Vanduo - sveikatos šaltinis

Esame mokomi maisto ar gėrimų vartojimo kultūros, tačiau niekas nemoko, kaip elgtis su vandeniu, kurį vartojame kasdien. Ar galima jį gerti tiesiai iš čiaupo, ar geriau pirkti parduotuvėje? O gal geriau gerti virintą vandenį? Arba namuose pasistatyti vandens filtrus? Pasak specialistų, geriamojo vandens vartojimas yra apipintas įvairiais stereotipais: koks vanduo yra sveikas, o koks - nesveikas. Šiandien - apie tai, kokį vandenį vartoja Klaipėdos ir rajono gyventojai.

Iš čiaupo - švarus vanduo

Šiuo metu uostamiestyje geriamasis vanduo tiekiamas iš dviejų bendrovės "Klaipėdos vanduo" aptarnaujamų vandenviečių: pirmosios, kuri tiekia vandenį šiaurinei nuo Danės upės miesto daliai, ir trečiosios, aprūpinančios vandeniu pietinę miesto pusę. "Kasdien vandens kokybė yra tiriama mūsų laboratorijoje, taip pat ir poilsio bei švenčių dienomis. Pietinės miesto dalies gyventojams galiu pasakyti, kad įsipylus tiesiai iš čiaupo vandens į stiklinę drąsiai galima jį gerti. Nors kiekvienas žmogus renkasi, kas jam atrodo geriau, aš pati neperku parduotuvėje geriamojo vandens, o mano namuose nėra jokių vandens filtrų",- sakė AB "Klaipėdos vanduo" geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė.

Anksčiau pietinės miesto dalies gyventojai skųsdavosi, kad vanduo drumzlinas, neskanus, prasto kvapo. Pasak I. Getautienės, anksčiau trečiosios miesto vandenvietės vandens kokybę įtakojo organinės medžiagos, kurių gausu Vilhelmo kanalo ir Minijos upės vandenyje. Tačiau 2005 metais šioje vandenvietėje įrengus vandens ruošyklą, vandens kokybė iš esmės pagerėjo.

"Labai laukiame pirmosios vandenvietės Liepų gatvėje rekonstrukcijos. Tai viena seniausių šalyje vandenviečių, naudojanti požeminį 250-280 metrų gylio šešių gręžinių vandenį. Ši vandenvietė aprūpina vandeniu šiaurinę miesto dalį - nuo Danės upės. Vandenyje nuolat aptinkame amonio ir fluoro, kurių nepašalina filtrai. Nors ir nežymiai, šios medžiagos viršija higienos normos nustatytus maksimalius kiekius. Amonis yra indikatorinis rodiklis, sveikatai nekenkia. Fluoras priskiriamas prie toksinių medžiagų. Pavyzdžiui, fluoro norma 1 vandens litre yra 1,5 mg, o nustatome 1,6 - 1,8 mg. Todėl šiaurinės miesto dalies gyventojai, kuriems tiekiamas šis vanduo, turėtų mažiau vartoti produktų, kuriuose yra fluoridų. Tai žalioji ir juodoji arbata, jūros kopūstai, jūros žuvis ir kita. O pietinės dalies gyventojai - priešingai, turi vartoti produktus su fluoridais, nes jiems tiekiamame vandenyje fluoridų nėra. Kai žmogaus organizmui trūksta fluoro, irgi kenkia dantims - padidėja dantų ėduonies rizika, o kai fluoridų perteklius - silpnėja dantų emalis, ant jo atsiranda geltonų dėmių ir tam ypač jautrūs vaikų dantukai", - sakė I. Getautienė. Todėl Giruliuose esantiems kūdikių namams "Klaipėdos vanduo" sumoka geriamojo vandens pirkimo išlaidas, nes kūdikių namai tiekiamo vamzdynais vandens maistui nevartoja dėl jame aptinkamų fluoridų.

Vandens virinti nereikia

Klaipėdiečiai kartais pastebi, kad vanduo iš krano ima bėgti rudos spalvos arba jame daug kalkių. "Kartais po tinklų remontų, sujudinus vamzdynus, ima bėgti rudas vanduo, bet tik laikinai. Kietesniame vandenyje, kurį žmonės vadina kalkinu, yra kalcio ir magnio, o tai organizmui naudinga. Tų vadinamųjų kalkių mieste tiekiamame vandenyje yra 2,4 milimoliai litre, kai tuo tarpu norma - 3,5. Žmonės mato, kad kalkėmis apsineša

---

arbatinukas ir galvoja, kad organizme tas pats vyksta, bet taip nėra. Kietesnis vanduo kenka buitinei technikai, kadangi kalkių apnašos susidaro esant aukštai virimo temperatūrai, bet žmogui jį gerti yra žymiai sveikiau negu, tarkim, saldikliais pagardintus gėrimus", - teigė I. Getautienė. Pasak jos, norint atsigerti, nereikia ir virinti vandentiekio vandens, nes jame nėra jokios mikrobinės taršos, o virinant pasišalina naudingos medžiagos - kalcis ir magnis. "Mūsų miestuose tiekiamas vanduo yra geras. Tačiau jei žmogus nori pirkti vandenį plastikinėje taroje, to jam niekas uždrausti negali. Tik reikia ilgai nelaikyti atidaryto butelio, jį suvartoti greitai arba pirkti mažesnės talpos. Vanduo ant mūsų stalo turi patekti šviežias, neužsistovėjęs. Jeigu įsirengia žmonės filtrus, reikia juos labai prižiūrėti, nes juose kaupiasi bakterijos. Patarčiau nesižavėti gazuotu mineraliniu vandeniu, kasdien jį gerti tikrai nesveika, nes jis rūgština organizmą. Labai sveika rytais išgerti stiklinę vandens, o kiek jo per dieną iš viso suvartoti, tai jau kiekvieno žmogaus reikalas. Vanduo mūsų organizmui labai naudingas ir reikalingas, tad reikia jo gerti kuo daugiau", - sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė.

Fluoridai - pajūrio problema

Pajūrio požeminio vandens problema - gausus fluoridų kiekis. Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis, nesudaro jokių drumzlių, todėl gerdamas vandenį žmogus nė neįtaria, kad jame yra fluoridų. "Pagrindinis fluoridų šaltinis yra geriamasis vanduo, todėl kiekvienas savo sveikata besirūpinantis gyventojas turi žinoti, kiek fluoridų yra jo geriamajame vandenyje",- sakė Rima Slaboševičienė, Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja - inspektorė. Tarnyba nuolat kontroliuoja Klaipėdos rajono vandenviečių kokybę. Rajone vanduo gyventojams tiekiamas iš 87 vandenviečių, viešai tiekiamu vandeniu naudojasi 60,5 proc. gyventojų. Pagal pernai atliktus tyrimus nė vienoje vandenvietėje nenustatyta mikrobinės taršos, kuri būdavo nustatoma anksčiau. Tačiau aktualiausia vandens problema - tai fluoridai. "Pernai dėl fluoridų tyrėme 77 rajono vandenvietes. Iš jų leidžiamą lygį viršijo 11 vandenviečių: Girulių, Kretingalės, Agluonėnų, Kopūstų, Aukštkiemių ir kt. Kai kuriose vandenvietėse fluoridų koncentracija nežymiai svyruoja: vienais metais viršijamas leidžiamas lygis, kitais metais - ne. Rajono savivaldybė prieš trejus metus yra parengusi vandens kokybės gerinimo programą iki 2013 metų, pagal kurią fluoridai turi būti sumažinti Kretingalės, Agluonėnų, Endriejavo vandenvietėse, o vėliau ir kitose, įtrauktose į šią programą",- sakė R. Slaboševičienė. Rajono vandenvietėse aptinkama ir kitų medžiagų, kurių vandenyje tiek daug neturėtų būti: geležies, amonio, chloridų, mangano, sulfatų ir kitų. Tikimasi, kad vandens kokybę ilgainiui pagerins tiek vandens tiekėjai, vandenviečių savininkai, tiek minėta savivaldybės vykdoma programa.