Varnalėša - kaulų, plaučių ir kraujo sergėtoja

Šis augalas, ypač kai žydi, yra labai dekoratyvus, be to, ne tik saugo mūsų namus nuo negatyvios informacijos, bet labai naudingas ir mūsų plaukams, ir odai, ir kaulams.

Varnalėša yra vandens stichijos augalas, turintis Veneros energijos ir priklauso Vėžio, Skorpiono bei Žuvų ženklams.

Kaip vaistinė žaliava vartojamos visos augalo dalys: lapai, sėklos ir šaknys. Šaknys kasamos pirmaisiais augimo metais rudenį arba antraisiais anksti pavasarį.

Šaknys nuvalomos, nuplaunamos, supjaustomos, storesnės skeliamos išilgai ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 laipsnių C temperatūroje.

Ne tik plaukams

Liaudies medicinoje varnalėša laikoma viena geriausių priemonių nuo plaukų slinkimo. Gali būti, kad ši indikacija atkeliavo dar iš senovės medicinos, kai gydymas rėmėsi panašių į ligą priemonių vartojimu - varnalėša yra gausiai plaukuotas augalas.

Varnalėšų aliejus vartojamas ne tik galvos odai įtrinti, bet ir pūliuojančioms žaizdoms, odos nudegimams ir įvairioms odos ligoms - egzemoms, seborėjai, alerginiams išbėrimams, pleiskanoms (nuo odos problemų galima pasidaryti varnalėšos lapų ir šaknų vonias) - gydyti.

Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė (esant gleivinės uždegimams). Išspaustos šviežios ar alkoholiu konservuotos varnalėšų sultys geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams.

Apskritai daugelį nurodytųjų ligų varnalėša gydo dar ir dėl to, kad turi kraują valančių savybių.

Varnalėšų sėklos, sutrintos į miltelius, vartojamos nuo nefrito ir kaip diuretikas (miltelius sumaišius su medumi vartoti po 5 gramus 3 kartus per dieną prieš valgį).

Lapai malšina skausmą

Radikulitui gydyti liaudies medicinoje vartojami švieži ir džiovinti varnalėšos lapai: 5-6 lapai nuplaunami ir storu sluoksniu uždedami ant skaudamos vietos. Po to ant viršaus dedamas sulaikantis šilumą audinys. Kad kompresas geriau laikytųsi, jis aprišamas.

Jei sergama tuo metų laiku, kai varnalėšos neauga, vartojami džiovinti jų lapai. Tuomet, prieš uždengiant skaudamą vietą, jie nuplikomi karštu vandeniu.

Nuo galvos skausmo varnalėšos lapai dedami kaktos ir pakaušio srityse. Taip pat labai efektyvu sopančius sąnarius nakčiai apvynioti varnalėšos lapais.

Sąnarių jėgai palaikyti nepatingėkime rudenį išsikasti šaknų, užsipilti jas namine (1 dalis šaknų, 5 dalys naminės, laikyti pakratant tamsoje 40 dienų, vartoti po arbatinį šaukštelį 3 kartus dienoje prieš valgį, įsipylus į ketvirtadalį stiklinės šilto vandens). Tai ne tik sveika, bet ir skanu!

Seniau ligonio karščiavimui sumažinti, plaučiams stiprinti nakčiai jo kūną apdėdavo nuplautais varnalėšos lapais ir užklodavo pūkine antklode.

Varnalėšos nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams. Esant cukriniam diabetui vartoti reikia atsargiai.

Šaknys valgomos

Rytų šalyse (Japonijoje, Kinijoje) pirmų metų rudenį rinktos žalios šaknys valgomos, verdamas jų kompotas. Šaknys yra saldokos, todėl mėgstamos vaikų.

Lietuvoje augančių varnalėšų šaknis galima paruošti taip: žaliava susmulkinama ir 2 val. virinama rūgusiame piene.

Po to valgoma. Maistui tinka jauni lapai ir ūgliai, kuriuos reikia rinkti pavasarį prieš pradedant augalui žydėti.

Rudenį galima išsikasti varnalėšų šaknis ir naudoti kaip bulvių pakaitalą. Be to, šaknų miltai, sumaišyti su ruginiais ar kvietiniais miltais, tinka duonai kepti.

Jaunuose varnalėšų lapuose ir ūgliuose gausu vitamino C, eterinių aliejų, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Lapus galima naudoti salotoms, mišrainėms ar troškiniams. Žalius lapus mėgsta valgyti prancūzai, kinai, belgai, japonai.

Milteliai

Gerybiniams gimdos augliams gydyti naudojami milteliai iš varnalėšų šaknų: 5 g miltelių užpilami 400 ml verdančio vandens ir laikomi termose 12 val. Vartoti po 100 ml 4 kartus per dieną prieš valgį mėnesį.

Nuoviras

1 valgomasis šaukštas smulkintų varnalėšų šaknų užpilamas 2 stiklinėmis vandens. Palaikoma 2 val. Varnalėšų šaknų nuoviras geriamas po pusę stiklinės 3 kartus dienoje prieš valgį nuo gastrito, opaligės, vėluojant menstruacijoms.