš suprantu, jog norima vaikus įpratinti, esą visada reikės dirbti nuo skambučio iki skambučio. Deja, bet ne – dabartinė karta taip nebedirbs. Jie dirbs namuose, prie kompiuterių ar kosmose. Kažkodėl mes nusprendėme, kad visiems reikia ateiti vienodu laiku“, – stebisi pašnekovas.

Pedagogo aiškinimu, pirmoji pamoka turėtų būti visiškai kitokia nei likusios. Štai kai kurių Skandinavijos šalių mokyklų vadovai per pirmas pamokas organizuoja mokinių konsultacijas ar papildomas veiklas.

„Švedijoje yra vadinamasis laisvas laikas, kai arba tu rašai rašinį namuose, arba dalyvauji protų mūšiuose su kitais vaikais, arba ateina koks nors įdomus žmogus pakalbėti, bet nereiškia, kad tu būtinai turi nepavėluoti ir sėdėti klasėje. [...]

Pastovėkite prie mokyklos ir pasižiūrėkite, kiek po pamokų pradžios atvažiuoja moksleivių. Ar jie dėl to yra nusikaltėliai? Taip negalima. Arba tu gali, arba iš tavęs negali reikalauti to, ko tu negali“, – sako docentas.

B. Burgio manymu, pamokos turėtų prasidėti tarp aštuntos ir devintos valandos ryto, taip nenukeliant dienos darbų. Žinoma, pašnekovas sako, jog tai turėtų priklausyti ir nuo rajono, kuriame gyvena vaikai, ir nuo esamo metų laiko.

„Gruodį aštuntą valandą ryto bus 25 laipsniai šalčio, o į mokyklą galima neiti tik nuo 30 laipsnių. Važiuoti tokiu oru į mokyklą yra sadizmas. Reikia liautis su tuo reguliavimu iš viršaus. Mokyklos turėtų padaryti eksperimentą. Jei nepasiteisins, grįšime į senas sovietines vadžias“, – sako B. Burgis.