Valdiškos ir privačios poliklinikos: kas ką skriaudžia?

Mat jų vadovai teigia, esą įstaigoms tenka didžiausias sunkių pacientų srautas ir jų gydymo finansinis krūvis, nes privatūs centrai įsigudrino nuvilioti jaunus ir mažai sergančius pacientus, už kurių gydymą iš valstybės iždo tenka riebesnis kąsnelis.

Kur nori, ten steigiasi

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės teigimu, prieš kurį laiką planuota, jog mieste privatūs centrai galėtų teikti iki 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Iki 2007 metų savivaldybė dar galėjo reguliuoti privačių medicinos įstaigų išsidėstymą mieste, buvo parengta ir speciali schema, tačiau pasikeitus įstatymui, įstaigos gali steigtis kur panorėjusios.

"Iš privačių įstaigų gauname veiklos ataskaitas, su daugeliu esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, tačiau yra įstaigų, apie kurias nieko nežinome, nesiseka užmegzti kontakto. Sutartys yra naudingos tiek medikams, tiek savivaldybei dalinantis naudinga informacija, dalyvaujant sveikatos profilaktikos programose, nes, pavyzdžiui, užkrečiamųjų ligų prevencija neturėtų būti vien viešųjų įstaigų pareiga", - akcentavo J. Asadauskienė.

Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu mieste yra 33 vietos, kur teikiamos šeimos gydytojų paslaugos, o iš viso veikia 3 viešosios įstaigos ir 17 privačių medicinos centrų. "Viešosiose įstaigose dirba daugiau šeimos gydytojų - iš viso jose yra 108 etatai, privačiose - 73. Privačių centrų paslaugas renkasi 44,7 proc. klaipėdiečių", - sakė J. Asadauskienė.

Ilgą laiką nereguliavus įstaigų išsidėstymo, kai kuriose miesto dalyse tarp medicinos įstaigų vyksta arši tarpusavio kova dėl pacientų. Pavyzdžiui, "Vėtrungės" pasažo aplinkoje arba senamiestyje, kuriame pridygę įstaigų kaip grybų po lietaus. "Geriausia, jog pacientai prie įstaigų registruotųsi pagal gyvenamąją vietą, tada ir eilės prie gydytojų kabinetų būtų mažesnės", - teigė J. Asadauskienė.

Vilioja gydytojus ir pacientus?

Asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdyje dalyvavę viešųjų įstaigų vadovai gana atvirai kalbėjo apie, anot jų, žaidimą į vienus vartus - nelygias konkurencijos sąlygas tarp valdiškų ir privačių medicinos įstaigų. " Naujai besikuriančios privačios įstaigos persivilioja šeimos gydytojus gerokai didesnėmis algomis, kurių mes neišgalime mokėti.

Netekome 5-6 šeimos gydytojų, buvo sutrikdytas įstaigos darbas. Tai labai didelis praradimas, nes dėl šeimos gydytojų yra katastrofiška padėtis - daugiau kaip pusė yra pensinio amžiaus, o jaunų specialistų trūksta", - sakė Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.

Teigiama, jog valdiškų įstaigų šeimos gydytojų atlyginimas svyruoja nuo 2500 iki 3500 popieriuje, o privačios įstaigos siūlančios gerokai daugiau. Net daugiau negu uždirba valdiškų poliklinikų vadovai.

"Nevienoda konkurencija yra ir vertinant tai, kokius pacientus mums tenka gydyti. Net daugiau kaip pusė prie mūsų įstaigos prisiregistravusių klaipėdiečių yra pensinio amžiaus, kurių gydymo kaštai yra dideli. Vienu metu pagyvenę žmonės plūste plūdo į mūsų įstaigą. Teko girdėti, kad ne vienas jų perėjo iš privačių įstaigų, kuriose gydėsi būdamas darbingas. Tad nors ir sumažėjo dėl emigracijos gyventojų, taip pat ir prisiregistravusių prie įstaigų gyventojų, vizitų skaičius pas šeimos gydytojus smarkiai išaugo", - sakė V. Grigalauskas.

Didžiausios mieste poliklinikos - Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė taip pat pamėtėjo akmenėlį į privatininkų daržą.

"Pastebime, kad kartais privatūs centrai gudrauja ir būtinai chirurgo, ginekologo pagalbai pacientus siunčia į viešąsias įstaigas. Žodžiu, ne viską atlieka, kas priklauso šeimos gydytojui. Pacientams sako, kad valdiškoje poliklinikoje daugiau gydytojų, tyrimų galimybių ir panašiai. Taip pat esame ne kartą pastebėję, jog vaikai patys gydosi privačiose įstaigose, o savo senus tėvus atveda priregistruoti pas mus. Esą jiems didesnės pagalbos reikės", - pasakojo L. Venckienė.

Jauni renkasi privačias

Privačių medicinos įstaigų vadovai nesutinka viliojantys pacientus iš valdiškų poliklinikų.

"Nereikia to supriešinimo tarp įstaigų, juk visi dirbame paciento labui. Gal leiskime pačiam žmogui rinktis, kur jis nori gydytis?

Mes tikrai nesiuntinėjame vyresnių pacientų į valdiškas įstaigas, priešingai - kovojame už kiekvieną pacientą. Už jokius pinigus paciento neišviliosi kitur, jei jis gaus pakankamai dėmesio iš savo šeimos gydytojo", - kalbėjo Ramunė Navickienė, "Medica klinika" direktorė medicinai.

"Mūsų šeimos gydytojų kabinetai kūrėsi ten, kur liepė miesto valdžia. Pradžia buvo labai sunki, reikėjo išsikovoti pacientų pasitikėjimą, mokėti patalpų nuomą savivaldybei, užuot investavus į naują įrangą ar personalą", - teigė privačios bendrovės "Mano šeimos gydytojas" vadovė Rūta Radzevičienė. Šis privatus centras mieste atsidarė vienas pirmųjų dar prieš keliolika metų.

"Mes pacientų jokiomis akcijomis neviliojame. Šiuo metu pacientų skaičius yra stabilus, visos apylinkės suformuotos, pacientų judėjimas pas mus gali būti nedidelis, nes gydytojai daugiau nepajėgtų aptarnauti. Patikėkite, ir mums tenka didelis darbo krūvis, ypač ligų sezono metu. Pavyzdžiui, gripo epidemijos metu viena mūsų šeimos gydytoja priėmė 70 pacientų per dieną", - sakė R. Radzevičienė.

SKUNDŽIASI. Valdiškų poliklinikų vadovai skundžiasi, jog jų įstaigoms tenka didžiausias vyresnių ir sunkių pacientų srautas ir jų gydymo finansinis krūvis.

"Gaila, kad šiuo metu vyksta supriešinimas tarp privačių ir viešųjų įstaigų. Visuomenė senėja, ir vyresnių, ligotų pacientų sulauksime vis daugiau", - sakė ambulatorinės klinikos "Nefrida" direktorius Tomas Barsevičius.

Privačių įstaigų vadovai svarstė, jog darbingo amžiaus pacientai privačias poliklinikas renkasi siekdami išvengti eilių valdiškose. O vyresni žmonės esą yra konservatyvūs, todėl nuo seno yra įpratę gydytis senosiose poliklinikose.

Sutartys - vienodos

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) kovo mėnesio duomenimis, vyresnio amžiaus pacientų viešosiose įstaigose gydoma kone dvigubai daugiau negu privačiose. Pavyzdžiui, 50-65 metų amžiaus draustų pacientų valdiškose įstaigose yra prisiregistravę 22 901, privačiose - 14 620, vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų atitinkamai - 19 980 ir 10 755.

Tuo tarpu imant pacientų amžių nuo 7 iki 17 metų pirmauja privačios įstaigos, kuriose priregistruotų vaikų yra 10 816, o viešosiose įstaigose - 8139. Beveik lygų pacientų skaičių privačios ir valdiškos poliklinikos turi 18-49 metų amžiaus klaipėdiečių grupėje. Pasak Klaipėdos TLK Sutarčių skyriaus vedėjos Jovitos Jočienės, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos vienam gyventojui per metus skiriasi - didžiausią sumą - 392,23 lito įstaigos gauna už kūdikių iki vienerių metų gydymą, o, tarkime, už 50-65 metų amžiaus paciento gydymą - tik 155,23 lito.

Anot J. Jočienės, visos įstaigos, tiek viešosios, tiek privačios, dirba vienodomis sąlygomis pagal tipines paslaugų sutartis "Niekas neturi jokių išskirtinių sąlygų. Tik šiemet nebeliko tokio punkto, jog užtikrinamas 90 proc. paslaugų apmokėjimo tęstinumas kitais metais. Bet nerimauti tikrai nėra dėl ko - metų pabaigoje sutartys peržiūrimos", - sakė J. Jočienė.

Ji informavo, kad Klaipėdos TLK pirmoji iš visų teritorinių ligonių kasų jau pasirašė 2013 m. sutartis su visomis savo veiklos zonoje esančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo.

Komentaras

"Naujiems žaidėjams rinka uždaryta"

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius:

"Šiuo metu privačiose medicinos įstaigose tvyro nerimas ir baimė. Sutapimas tai ar ne, bet sutarčių su Ligonių kasa pasirašymo metu kaip tik pasipylė virtinė įstaigų patikrinimų. Pagal naujas sutartis paslaugų finansavimas gerokai sumažintas, įstaigos nėra garantuotos dėl ateities. Dėl sveikatos ministerijos vykdomos vienašališkos politikos privačios investicijos pakibo ant plauko. Niekas nieko nebeplanuoja, nebeinvestuoja, nes nežino, kas laukia rytoj. Dalis privačių įstaigų gali bankrutuoti, nes nesugebės grąžinti paimtų kreditų, nes lėšas investavo į naujų paslaugų sukūrimą, o šios paslaugos nebus finansuojamos. Taip valstybė atsilygina privačioms medicinos įstaigoms, kurios pačios investavo į moderniausią įrangą, patalpas, kad gyventojai turėtų didesnes galimybes gauti aukšto lygio paslaugas. Dabar ši pasirinkimo teisė iš pacientų gali būti atimta. Nors Europos Sąjungoje skatinama privačios medicinos plėtra, tačiau Lietuvos rinka naujiems žaidėjams uždaryta."