Ambicingai augančiam uostamiesčiui reikia aukštos kvalifikacijos specialistų
Klaipėdos miestas – vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių, pramonės ir paslaugų centras, esantis konkurencingo transporto koridoriaus epicentre su į plėtrą orientuotu, neužšąlančiu uostu. Miesto lyderiai supranta, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų: „agresyviai“ investuoti, siekiant sudaryti išskirtines gyvenimo kokybės ir verslo sąlygas, vystyti universitetą, kad miestas augtų. Jau dabar uosto įmonių darbuotojai uždirba 2,5 karto daugiau nei vidutinė alga Lietuvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje, atlyginimas Klaipėdoje bus du kartus didesnis, negu yra šiandien.
Geriausia vieta gyventi, dirbti ir ilsėtis
Klaipėda, puoselėdama jūrinį tapatumą, plėtos aplinkai draugišką transporto-logistikos-pramonės kompleksą. Todėl augančiam Klaipėdos uostui reikės jūrų transporto inžinerijos, jūrų uosto valdymo, laivyno techninės eksploatacijos, logistikos, laivų projektavimo ir statybos specialistų.
„Istoriškai susiklostė, kad uostas yra mieste, tad turime protingai išnaudoti šią galimybę. Uosto plėtra gali būti unikali proga Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – uosto ir mokslo dialogas ypač svarbus“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Klaipėdoje bus išplėtotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasteris, padėsiantis Klaipėdai tapti SGD technologijų ir SGD skirstymo centru Baltijos regione. AB „Klaipėdos nafta“ kartu su Klaipėdos universitetu (KU) įkūrė studijų programą SGD terminalų inžinerija. Tai perspektyvi inžinerinė specialybė: rengiami aukštos inžinerinės kvalifikacijos specialistai, gebantys organizuoti ir vykdyti plūdriųjų bei antžeminių SGD terminalų, vamzdynų tinklų, inžinerinių mazgų ir įrenginių projektavimo bei eksploatacijos, diagnostikos, techninės priežiūros ir remonto darbus.
Be to, uostamiestyje plėsis jūrinis ir sveikatinimo turizmas: Klaipėdos kurortinėse vietose Smiltynėje ir Giruliuose veiks sveikatingumo centrai, bus teikiamos geoterminių vandenų SPA procedūros, todėl uostamiesčiui reikės sveikatos mokslų specialistų, visuomenės sveikatos, slaugos ar socialinės ekonominės geografijos studijų programų absolventų.
Išaugs ir aktyvaus turizmo specialistų poreikis, nes Klaipėdoje veiks geriausia Lietuvoje sporto ir aktyviojo turizmo infrastruktūra – bus išplėtota dviračio takų ir vandens aktyviųjų sporto šakų infrastruktūra. Todėl miestui reikės kūno kultūros ir sporto pedagogikos, fizinio aktyvumo ar kineziterapijos specialistų.
Klaipėda - pirmaujanti jūrinių, energetikos ir biotechnologijų mokslų srityse
Klaipėdoje bus gaminami aplinką mažai neigiamai veikiantys bioproduktai, kuriamos atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijos. KU aktyviai dalyvauja Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, kur šios technologijos pritaikomos kartu su verslu puoselėjant regiono akvakultūrą. Be to, Klaipėda bus pirmaujantis atsinaujinančios energetikos naudojimo ir gamybos, ypač plėtojant gamybą atviroje jūroje, žemės gelmėse ir naudojant biomasę, Lietuvos regionas.
Pasak KU mokslo ir meno prorektorės doc. dr. Ritos Vaičekauskaitės, „KU turi potencialą vystyti akvakultūros, atsinaujinančios energetikos, išmaniųjų technologijų, biotechnologijų, ekosistemų paslaugų mokslinius tyrimus ir eksperimentę plėtrą mėlynojo proveržio tvarumui. Mėlynasis augimas turi aukštos pridėtinės vertės potencialą, jam realizuoti svarbus mokslinėmis žiniomis grindžiamas išsilavinimas. KU pasiruošęs atliepti ir išaugusį inžinerijos, jūrų technologijų, gamtos mokslų, informacinių technologijų specialistų poreikį.“
Kūrybinė ir paslaugų ekonomika
Uostamiestyje raiškos galimybių atras ir nepriklausomi kūrėjai, informacinių technologijų specialistai, dizaineriai, nes miesto centre įsikurs kūrybinių industrijų kvartalas. Klaipėdoje bus išplėtotas kūrybinių industrijų pritaikymas pramonėje, kuriami skaitmeninės kūrybos sprendimai pramonės įmonėms. Veiks efektyvus verslo inkubatorius ir akseleratorius, orientuotas į prioritetines augimo sričių įmones. Todėl reikės ekonomikos, rinkodaros, verslo vadybos, inovacijų vadybos specialistų.
„Mes pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas. Visi partneriai sutarėme, kokį miestą norime kurti, kokias prioritetines sritis plėtoti. Ekonominio proveržio strategijos reikia miestui, kad protai „nenutekėtų“, į užsienį išvykę klaipėdiečiai norėtų grįžti ir kurti gyvenimą, o jauni žmonės liktų arba atvyktų čia studijuoti ir realizuoti savo idėjas“, – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Ar dar kyla abejonių kokį ateities miestą rinktis?
Rašyti komentarą