Žiemos sportas: atsarga gėdos nedaro

Žiemos sportas: atsarga gėdos nedaro

Pastaruoju metu lyg iš gausybės rago pasipylė sportinės traumos, teigia medikai. Lūžta kaulai, plyšta sausgyslės, patiriamos sunkios, sukeliančios net komos būseną, galvos traumos.

Manoma, kad tokią traumų gausą galbūt paskatino tai, kad tikra žiema - su gausiu sniegu ir ledu - prasidėjo tik vasarį ir visi puolė džiaugtis žiemos malonumais.

Tačiau nemažai klaipėdiečių susižaloja ir kalnuose, slidinėjimo kurortuose įvairiose šalyse. Slidinėti dabar madinga, nes tai teikia malonumą, stiprina sveikatą ir atpalaiduoja nuo rūpesčių.

Bet populiarus žiemos sportas kelia ir riziką susižaloti. Traumų statistika rodo, kad kiekvienais metais Europoje žiemos sporto metu susižeidžia dešimtys tūkstančių žmonių, kurie paskui gydomi ligoninėse.

Traumų - labai daug

Anot medikų, daugiau traumų rizikuoja patirti tie lietuviai, kurie dar nėra išmokę saugoti save taip, kaip vakariečiai, kurie, pavyzdžiui, nelipa ant slidžių be šalmų ir netaupo slidinėjimo instruktoriaus sąskaita.

"Traumų šiemet - kaip niekad daug. Jau mes savo skyriuje operuojame po kelis slidininkus per savaitę, o juk dar nežinome, kiek žiemos sporto mėgėjų patenka į traumatologijos skyrius ar net reanimaciją.

Susižaloja žmonės ir kalnuose, ir čia, Lietuvoje, įrengtose trasose, tarp jų - ir Druskininkuose. Daugiausiai tenka gydyti traumuotus kelio sąnarius, kuomet plyšta priekiniai kryžminiai raiščiai", - pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Sporto traumų skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas - traumatologas Markas Fiodorovas.

Trūksta atsargumo

Tarp nukentėjusiųjų - ir vyrai, ir moterys, dažniausiai 40-50 metų amžiaus. Pasak gydytojo M. Fiodorovo, išsirengę slidinėti žmonės nėra pakankamai atsargūs.

"Reikia daug slidinėti, mokytis ir tik paskui rizikuoti leistis nuo aukštesnio kalno. Dažnai žmonės taupo, nesisamdo instruktoriaus, kad šis ne tik pamokytų slidinėti, bet ir patikrintų inventorių, pavyzdžiui, ar slidės tinkamai paruoštos.

Neužsideda šalmų, kitų apsaugos priemonių, ir paskui pasipila traumos", - teigė gydytojas M. Fiodorovas.

KUL Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis taip pat patvirtino, jog šią žiemą pacientų išties netrūksta.


"Sulaukiame pacientų ne tik dėl sporto, bet ir buitinių traumų, kai susižalojama paslydus gatvėje ar kieme. Patirti rankų, kojų kaulų lūžiai - tai traumos, kurių pasekmės dažnai lydi visą gyvenimą. Traumų išvengti galima - reikia labiau saugoti save, nerizikuoti be reikalo, įvertinti savo galimybes.

Štai ilgą laiką nesportavęs žmogus sumano paslidinėti kalnuose. Ir tikrai traumų neišvengs, nes organizmas nepasirengęs krūviams, plyšta sausgyslės, sąnariai.

Tad ne veltui užsienio šalyse labai populiarus golfas - sporto šaka, nekelianti pavojaus susižaloti. O slidinėjimas vis dėlto yra ekstremalus sportas", - sakė V. Žegunis.

TRAUMOS. "Per savaitę operuojame net po kelis pacientus, patyrusius traumas", - sakė KUL Sporto traumų skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas - traumatologas Markas Fiodorovas.

Informacija

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, 13-oje Europos Sąjungos valstybių apskaičiuota, kad visame regione kasmet įvyksta apie 300 tūkst. sužalojimų, susijusių su žiemos sportu. Iš jų 170 tūkst. sudaro slidininkų ir 90 tūkst. snieglentininkų traumos, dėl kurių tenka gydytis ligoninėse.

Daugiau nei 50 proc. visų sunkių ir mirtinų žiemos sporto metu patiriamų sužalojimų yra galvos traumos.

Nors kitų sužalojimų, pavyzdžiui, kojos lūžių, dėl gerėjančios slidinėjimo įrangos kokybės mažėja, galvos sužalojimai tarp sniego sporto traumų sudaro didžiausią dalį. Dauguma galvos sužalojimų yra plėštinės žaizdos arba sumušimai. Apie 20 proc. galvos sužalojimų sudaro smegenų sukrėtimai.

Dažniausiai pasitaikančios sunkių sužalojimų priežastys - atsitrenkimas į medį, trasoje esantį stulpą ar kitą slidininką.

Taisyklingai dėvimi sportiniai šalmai sumažina susidūrimo ir susitrenkimo poveikį, kartu ir sužalojimo sunkumą.

Moterys žymiai dažniau nei vyrai patiria kelio sužalojimus, vyrai dažniau susižaloja galvą.

Vaikai susižaloti rizikuoja labiau nei suaugusieji. Vaikų amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 metų tokia rizika dvigubai didesnė lyginant su suaugusiaisiais. Patirties ir įgūdžių trūkumas, netinkamos įrangos naudojimas - tik keletas veiksnių, lemiančių didesnį jaunų žmonių traumų skaičių.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder