A. Jurgelevičius: švietimo ir mokslo ministro versti nesiekiame

Nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi deklaruojantys "švietimiečiai" teigia netikintys jo ir politinio pasitikėjimo komandos sugebėjimu spręsti problemas ir kaltina jį melu, bet tikina ministro versti neketinantys

"Nenorime, kad būtų kalbama, kad mūsų siekis yra "nuimti" ministrą, tai nėra mūsų kompetencija, ne mūsų tikslas. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti Seimo dėmesį. Nuo parlamentinės kontrolės labai priklauso ministerijos veikla. Parlamentinė kontrolė švietime yra silpna", - teigė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Pasak jo, dėl to ketinama kreiptis ir apie problemas informuoti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, frakcijas, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jei nebus išgirsti, profsąjungiečiai neatsisako protestų galimybės.

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ketinimus reikšti nepasitikėjimą juo vadina politikavimu, o ne bandymu spręsti problemas ir didžiule švietimo darbuotojų profsąjungų problema vadina susiskaldymą.

Švietimo ministru nepasitikėjimą reiškiantys profsąjungiečiai jautriai sureagavo į kaltinimus politikavimu, nors LŠPS pirmininkas ir prisipažino priklausantis opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijai.

"Aš esu Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, mano partinė veikla apsiriboja Elektrėnų savivaldybe ir sieti mano priklausomybę partijai ir profesinėje sąjungoje nebūtų korektiška", - sakė A. Jurgelevičius.

Tuo tarpu nepasitikėjimą ministru reiškianti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė (LŠMPSF) Rūta Osipavičiūtė teigė esanti nepartinė.

"Valstybės tarnautojas, kaip mažas vaikas, užuot pripažinęs, kad yra klydęs, jis pradeda akivaizdžiai meluoti. Reikės pareikalauti, kad jis nesišvaistytų tokiais žodžiais nesusimąstęs", - piktinosi R. Osipavičiūtė.

[BANERIS]Nepasitikėjimą reiškiančių profesinių sąjungų nariai neneigia, kad ministras ir jo komanda skiria jiems daug dėmesio, susitikinėja su jais, bet teigia besijaučiantys negirdimi.

"Aš matau didelę problemą, pas mus, jei yra svarbi problema, ji užgožiama smulkmenomis. Į svarbiausias problemas nereaguojama. Ikimokyklinis, neformalusis, specialusis ugdymas yra žlugdomi, Švietimo įstatymas panašiai, kaip buvo Aukštojo mokslo įstatymas, yra buldozerio principu stumiamas", - dėstė R. Osipavičiūtė.

LŠPS kaltina ministrą manipuliacijos ir dialogo su socialiniais partneriais trūkumu. Savo ruožtu G. Steponavičius tikina, kad dialogą su profesinėmis sąjungomis siekiama plėtoti, net nepaisant jų tarpusavio nesutarimų.

"Kai profesinės sąjungos negali tarpusavyje šnekėtis net fiziškai sėdėdami greta, ar ministras yra dėl to kaltas? Ar tai, kad mes pasiūlome vienai iš profsąjungų (LŠPS), kuri dabar radikaliai formuluoja poziciją, kalbėtis atskirai, kiekvieną mėnesį skiriant jiems valandų valandas, nėra dialogas iš mūsų pusės", - retoriškai klausė G. Steponavičius.

Ministras didžiule problema laiko tai, kad penkios "švietimiečių" profsąjungos negali susikalbėti ir formuoti vieningos pozicijos.