Žvaigždės krenta, o mūsų vaikams reiks gyventi

Žvaigždės krenta, o mūsų vaikams reiks gyventi

Paauglių dievinamų muzikos žvaigždžių gyvenimai dažnai pasibaigia vos perlipus per dvidešimtmetį, o to priežastis - narkotikai. Neretai garsenybės nebijo afišuoti savo neigiamų įpročių, tad kyla klausimas, kiek paauglių, sekančių kiekvieną mėgstamų dievukų žingsnį, perima jų gyvenimo būdą?

Neigiama įtaka

Visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad paauglių garbinamo muzikos atlikėjo Džastino Byberio koncertinio turo autobuse pareigūnai rado narkotikų. Jei tai tiesa, dar vienas atlikėjas prisidės prie ir taip ilgo sąrašo muzikantų, gyvenimą „praskaidrinančių“ narkotikais. Dėl priklausomybės svaigalams nuolatos miršta garsenybės, todėl pagrįstos tėvų ir visos visuomenės baimės, jog žymūs muzikantai gali daryti žalingą įtaką paaugliams, dar tik ieškantiems savo tapatybės ir aklai mėgdžiojantiems pramogų pasaulio autoritetus.

2011 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas parodė, jog 2011 metais bent 1-2 kartus gyvenime vartojusių kokį nors nelegalų narkotiką paauglių buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse - 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Žala teigia, kad dainose ir filmuose paaugliai yra atakuojami žinučių apie psichoaktyviąsias medžiagas: „JAV 2005 m. vykdytas populiariausių dainų tyrimas atskleidė, kad apytiksliai 1 iš 3 dainų tekstų minimas narkotikų, alkoholio arba tabako vartojimas, 3 iš 4 repo dainų tekstuose minimas narkotikų, alkoholio arba tabako vartojimas. Be to, iš 90 populiariausių filmų, sukurtų per pastaruosius 20 m., beveik 7 iš 10 filmų vaizduojami rūkantys veikėjai, 1 iš 3 filmų vaizduojami girti žmonės.“

Prevencija įmanoma

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus teigimu, tam tikra žalingos paaugliams informacijos kontrolė yra. „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatyme numatyta, kas yra viešoji informacija ir kokią įtaką ji daro. Viena iš tokių ribojamų funkcijų yra ir teigiamas, palankus priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų vertinimas. Teigiamo įvaizdžio sukūrimas gali būti baudžiamas. Už įstatymą atsakingos institucijos, mano manymu, savo darbą atlieka“, - teigia Z.Martinkus, bet pripažįsta, kad ne visą informaciją Lietuvos institucijos gali sukontroliuoti. Pavyzdžiui, to, ką rodo užsienio kanalai. Lietuvos institucijos gali kreiptis į užsienio valstybes, kurios transliuoja pavojingą medžiagą, bet galutinį sprendimą priims ta valstybė, kurioje registruotas kanalas.

Kita prevencijos kryptis - pačių vaikų, jų tėvų ir mokytojų švietimas. „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2006 m. patvirtino Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programą. Tai tik viena iš keleto bendrojo ugdymo mokykloje integruojamųjų programų, - teigia Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinė pedagogė Sandra Valantiejienė. - Kasmet mūsų centras organizuoja mokymus socialiniams pedagogams ir mokytojams, kaip padėti vaikų tėvams. Kompetentingi specialistai dirba su tėvų grupėmis savo mokyklose.“

Dar viena sritis - darbas su pačiomis garsenybėmis. Anot J.Žalos, svarbu ne tik iš tolo kritikuoti žvaigždes, bet susitikti su jomis ir padėti tapti blaivaus ir sveiko gyvenimo autoritetais.

Tėvai bejėgiai?

Geras ryšys su tėvais ar kitais suaugusiais asmenimis laikomas vienu svarbiausių veiksnių, saugančių vaikus nuo rizikingo elgesio, tačiau daugumai moksleivių paauglystės laikotarpiu suaugusiųjų nuomonė neberūpi. Taigi tėvai susiduria su nemažais sunkumais.

Dažniausiai tėvai, anot S. Valantiejienės, sužinoję, kad vaikas vartoja narkotikus, pasipiktina, puola moralizuoti, kaltinti, o ne ieškoti ryšio su vaiku, stengtis įtikinti, kad reikia eiti pas specialistus: „Iš pradžių vaikai linkę nepriimti pagalbos, būna įtarūs, kol nepradedama vienas kitu pasitikėti.“

Lina Gudaitė, psichologė:

Paaugliams daro įtaką daug veiksnių. Paauglystės tarpsniu žmogus išgyvena tapatybės krizę, ieško savęs, išgyvena vidinę minčių, jausmų sumaištį. Paaugliai labai jautrūs ir pažeidžiami. Tėvai, mokytojai praranda autoritetą. Paaugliai dažnai identifikuojasi, mėgdžioja įžymius žmones, muzikos atlikėjus. Ir, be abejo, tai daro įtaką ir jų elgesiui. Paaugliai gali kopijuoti dievinamos žvaigždės aprangos stilių, bendravimo būdą, perimti jos nuostatas, mąstymą. Taip pat autoritetai gali turėti įtakos ir paauglio požiūriui į narkotikų vartojimą. Jei mylimas atlikėjas svaiginasi ir nevengia to afišuoti, paauglys gali imti palankiai vertinti narkotikų vartojimą ir pats juos pradėti vartoti.

Visuomenėje vyrauja jaunystės kultas, pateikiamas klaidingas moters ir vyro įvaizdis. Tai turi didžiulę įtaką paauglių savimonei, asmenybės formavimuisi ir jų elgesiui. Paaugliai linkę eksperimentuoti, bando įvairius svaiginimosi būdus, romantizuoja mirtį, bando žalotis, norėdami pasijausti geriau, patirti naujas būsenas ir laisvę. Jei mylima paauglio žvaigždė mirė nuo narkotikų, be abejo, tai gali sukrėsti paauglį ir paskatinti pasekti tuo pavyzdžiu.

Kita vertus, pirminį požiūrį į narkotikų vartojimą formuoja tėvai, mokykla, draugai. Būtent jie turi lemiamą reikšmę paauglio formavimuisi.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder