40-metį pasitinka kovodami su genocidinėmis reformomis

"Kad ir kaip keistai atrodytų, sunkmetis nesustabdė jaunuolių noro studijuoti meno specialybes. Norinčiųjų nemažėja, tačiau dėl nepagrįstų Švietimo ir mokslo ministerijos reformų gabiausi jaunuoliai nepatenka į nemokamas studijas, o mokėti 18 tūkstančių per metus išgali vienas kitas. Šitaip Lietuvoje vykdomas meno genocidas", - jau keletą metų vykdoma švietimo politika fakulteto 40-mečio išvakarėse skaudina Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekaną Vytautą Tetenską.

Jo nuomone, rengiant bendrą priėmimą, kurio metu stojamasis balas labai priklauso ir nuo bendrojo lavinimo dalykų pažymių, būsimosios specialybės įgūdžiai stumiami į antrąjį planą, o stojantysis - į užsienį, kur talentingas muzikos atlikimas arba kūrybinės idėjos tebėra lemiamas dalykas stojant į aukštąją mokyklą.

"Jie į Lietuvą tikrai negrįš, duodu 99,9 procento. Nes kol kas aš nematau, ko jiems čia grįžti. Taip ir sunaikinsime ne tik meną, bet ir tautą", - įsitikinęs V. Tetenskas.

Kaip matau, šventinės nuotaikos nėra vien linksmos?

Man pačiam jau iki gyvo kaulo įgriso apie tai kalbėti, juolab kad nuo tų kalbų niekas nesikeičia. Švietimo ir mokslo ministeriją šią ydingą reformą pradėjo 2009 m. Per tuos keletą metų atakavome visas galimas institucijas, Seimo narius, Vyriausybę, siekdami įtikinti, kad šita krepšelių sistema menininkams visiškai netinka. Deja - kaip žirniais į sieną. Galiausiai po kreipimosi į šalies prezidentę buvo įvesti minimalūs pakeitimai, tačiau jie situacijos iš esmės negelbsti.

SKAIČIAI. Per 40 metų Menų fakultete parengta 5662 muzikos, šokio, teatro meno, dailės specialistai bei meno dalykų mokytojai.

Dabar išeina paradoksas - jaunuolis nuo vaikystės mokęsis muzikos ir turintis didžiulį talentą neįstoja į nemokamą vietą, o jo vietą užima puikiai valstybinius egzaminus išlaikęs, tačiau meno srityje turintis tik abejotinus gabumus jaunuolis. Iš patirties galiu pasakyti, kad ne kartą jau po pusmečio tokius jaunuolius tenka pašalinti, nes jie netinkami tokiai specialybei, tačiau prarastojo talento jau nesusigrąžinsi.

Tuoj mes turėsime keturis kursus, priimtus pagal naująją sistemą, tai reikia įsivaizduoti kiek potencialių studentų sumažėjo, nes jei jaunuolis negauna valstybės finansuojamos vietos, retas ryžtasi kloti tokius pinigus už mokslą.

Menų studijų kainos žvėriškai aukštos?

Atlikimo meno (choro dirigavimas, dainavimas, džiazo muzika, fortepijonas, liaudies muzika, pučiamųjų ir styginių muzika. - Aut. past.) studijos metams kainuoja 18 tūkst. - lygiai tiek pat kiek piloto specialybė. Nedaug nusileidžia choreografija, dailė, režisūra, sportiniai šokiai - jie įvertinti 11 tūkst. litų per metus. Būsimieji muzikos pedagogai ir muzikos teorijos bei istorijos specialistai už studijų metus turi pakloti 6 tūkst. litų.

O liūdniausia tai, kad įstojus į mokamas studijas, nepaisant pasiekimų, daugelis studentų nebeturi galimybės vėlesniuose kursuose nebemokėti už mokslus, nors po dviejų kursų ir vyksta rotacija. Turime liūdną pavyzdį, kai dabar trečiame kurse esančios dvi labai talentingos, aukščiausiais balais besimokančios studentės vis tiek priverstos mokėti už studijas, nes jų kurse nebuvo nė vienos nemokamos vietos, tad ir rotacijos nėra kaip vykdyti.

Kiek iš šiemet įstojusių pirmakursių už mokslą turi susimokėti patys?

Maždaug pusė. Turime 91 pirmakursį ir iš jų tik 47 turi krepšelius. Kas gali šiais laikais mokėti tokias sumas? Todėl ir bėga vaikai į užsienius. Aš net Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui į akis pasakiau, kad jis dabar vykdo meno genocidą - išstumiame gabius vaikus iš Lietuvos. O jis man aiškina atvirkščiai - esą tegul jie važiuoja, pasimoko, o vėliau sugrįš ir turėsime gerų specialistų. Galiu persižegnoti - jie tikrai nesugrįš. Puikiai žinau, kaip viskas vyksta, nes ir mano sūnus yra išvykęs į užsienį.

Nedaug trūksta, kad šias išdavas pajustų ir šalies orkestrai, teatrai, mokyklos, galų gale - pati kultūros įstaigų publika. Jei mes norime turėti kultūringą visuomenę ir žiūrėti į profesinę ateitį, privalome dotuoti meną. Visame pasaulyje tai yra daroma.

O susidomėjimas meno specialybėmis neslūgsta?

Tikrai ne. Į atvirų durų dienas bei į stojamuosius susirenka daug norinčiųjų, dėstytojai džiaugiasi, kad net bus iš ko pasirinkti, deja... Štai šiemet "Žuvėdros" kolektyvo vadovai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai labai džiaugėsi, kad į stojamuosius susirinko labai gabių ir talentingų jaunuolių, jau tapusių laureatais. Ir ką jūs manote? - nė vienas iš jų neįstojo vien dėl žemų bendro lavinimo balų.

Nors atrodo ir keista, bet tai, kad menininko duona ne visada yra skalsi - neatbaido žmonių rinktis šios profesijos. Jei jau žmogus yra tam sutvertas, jis nenori kito kelio. Visai neseniai mačiau laidą apie aktorių Regimantą Adomaitį. Tokia žvaigždė, o dabar pensijos gauna tik 1,2 tūkst. - mirus žmonai liko vienas keturių kambarių bute ir jam tų pinigų nepakanka vien mokesčiams sumokėti. Tačiau jis sako, jei dabar reikėtų viską pakartoti iš naujo - jis vėl darytų tą patį...

Kokį realų studentų sumažėjimą jaučiate dėl šios naujos tvarkos?

Didžiulį. Visame Klaipėdos universitete, mano žiniomis, studentų sumažėjo kone 2 tūkstančiais, o mūsų fakultete turime visu šimtu studentų mažiau.

Kurios specialybės populiariausios?

Populiariausios išlieka choreografijos, sportinių šokių bei režisūros ir vaidybos specialybės, nes gabius žmones traukia scena. Be to, jaunuolius traukia fakultete dirbančios asmenybės. Pavyzdžiui, šiemet Valentinas Masalskis rinko vaidybos kursą, režisūros kursą rinko Gytis Padegimas - tai stojančiųjų buvo begalės. Pas mus dirba ir aktoriai Darius Meškauskas, Regina Šaltenytė, Nelė Savičenko - jauniems žmonės labai svarbu asmenybės, nors turime ir daug labai gerų ir talentingų dėstytojų, kurie ir nešviečia taip ryškiai, tačiau duoti tikrai turi ką.

Optimizmo šiek tiek esama?

Ne šiek tiek - kur kas daugiau nei pesimizmo, nes mes iš tikrųjų džiaugiamės ir didžiuojamės tuo, ką turime: mūsų fakultete yra visos meno sritys ir labai aukšto lygio dėstytojai, o studentai skina laurus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dabar belieka laukti, kad šalies valdžia pagaliau praregės - tai būtų pati didžiausia dovana švenčiant gimtadienį. Ne tik mums - visai Lietuvai.

Tik skaičiai

Šiuo metu Klaipėdos universiteto Menų fakultete yra vienuolika katedrų ir Muzikologijos institutas. Pagrindinėse pareigose dirba 78 pedagogai. Iš jų - 20 profesorių, 35 docentai, 8 mokslo daktarai. Studijas pradėjo 467 studentai.
Per keturis dešimtmečius Menų fakultete parengta 5662 muzikos, šokio, teatro meno, dailės specialistų bei meno dalykų mokytojų.

Šventinis renginys

Visi esantys ir buvę Menų fakulteto dėstytojai bei studentai kviečiami į pagrindinį 40-mečio renginį - šventinį koncertą, kuris vyks lapkričio 18 d. 17 val.