Vakarų Lietuvos gyventojams - naujos ligų diagnostikos galimybės
Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji Vakarų Lietuvoje nuo 2001 metų naudojo MRT 1 teslos galingumo aparatą, kuris per ilgą laiką nusidėvėjo. O informatyvių tyrimų poreikis kasmet vis auga. Pavyzdžiui, pernai ligoninėje buvo atlikti 2 308 BMR tyrimai - keliskart daugiau negu prieš 10 metų. Šių metų pradžioje ligoninėje įdiegtas naujasis SIEMENS gamybos "Magnetom Aera" 1,5 teslos galingumo tomografas. Tai vienintelis tokio galingumo diagnostikos įrenginys Vakarų Lietuvoje ir trečiasis šalyje, nes 1,5 teslos tomografus turi tik Vilniaus Santariškių ir Kauno klinikos.
Naujos tyrimų programos
BMR kabineto vedėja, gydytoja radiologė Karolina Daujotaitė teigė, jog tiek pacientai, tiek gydytojai jau įvertino naujojo aparato pranašumus.
"Dėl stipresnio magnetinio lauko gaunami vaizdai yra tikslesni, detalesni, geresnės kokybės. Tai leidžia gydytojams įvertinti mažesnius darinius, anksčiau diagnozuoti pakitimus. Naujojo aparato programinė įranga tobulesnė. Senosios sekos patobulintos, jos tapo greitesnės, detalesnės, atsirado naujų sekų, pagerinančių tyrimo kokybę (pvz., judantiems pacientams). Daugiau informacijos bus galima gauti atliekant difuzijos, perfuzijos sekas. O spektrometrijos, traktografijos naujos programos leis tiksliau, detaliau ištirti pacientus dėl onkologinių, neurologinių ligų, palengvins neurochirurgų darbą, planuojant operacinį gydymą. Be to, prasiplėtė vaizdų apdorojimo, peržiūros galimybės", - pasakojo gydytoja radiologė K. Daujotaitė.
Pacientams - patogiau
Naujasis įrenginys bus žymiai patogesnis pacientams, kurie yra aukšto ūgio, stambesnio sudėjimo, nes magneto tyrimų ertmė padidinta iki 70 cm, o stalas ne tik ilgesnis, bet ir išlaiko 250 kg svorį (buvo iki 150 kg).
"Be to, šis aparatas, priešingai nei senasis, veikia tyliai, ir tai yra didelis pranašumas, pavyzdžiui, atliekant tyrimus vaikams. Taip pat šis tomografas yra patogesnis pacientams, turintiems uždarų patalpų baimę", - naujojo tomografo pranašumus vardijo gydytoja K. Daujotaitė.
Svarbu ir tai, kad naujojo BMR aparato programų dėka galima sutrumpinti tyrimo laiką iki 30 proc. ir aptarnauti gerokai daugiau pacientų negu iki šiol. Šie tyrimai taikomi ne tik diagnostikai, bet ir ligos eigai stebėti bei gydymo efektyvumui įvertinti.
"Į stalą įmontuotas didesnis kiekis ričių, bei patobulintos uždedamosios ritės leis vieno tyrimo metu apimti didesnę tiriamąją sritį ar net kelias skirtingas sritis vienu metu. Esantys elektrokardiogramos, pulso, kvėpavimo sekimo priedai leis atlikti tyrimus sunkios būklės, stebimiems ligoniams", - sakė gydytoja K. Daujotaitė.
BMR tyrimas - nepamainomas
BMR tyrimas yra neskausmingas, nesukelia jokių pojūčių ir yra visiškai saugus tiek pacientui, tiek gydytojui. "Šio tyrimo metu netaikoma jonizuojanti spinduliuotė kaip rentgenologiniuose tyrimuose ar kompiuterinėje tomografijoje. Klinikinėje praktikoje šis tyrimas naudojamas labai plačiai. Viena pagrindinių sričių - neuroradiologija, t.y. centrinės nervų sistemos tyrimai", - akcentavo K. Daujotaitė. Pasak gydytojos, dėl geros skiriamosios gebos galima detaliai įvertinti smegenų struktūrą, jos pakitimus - įgimtas anomalijas, ligos ar traumos sukeltus pokyčius.
VIENINTELIS. "Kai kuriais atvejais branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas - vienintelis metodas, padedantis nustatyti ligą", - sakė BMR kabineto vedėja, gydytoja radiologė Karolina Daujotaitė
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) dažniausiai atliekama norint patikslinti, detalizuoti kompiuterine tomografija nustatytus pakitimus. Tyrimo metu galima geriau įvertinti darinių kilmę (navikinis, kraujagyslinis ar uždegiminis), jų vietą ir santykį su sveikais audiniais - tai labai svarbu planuojant operacinį gydymą, piktybiškumo laipsnį.
Anot gydytojos K. Daujotaitės, MRT ženkliai pranašesnis vertinant smegenų dangalų, galvos nervų patologiją. "Kai kuriais atvejais tai vienintelis metodas, padedantis nustatyti ligą. Pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės atveju, kai tik MRT matomi specifiniai židiniai yra vienas iš diagnostinių kriterijų. Taip pat hipofizio mikroadenomą, kurios dydis - keli milimetrai, galima patvirtinti tik su MRT pagalba. Taikant difuzijos, perfuzijos sekas galima anksti nustatyti kraujotakos sutrikimus. Naujausia programinė įranga - tokia kaip traktografija, leidžia įvertinti nervinius traktus, jų eigą. Tai svarbu esant navikiniams dariniams, nes leidžia nustatyti, ar traktai nustumti, ar peraugti", - pasakojo gydytoja.
Anot jos, MRT labai informatyvus ir atliekant stuburo tyrimą. "Žymiai geriau matoma nugaros smegenų struktūra, nervinės šaknelės, kaulų čiulpai. Dėl to galima ankstyva metastazių, uždegiminių ligų, mielopatijų diagnostika. Stebint pacientus po neurochirurginių operacijų galima atskirti randinį audinį aplink nervines šakneles nuo naujai atsiradusios išvaržos, kuri spaudžia nervinę šaknelę", - teigė gydytoja radiologė.
Tyrimai - detalesni
MRT galima įvertinti bet kurį kūno sąnarį, minkštuosius audinius. Pacientams, patyrusiems traumą, lengvai diagnozuojami raumenų, sausgyslių, raiščių, meniskų pažeidimai. Detaliai įvertinamos kremzlės, jų pakitimai, kaulų čiulpų reakcija. Be to, diagnozuojami uždegiminiai sąnario ir jo elementų pakitimai bei nustatomi navikiniai dariniai kauluose, sąnariuose, minkštuosiuose audiniuose.
Pasak gydytojos K. Daujotaitės, MRT taip pat taikomas pilvo, dubens organų ištyrimui. Dažniausiai atliekamas esant neaiškiems dariniams kepenyse, inkstuose ir kituose organuose įvertinti, navikinio proceso išplitimui detalizuoti. Tyrimas nepamainomas dubens organų ligų diagnostikoje - storosios žarnos, gimdos ir jos priedų, prostatos, šlapimo pūslės navikinių procesų išplitimui įvertinti. Ginekologinių ligų atveju patologinių pakitimų diferenciacija žymiai geresnė, detalesnė nei kompiuterinės tomografijos metu.
Informacija
Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse yra 1 MRT aparatas 100 tūkst. gyventojų. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra 1 MRT aparatas 500 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje yra vienas MRT aparatas 500 tūkst. gyventojų. Klaipėdos regione (500 tūkst. gyventojų) šiuo metu yra vienas MRT aparatas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Pagal ES 2008 metų rekomendacijas minimalus poreikis turėtų būti 1 aparatas 100 tūkst. gyventojų. Su vienu MRT aparatu atliekamų tyrimų skaičius: JAV - 3 000 tyrimų per metus, Europos Sąjungos šalyse - 2 200 tyrimų per metus, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - 2 500 (tarp jų ir iš Klaipėdos jūrininkų ir Klaipėdos vaikų ligoninių siųstiems pacientams) tyrimų per metus.
Rašyti komentarą