Žvynelinė dažniausiai paveldima

- Žvynelinė liga arba psoriazė yra lėtinė, recidyvuojanti, pasikartojanti, neužkrečiama odos liga, kuria serga vienodai vyrų ir moterų. Serga apie tris penkis procentus viso pasaulio gyventojų. Tai didelis skaičius.

- Kokios šios ligos atsiradimo priežastys?

- Jos medikams nežinomos iki šiol. Dažniausiai ši liga paveldima. Jei šia odos liga serga vienas iš tėvų, yra dešimt procentų tikimybės, kad vaikas irgi susirgs. Jei serga abu tėvai - paveldimumo tikimybė padidėja iki penkiasdešimties procentų. Manoma, jei žmogus žvyneline susirgo jaunesniame amžiuje, ji - paveldėta.

Manoma, kad ligą išprovokuoja infekcijos židiniai organizme, netvarkingi dantys ir šaknys, didelės ir mikrotraumos, emociniai išgyvenimai, stiprūs saulės nudegimai, alkoholizmas, rūkymas, kitoms ligoms gydyti naudojami medikamentai, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kita.

- Kokie atsiranda odos pokyčiai susirgus žvyneline?

- Pirmiausia odoje vyksta uždegiminiai procesai. Plinta bėrimai. Tose vietose ant odos atsiranda atsisluoksniavusios odos plokštelės, oda pasidengia lyg žvynais. Epidermis dvidešimt kartų greičiau atsidalina negu sveikos odos. Jei daug židinių, tai ir žvynų daug, atsikelia žmogus rytą, o lova pilna žvynų, jie krinta iš drabužių.

Būna ir sunki ligos eiga, kai visa kūno oda pakenkiama: parausta, šerpetoja, pleiskanoja, kaista, niežti, yra skaudi. Pakinta sergančiojo organizmo termoreguliacija, per ligos židinių vietas išsiskiria daugiau šilumos, todėl pacientą krečia šaltis. Žvynelinė liga neretai pažeidžia smulkiuosius arba didžiuosius sąnarius.

- Ar židiniai plinta?

- Gali būti įvairiai. Liga gali būti tik vienoje vietoje, bet gali paplisti po kūną. Žvynelinės "mėgstamos“ vietos yra keliai ir alkūnės, plaukuota galvos dalis ties kakta. Taip pat gali atsirasti pažastyse, kirkšnyse. Pažastyse nesusidaro žvynų, nes oda liečiasi su oda, paviršius būna raudonas, blizgantis, lyg šlapiuojantis, tačiau be žvynų.

Žvynelinė kai kuriems pacientams būna delnuose ir paduose, tose vietose bėrimas kitoks - lyg pūlingos, šlapiuojančios pūslelės. Kitiems pacientams visą gyvenimą liga neplisdama būna tik plaukuotoje galvos dalyje. Pakrapščius išbertas vietas, nuvalius nuo jų žvynus atsiranda taškinis kraujavimas, nes tose odos vietose kapiliarai yra iškilę į paviršių, nukrapščius jie ima kraujuoti.

- Kaip liga diagnozuojama?

- Ligą nustatyti nesudėtinga. Gydytojas apžiūri paciento odą. Skiriamas kraujo tyrimas.

- Koks skiriamas gydymas?

- Gydymas kiekvienam pacientui yra ir panašus, ir skirtingas, nes tai priklauso nuo išplitimo, odos būklės, kurioje vietoje bėrimai. Ne visi vaistai yra kompensuojami. Skiriami steroidiniai, augalinės kilmės vaistai, biologiniai vaistai, vitamino D analogai - tai pakankamai nauji vaistai, odai naudinga šviesos terapija.

Saulės šviesa išskirstoma: 10 procentų jos sudaro ultravioletiniai spinduliai, 40 matoma šviesa, 50 procentų ultravioletiniai spinduliai. Ligai gydyti tinka išgryninti ultravioletiniai spinduliai. Po sėkmingo gydymo žvynelinė gali panirti į ramybės būseną ir žmogus nejus jos keliamų nepatogumų keletą metų, ant odos bus "budinčių“ plokštelių, kurios neaišku, kada “pabus“.

- Ar liga išgydoma?

- Neišgydoma. Nežinia, kada ji paūmės. Gal visi mes turime šios ligos geną, tik nežinome, kada ir kaip ji prasidės ir ar prasidės. Nebūtinai žvynelinę paveldima iš tėvų, ji gali "ateiti“ ir kažkelintos prosenelių kartos.

- Ši liga sukelia ir emocinį diskomfortą?

- Susirgusieji labai išgyvena dėl odos pakitimų, sunkiausia tiems, jei plokštelės yra matomose vietose. Vienas iš pasaulinės dermatologijos grandų, gydytojas, sergantis cukriniu diabetu, širdies koronarų nepakankamumu ir žvyneline, į klausimą, kokios ligos norėtų atsikratyti, atsakė, kad labiausiai norėtų nesirgti žvyneline. Sergantiesiems su liga taikytis labai sunku.