Profesionalus farmacininkas, žolininkas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad ateities žmonės bus labai protingi, didelėmis galvomis, bet silpnų raumenų. Išliks chirurgai, tačiau bendrosios praktikos gydytojus pakeis medicinos inžinieriai. Jo nuomone, dabar daugelį ligų sukelia blogas maistas, o labiausiai – žmogaus įsitikinimai ir mintys.
Kiekvienam – savas patarimas
– Kaip saugoti savo sveikatą?
– Visiems kartoju – norint išsaugoti sveikatą, reikia išsaugoti sveiką psichiką. Praraja tarp žmogaus ir gamtos atsirado tik per smegenis.
Susirgus pirmiausia būtina keisti elgesį ir mitybą. Tai svarbiausi elementai, vedantys į sveikatą.
Pastebiu, kokia stipri yra senoji karta, o jaunimas ne toks. Pavyzdys: po atliktų tyrimų su žiurkėmis laboratorijoje paaiškėjo, kad pasterizuotu pienu lakinta penkiolikta karta yra visiškai sterili. Maisto pramonė tapo pačia pavojingiausia mūsų sveikatai.
Pirštais badomi tie, kurie lenda į patvorius ieškoti dilgėlių, garšvų, kiaulpienių – lyg karo metais, kai parduotuvėse pilnos lentynos.
Mes gerai ir lengvai gyvename. Nereikia arti, sunkių žemės darbų dirbti rankomis, valgome baltą duoną, ledai, saldainiai kokie skanūs! Niekada taip nėra buvę, bet niekada nėra buvę ir tiek daug ligų jaunystėje.
– Ką rekomenduotumėte gerai sveikatai palaikyti?
– Ne visiems tinka tas pats. Pavyzdžiui, sveikatingumo mokyklose, bėga visi į ledinį jūros vandenį: cholerikui bus viskas gerai, o melancholikui netinka – per stipru, po tokių maudynių jam gali prasidėti įvairūs uždegimai.
Tibeto medicina sako: kokia liga besusirgtum, pirmiausia reikia organizme išnaikinti kirmėles, keisti elgesį, medituoti.
Manęs klausia, kokias žolytes vartoti, kad ilgai gyventų. O koks tikslas ilgai gyventi?
Reikia gyventi taip, kad kiekvieną dieną jaustum laimės pojūtį, o jei dejuosi ir ant visų pyksi, ko vertas toks gyvenimas?
Naudinga biografinė terapija
– Kalbama, kad gydytis taip pat yra menas, kad nenorintis išgyti niekada nepasveiks...
– Mes įsivaizduojame, kad nuneši kūną pas gydytoją ir jis bus pagydytas. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių.
Gydytojas pacientui pirmiausia turi būti dvasininku ir mokytoju. Kai gydytojas mato tik sergantį organą, ligą, bet nemato žmogaus visumos, tokių gydytojų nereikia visai. Kam žaisti žaidimus su pacientu?
Yra ligonių kategorija – „mirštančios gulbės“, kurie serga daugybe įsivaizduojamų ligų, mina kelius pas gydytojus, nuolat sėdi poliklinikose, prisigalvoja simptomų, laukia vėžio ir mirties, ir niekaip sulaukti negali. Tokio nei išgydyti gali, nei padėti, nei jis nori pagyti.
Tokiems žmonėms trūksta gyvenimo meilės.
– Kiek naudingi sveikatai yra išsipasakojimai, meditacija, prisiminimų analizavimas?
– Pasakojimas apie save, kitaip tariant, biografinė terapija, yra labai gera meditacija ir išsivalymas. Tai tikrai padeda. Kitaip vadinama – biografine terapija, kai žmogus apie save pasakoja nuo pat pirmųjų prisiminimų.
O senatvėje atsiradusi prisiminimų gausa jau yra sklerozės reiškinys, nes kuo daugiau prisiminimų, tuo didesnė sklerozė. Kad sklerozė greitai neprogresuotų, žmogus negali užsidaryti namuose.
Net mokslininkas gali sirgti Alzheimerio liga, nes jis nieko gyvenime nekeičia, dirba savo darbą ir tiek. Kiekvienas privalo atrasti sau naujų dalykų: rinkite pašto ženklus, eikite į susibūrimus, šokite ir dainuokite, keliaukite ir susipažinkite su naujais žmonėmis. Tai tiktai bus naudinga.
Klimaksas ne šiaip duotas žmogui. Tai laikas, kai tu užsilipi į savo gyvenimo kalniuką ir viską apžiūri iš viršaus. Tas laikas duotas suprasti ir atleisti.
Galvos didės
– Kas laukia šiandieninio jaunimo, sėdinčio prie kompiuterio?
– Daugės širdies ligų, mąstymas bus stiprus, bet širdis silpna. Jau dabar rytiečiai kalba, kad ateities žmogus bus didele galva – protautojas, mąstytojas, bet egoistas, kuris neprieis ir neapkabins, bus uždaras žmogus. Tokie žmonės turės mažai „gyvų“ santykių su kitais žmonėmis. Jiems svarbiausia – nepertraukiamas elektros tiekimas. Ateina racionalių žmonių karta.
– O kaip, jūsų manymu, keisis medicina?
– Praeis dar dešimt metų ir nebereikės nė vieno gydytojo diagnostiko, bendrosios praktikos gydytojo. Reikės medicinos inžinierių, kurie pacientus testuos medicinine įranga, paims tyrimus ir mašina duos visą informaciją apie organizmo būklę bei parinks vaistus gydyti, apskaičiuos reikiamas dozes.
Dabar bendrosios praktikos gydytojai nebepažįsta žmogaus, prirašo daugybę nereikalingų vaistų. Reikalingi bus chirurgai, odontologai.
Tarp baimės ir tikrovės
– Ar organai praneša žmogui apie organizme vykstančius pasikeitimus?
– Kepenys yra didžiausia mūsų organizmo laboratorija, permainų organas, nuo jo priklauso kitų organų veikla. Pirmas organas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, kai nežinoma, kuo serga žmogus.
Kraujospūdis kyla ar mažėja, pirmiausia žiūrėkite į kepenis. Vasario viduryje prasideda pavasaris, tai ir kepenys persiorientuoja į pavasarinį režimą, kai virškinamas lengvesnis maistas, organizmo intensyviai šildyti nebereikia.
Spalio viduryje prasideda žiemos sezonas – reikia daugiau maisto, kad organizmas būtų apšildomas, reikia išgyventi žiemą, ruoštis sunkesniam maistui, jo apdorojimui ir suvirškinimui. Jei sutrinka kepenų funkcija, žmogus pradeda sirgti.
Arba, jei pacientui – akmenligė, tai jau psichikos sutrikimas, vadinasi, žmogus viską savyje užgniaužęs kaupė, jis nebegyveno gamtos ritmu, todėl prisikaupė akmenų.
– Ar druska mums reikalinga ir naudinga?
– Druska mūsų organizmui yra būtina! Ji kelia tonusą, tai yra izotoniniai tirpalai. Jei nevartosime druskos, vaikščiosime nugeibę, raumenys bus silpni. Tačiau vartoti reikia nerafinuotą, neišgrynintą, natūralią jūros druską, nes su natrio chloridu pasisavinamos ir kitos naudingos medžiagos. Jei per daug gaunama druskos, ji išstumia iš organizmo kalį.
– O cholesterolis?
– Kas yra cholesterolis? Tai gyvybės elementas, pagrindinė struktūra, kuri formuoja mūsų fermentus ir hormonus.
Cholesterolio mūsų organizmas pagamina aštuonis gramus per vieną naktį. Trys kiaušiniai cholesterolio nesudaro nė vieno gramo.
Žmogus turi ieškoti sveiko maisto. Apdorotas maistas, kurį mes vartojame, didina cholesterolio kiekį, natūralus, gyvas maistas, niekada nepadidins cholesterolio. Pienas, sviestas, kiaušiniai nedidins jo, jei tai bus natūralūs produktai, bet jei tai pieno, kiaušinių milteliai – jie pavojingi.
Jei maistas nerūgsta, nepūva, nepelija, neapkarsta, visa tai vyksta mūsų organizme – mes pūvame, pelijame iš vidaus. Reikia matyti esminį dalyką – mes nebeturime normalaus maisto.
Ateina ligonis pasitarti, aš jam sakau: reikia keisti mitybą, o ne vartoti vaistus. Šiandien žmonės yra vartotojiški, jiems reikia greito efekto, stebuklingos tabletės, kuri viską sutvarko.
Kai pasakau, kad, pavyzdžiui, vaistažoles vartoti reikės tris mėnesius, tam tikromis valandomis, ne gerti, o valgyti, ir dar daugybę sąlygų, nes tik tuomet bus rezultatas, sako: kokia nesąmonė.
Rašyti komentarą