Žaidimai ant asfalto baigiasi ligoninėje

Vaikų traumų pikai

Per vieną parą, gegužės 23-iąją, į Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių buvo atvežti net 96 įvairias traumas patyrę nepilnamečiai.

Skyriaus vedėja vaikų gydytoja traumatologė Ingrida Sapagovaitė „Respublikai“ sakė, kad šiuo metu kaip tik prasideda vaikų traumų pikas - būta parų, kai užgriuvo ir 120, ir dar daugiau ieškančiųjų skubios pagalbos.

„Apie 18.30-19 val. skyriuje eilės išsirikiuoja kelioms valandoms, - pasakojo I.Sapagovaitė. - Tėvai, grįžę iš darbų, aptinka savo atžalas ištinusiomis kojomis, rankomis, kruvinus, nusibrozdinusius, o kartais ir susilaužiusius kaulus. Juk pamokoms pasibaigus vaikai neturi jokių papildomų užsiėmimų - būreliai, jei kokių ir yra, brangūs ir ne visi tėvai gali už juos mokėti. Taigi, grįžę namo, vieni mokiniai sėda prie kompiuterių, o kiti lekia į kiemą, gatvę su dviračiais, riedlentėmis, landžioja po visokius užkaborius, kur susižeidžia į įvairius gelžgalius, prasiduria padus ir pan.“

Gydytojos teigimu, apie birželio vidurį būna šioks toks traumų atoslūgis, mat dalį vaikų tėvai išsiveža atostogauti arba išsiunčia į kaimą ar stovyklą. Bet prieš rugsėjo 1-ąją vėl pasipila susižalojusiųjų minios.

Žaloja dviračiai ir šunys

Dažniausios traumos - žaizdos, sumušimai, nedideli plaštakos, dilbio lūžiai, čiurnos patempimai. Šiemet labai pagausėjo susižeidusių dviratininkų - šie jau lenkia anksčiau dominavusius riedutininkus.

„Jiems būdingos traumos - dauginiai nubrozdinimai, kai nukrinta nuo dviračio ir dar pačiuožia ant asfalto ar žvyro. Jokio lūžio nėra, bet problema vis tiek didelė - tokios žaizdos ilgai gyja, jos nešvarios, vaikas guli sutvarstytas kaip mumija“, - sakė I.Sapagovaitė.

Didelių traumų, kai guldoma į ligoninę, gydytojos teigimu, kasdien būna iki 15 atvejų. Dauginius sužalojimus vaikai patiria pakliuvę į eismo įvykius, o ypač dažnai nukenčia nuo valkataujančių arba šeimininkų neprižiūrimų šunų.

„Net ir aplink mūsų ligoninę pilna valkataujančių šunų - nesuprantu, kodėl jų niekas negaudo, - piktinosi gydytoja. - O per karščius ne tik žmonėms sunku, bet ir šunims protas maišosi - puola kiekvieną einantį pro šalį. Tokiomis dienomis mums atveža po 8-14 apkandžiotų ir apdraskytų vaikų. Praėjusią savaitę paguldėme šuns sukandžiotą 4 metų vaikelį su 7 žaizdomis galvoje, ausyje, kakle, pečiuose“.

Nerūpestingumo kaina

Dėl vaikų traumų, I.Sapagovaitės įsitikinimu, kalti suaugusieji, pirmiausia menkai juos kontroliuojantys tėvai, švietimo sistema, pamiršusi apie asmenybės ugdymą.

„Daugybė paauglių naktimis sėdi ant suoliukų viešose vietose ir geria, paskui susimuša ir pakliūva pas mus. Gydytojai aplink juos šokinėja, o šie dar visus iškeikia. Kas kaltas? Suaugusieji nors susimoka už blaivykloje praleistą naktį, o mes reanimacijoje prisigėrusius vaikus gaiviname už ačiū“, - teigė gydytoja.

Traumos, kurių būtų galima išvengti, valstybei kerta per piniginę. Pavyzdžiui, valkataujančių šunų sukandžioti vaikai privalomai skiepijami nuo pasiutligės - 5 skiepai, kiekvienas maždaug po 100 litų.

„O įsivaizduokite 1,8 m ūgio paauglį, jau visą vyrą, kuris nusibrozdinęs abi rankas, abi kojas, pilvą, krūtinę - jam vien tvarsčio reikia 10-15 ritinėlių, išeina apie 20-30 litų, o reikia dar žaizdas išplauti, vienų kitų vaistų. Vien medicinos priemonės tokiam ligoniui kainuoja apie 80-100 litų, o kur dar gydytojo, slaugytojų darbas?“ - skaičiuoja gydytoja.

Ji įsitikinusi, kad nemažai mokesčių mokėtojų pinigų būtų sutaupyta skiriant vaikams daugiau dėmesio šeimose, o visuomenė turėtų suklusti, jei sveikatos, švietimo srities atsakingos institucijos vykdytų ne popierinę, o realią prevenciją.

Kaip pavyzdį I.Sapagovaitė pateikė policijos vykdytą kampaniją prieš karą keliuose ir patį drastiškiausią vaizdo klipą, kai diržu neprisegtas vaikas staiga stabdant automobilį išlekia iš jo su priekinio lango stiklais.

„Eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų 2010 m. buvo 253, pernai sumažėjo iki 214, o iki tol ši kreivė kasmet tik augo, - sakė gydytoja. - Manau, kad tam įtakos turėjo ir įtaigi socialinė reklama“.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"