Valdininkai ir vėl laiko užspaudę ligonių pinigus

Valdžia giriasi, kad per šių metų 7 mėnesius į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) įplaukė beveik 116 mln. litų viršplaninių pajamų. Tuo tarpu dauguma gydymo įstaigų dirba nuostolingai, mat ligonių kasos už kiekvieną žmonių gydymui išleistą litą temoka apie 70 centų, o papildomi pinigai gula į fondo rezervą, kuris šiemet siekia 388 mln. litų.

Jau grasina streikais

Šiems metams patvirtintas PSDF biudžetas buvo apie 170 mln. litų mažesnis nei pernykštis. Todėl buvo sumažintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinis įkainis  - vienas balas prilygintas 0,89 lito.

Dėl sumažėjusio finansavimo kai kurių ligoninių profesinės sąjungos net grasina streikuoti, nes vėl, kaip ir per krizę, mažinami atlyginimai, atleidžiami darbuotojai.

Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininko Edmundo Baltakio teigimu, per 80 proc. regiono ligoninių ir 97 proc. rajoninių pirmąjį pusmetį dirbo „į minusą“. Bendra visų šalies viešojo  sektoriaus gydymo įstaigų finansinė skylė - per 50 mln. litų.

„Didžiausią įtaką tam turėjo paslaugų bazinio įkainio sumažinimas, kai energetinių išteklių, komunalinių paslaugų, medicininės technikos priežiūros ir kitos sąnaudos kaip tik išaugo“, - mano E.Baltakis.

Realiai gydymo įstaigoms už paslaugas kompensuota suma dabar vidutiniškai siekia vos 0,70 lito nuo vieno balo, mat per pusmetį buvo gydoma daugiau ligonių, nei numatyta įstaigų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis, o už viršplanines paslaugas ligonių kasos kompensuoja kone perpus mažiau, nei patirta sąnaudų.

Gydytojų vadovų sąjunga pasiūlė ir išeitį iš grėsmingos situacijos - panaudoti 50 mln. litų iš PSDF rezervo ir apmokėti bent jau už prioritetines  paslaugas - dienos chirurgijos, stebėjimo, specializuotų ambulatorinių konsultacijų, onkologinių ligonių gydymo.

Siūlo nekartoti klaidų

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas palaiko ligoninių atstovų siūlymą.

„Onkologijos institute apie 100 lovų stovi tuščios vien dėl to, kad gydymo įstaiga jau išnaudojo sutartyje su teritorine ligonių kasa numatytas lėšas - pacientai 2-3 mėn. laukia reikiamo gydymo, - pateikė pavyzdį A.Matulas. - Nereikia kartoti praėjusių ir užpraeitų metų klaidų, kai rezerve buvo sukaupta daugiau kaip 300 mln. litų, jie gulėjo banke, o gydymo įstaigos dirbo nuostolingai“.

 Sveikatos reikalų komitetas protokoliniu sprendimu rekomendavo SAM ir PSDF tarybai svarstyti klausimą dėl PSDF rezervo lėšų skyrimo gydymo paslaugoms apmokėti, užuot laikius juos banke.

VLK, pernai sukritikuota Valstybės kontrolės, kad PSDF rezervo lėšas „įdarbino“ banke, tuo tarpu ligoninės siūlė pacientams už vaistus ir medicinos priemones mokėti iš savo kišenės, Seimo komiteto rekomendacijos nekomentuoja, kol ji neapsvarstyta kartu su SAM ir PSDF taryba.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys primena, kad pernai dalis PSDF rezervo lėšų ir viršplaninių pajamų jau buvo panaudota paslaugų balo vertei padidinti, todėl apie tai galima galvoti ir šįmet.

„Manau, kad iki šių metų pabaigos prie jau esamų 116 mln. litų į PSDF biudžetą gali suplaukti dar apie 20-30 mln. litų, kuriuos bus galima panaudoti prioritetinėms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti“, - teigia ministras.

Stasys GENDVILIS, PSDF tarybos narys:

Suprantu, kad PSDF rezervas reikalingas, nes gali kilti ekstremalių situacijų, bet jis turi būti subalansuotas racionaliai. Jeigu viršplaninių lėšų ateina, jas, be abejonės, reikėtų atiduoti žmonių sveikatos apsaugai, o ne laikyti bankuose. Bet nematau prošvaistės, kad sveikatos priežiūros įstaigų padėtis greitai pagerėtų net ir tuomet, jei paslaugų bazinės vertės balas sugrįžtų prie 1 lito. Mat išsivysčiusiose ES šalyse sveikatos priežiūrai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu pas mus - tik apie 5 proc., ir tai tik per didelius vargus.

O ligonių ateityje tik daugės, nes visuomenė senėja. Be to, labai daug pacientų kreipiasi į ligonines, nes dabar ne visada savo funkcijas nepriekaištingai atlieka pirminė sveikatos priežiūros grandis. Žmonės, nenorėdami mėnesius laukti eilėse pas specialistus, kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, kad vežtų į stacionarą, kur yra ištiriami ir gauna visas konsultacijas, kurių tik reikia.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"