60 metų jubiliejus

- 60 metų universitetui - tai daug ar mažai?

- Sakyčiau, kad pakankamai daug. Per tą laikotarpį universitetas tikrai gali subręsti, išauginti mokslininkų kartą, turėti gerų absolventų. Turbūt tai laikotarpis, kurio pakanka tapti geru ir patikimu universitetu.

Žinoma, kiekviena institucija turi sau kelti naujus ir didelius tikslus. Taip pat ir mes siekiame tapti vienu iš universitetų lyderių Baltijos regione. Jau ir dabar esame pasiekę nemažų rezultatų kai kuriose srityse. Pernai pasauliniame QS reitinge mūsų architektai pakliuvo į antrąjį šimtuką, o statybos srities specialistai atsidūrė tarp 100 ir 150 pozicijų. Išsiskiriame ir elektronikos, transporto srityse. Džiaugiamės, kad tam tikrose srityse esame geri ir galime dominuoti regione.

- Per pastaruosius metus universitetų studijų programos taip išsiplėtė, jog jaunuoliai kartais nė nežino, ką studijuos, kokią konkrečiai specialybę. Ar į VGTU stoja labiau motyvuotas jaunimas?

- Mes jau daugelį metų nuosekliai laikomės nuostatos nedidinti labai smarkiai siūlomų programų skaičiaus. Turbūt daugiau nei 10 metų jau iš viso turime per šimtą studijų programų. Manau, tas skaičius tikrai yra racionalus, todėl ir neturime problemos dėl studentų, nėra programos, į kurią nesusirinktų reikalingas minimalus studentų skaičius. Žinoma, tam, kad studentai susirinktų, reikia, kad studijos būtų orientuotos į kokybę, o jas baigę žmonės rastų ką veikti. Kitaip sakant, turime rengti specialistus, kurių laukia rinka.

- Jau prasidėjusi abiturientų egzaminų sesija vėl kaitina diskusijas dėl minimalaus stojamojo balo, egzaminų kiekio, privalomo matematikos egzamino. Jaunimas nori vis lengvesnių sąlygų mokytis ir studijuoti?

- Visi universitetai šiemet nutarė, jog minimalus stojamasis balas turi būti ne mažesnis kaip 2. Mes taip pat esame numatę ir savo strategiją - su kiekvienais metais kelti šį balą. Tokiu būdu duodame moksleiviams ženklą, kad jiems reikia stipriau mokytis, kelti savo žinių lygį. Manome, kad moksleiviai turi iš anksto žinoti, ko mes iš jų reikalausime.

Mes visuomet įpratę manyti, kad jaunimas yra blogas. Tačiau iš tiesų jaunimas yra puikus, tiesiog jį reikia teisingai nukreipti. Pastarieji metai įrodė, kad švietimo sistemoje nukreipimas ir žmonių orientacija buvo ne visai teisingi, todėl tikslieji mokslai buvo palikti tarsi šone. Todėl tos srities žinios ir yra prastokos. Mes turime suvokti, kad tikslieji dalykai nėra tik tam, kam jie bus reikalingi tiesiogiai. Matematika apskritai formuoja tam tikrą struktūrinį mąstymą, logiką. Juk ir humanitariniai mokslai, įvairūs tyrimai taip pat remiasi rezultatais, matematikos pagrindu.

- Kokia Jūsų vizija, kaip universitetas galėtų atrodyti dar po 60 metų?

- Manau, kad nereikės net 60 metų, dar greičiau į visą žmonių gyvenimą ateis technologijos. Jos iš esmės keičia rengiamus specialistus, mūsų gyvenimą. Be to, manau, ateityje studijos, kurias rinksis studentai, bus labai individualizuotos. Jaunas žmogus turės galimybę pasirinkti siaurą sritį, kurią norės studijuoti. Visuomenė labai greitai keičiasi ir mes turėsime prisitaikyti prie jos. Manau, tiek šie, tiek kiti pokyčiai yra čia pat ir tai iš esmės keis mūsų požiūrį.