Vaistas nuo laikrodžių sukiojimo - lankstesnis darbo grafikas po laiko pakeitimo

Medikai tvirtina, kad ekonominis laiko keitimo efektas neatperka rodyklių sukiojimo sukeliamo streso. Pasikeitęs laikas kai kuriems žmonėms sukelia nemigą ar dirglumą ir nėra receptų, kaip jų atsikratyti. Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka maždaug dvi savaites.

Seimo Liberalų frakcijos narys Petras Auštrevičius įsitikinęs, kad šiems žmonėms reikėtų padėti. Todėl jis parengė Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma leisti dvi savaites po sezoninio laiko pakeitimo į darbą ateiti vėliau ar anksčiau.

„Nors laikrodžius persukame savaitgaliais, vien sekmadienio nepakanka priprasti prie pasikeitusio grafiko. Sakykime, žmogus įpratęs keltis 7 val. Perėjus prie vasaros laiko tai pavirsta 6 val. Ne vien “pelėdoms„ toks pokytis gali būti skausmingas. Pakeisti įpročius įmanoma, bet ne per dieną ar dvi“, – portalui 15min.lt aiškino parlamentaras.

Jis siūlo, kad, suderinus su darbdaviu, 14 dienų po laiko pakeitimo būtų galima naudotis lankstesniu grafiku. Pavyzdžiui, jei žmogui skausminga iškart pradėti keltis valanda anksčiau, o jo darbas prasideda 8 val., darbuotojas galėtų darbovietėje pasirodyti 9 valandą.

Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu būdu bus galima susitrumpinti darbo dieną. Ryte išloštą valandą reikėtų atidirbti vakare, rašo 15min.lt.

Laiko keitimą ypač sunku pakelti senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams, todėl, politiko manymu, moksleiviams porą savaičių reikėtų leisti į mokyklą ateiti vėliau, kad pirmą pamoką netektų snūduriuoti.

Dėl Lietuvos geografinės padėties P.Auštrevičius siūlo apsvarstyti dar vieną naujovę. Geografiškai mūsų šalis aprėpia dvi laiko juostas – vakarinė šalies dalis patenka į pirmąją, o likusioji – į antrąją laiko juostą. Politiko manymu, Būtų galima laikytis ir šios aplinkybės nulemto laiko.

Lietuva prie vasaros laiko perėjo savaitgalį. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį reikėjo laikrodžius pasukti valanda į priekį.

Sezoninį laiką turi ne tik dauguma Europos šalių, bet ir dešimtys valstybių kituose žemynuose. Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar XVIII a. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.

Anot specialistų, šviesiuoju paros metu būname geresnės nuotaikos ir darbingesni. Tiesa, Vyriausybė neseniai nusprendė ištirti sezoninio laikrodžių sukiojimo poveikį žmonėms ir verslui.