Užaugti gali kiekvienas

Ar ūgis su­si­jęs su svei­ka­ta?

Šiau­lių Mo­ters ir vai­ko kli­ni­ko­je, Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je dir­ban­ti vai­kų en­dok­ri­no­lo­gė Vi­da Mi­lė Liu­gai­tė sa­ko, vai­ko ūgis pa­ro­do jo sa­vi­jau­tą ir svei­ka­tą.

"Ne­re­tai tė­vai že­mo ūgio ne­ver­ti­na kaip svei­ka­tos su­tri­ki­mo ir nuo­lat ra­mi­na vai­ką, kad jis užaugs. De­ja, ste­buk­lo be jo­kių pa­stan­gų ga­li­ma ir ne­su­lauk­ti", – sa­ko me­di­kė.

Aps­kai­čiuo­ti ga­li­te ir pa­tys

Re­mian­tis stan­dar­tais, nor­ma­lus vy­rų ūgio vi­dur­kis yra apie 180 cm, mo­te­rų – apie 167 cm. Grei­čiau­siai vai­kai au­ga pir­mai­siais sa­vo gy­ve­ni­mo me­tais – 18-25 cm. Per ant­ruo­sius me­tus jie ūg­te­li 10-13 cm, per tre­čiuo­sius – 7,5-10 cm. Li­kus tre­jiems me­tams iki bren­di­mo, au­gi­mas su­ma­žė­ja iki 5-6 cm per me­tus.

Kai mer­gai­tei 12-13 me­tų, o ber­niu­kui 14-15 me­tų, au­gi­mo šuo­lis bū­na 8-10 cm per me­tus.

"Atk­reip­ti dė­me­sį rei­kė­tų, jei dvi­me­tis ar ke­tur­me­tis per me­tus paau­ga vos vie­ną ar du cen­ti­met­rus, že­maū­giui še­šia­me­čiui ne­kren­ta pie­ni­niai dan­tys, vai­kas ant­rus me­tus ne­šio­ja tuos pa­čius dra­bu­žius ar­ba 13-14 me­tų su­lau­ku­siam paaug­liui nė­ra jo­kių ly­ti­nės bran­dos po­žy­mių", – sa­ko en­dok­ri­no­lo­gė V. M. Liu­gai­tė.

Ji siū­lo pa­tiems ap­skai­čiuo­ti bū­si­mą vai­ko ūgį. Te­rei­kia ma­mos ūgį pri­dė­ti prie tė­čio, dar pri­dė­ti 13 cm ir gau­tą skai­čių pa­da­ly­ti iš dvie­jų. Skai­čiuo­jant pa­gal šią for­mu­lę, ga­li­ma 10 cm pa­klai­da.

Au­gi­mą vei­kia daug fak­to­rių

"Tė­vai tu­ri pa­dė­ti sa­vo že­maū­giui vai­kui, te­rei­kia lai­ku kreip­tis į gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gą", – sa­ko V. M. Liu­gai­tė.

Ži­no­ma dau­giau nei 200 li­gų, le­mian­čių ma­žą ūgį nuo pat vai­kys­tės. Dau­gu­ma jų ky­la dėl spon­ta­ni­nės ge­nų mu­ta­ci­jos, ku­ri įvyks­ta dar prieš ap­vai­si­ni­mą kiau­šia­ląs­tė­je ar sper­ma­to­zoi­de.

Re­čiau že­maū­giš­ku­mą le­mia ge­nai, pa­vel­dė­ti iš vie­no ar abie­jų tė­vų, ku­rie taip pat yra že­maū­giai, ta­čiau ši tai­syk­lė, anot gy­dy­to­jos, ga­lio­ja ne vi­sa­da – že­maū­giai tė­vai ga­li su­si­lauk­ti vai­kų, ku­rie ne­tu­rės au­gi­mo su­tri­ki­mų.

Kad vai­kas ge­rai aug­tų, tu­ri nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti ir jo en­dok­ri­ni­nė sis­te­ma. Vie­na svar­biau­sių en­dok­ri­ni­nių liau­kų – hi­po­fi­zė, iš­ski­rian­ti au­gi­mo hor­mo­ną. Vai­ko au­gi­mas ga­li su­trik­ti ir dėl lė­ti­nių li­gų, ypač inks­tų, virš­ki­ni­mo, kvė­pa­vi­mo, įgim­tų šir­dies li­gų, lė­ti­nių in­fek­ci­jų ir ki­tų.

Au­gi­mo pro­ce­są vei­kia mi­ty­ba, so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės są­ly­gos psi­chi­nė ir emo­ci­nė ap­lin­ka, gam­ti­niai veiks­niai, ap­lin­kos už­terš­tu­mas.

---

"Nuo kū­di­kys­tės vai­kai tu­ri lan­ky­tis pas pe­diat­rą ar šei­mos gy­dy­to­ją, ku­rie iš­ma­tuo­ja jų ūgį ir svo­rį. Iš pir­mo žvilgs­nio šis dau­ge­liui at­ro­dan­tis ne­reikš­min­gas pro­ce­sas yra itin svar­bus, nes pa­de­da nu­sta­ty­ti, ar vai­kas au­ga nor­ma­liai, ar ne, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja. – Vi­sais at­ve­jais nu­sta­ty­ti tik­rą­ją au­gi­mo at­si­li­ki­mo prie­žas­tį ga­li tik gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­gas".

Svar­biau­sia – ne­pa­vė­luo­ti

Bio­sin­te­ti­nis žmo­gaus au­gi­mo hor­mo­nas ga­mi­na­mas ge­nų in­ži­ne­ri­jos bū­du ir jam bū­din­gios vi­sos na­tū­ra­laus žmo­gaus au­gi­mo hor­mo­no far­ma­ko­lo­gi­nės sa­vy­bės – jis ska­ti­na au­gi­mą, da­ly­vau­ja bal­ty­mų, rie­ba­lų, ang­lia­van­de­nių, elekt­ro­li­tų apy­kai­to­je. Gy­dy­mas au­gi­mo hor­mo­nu pa­pras­tai tę­sia­mas tol, kol su­kau­lė­ja au­gi­mo zo­nos ir vai­kas pa­sie­kia nor­ma­lų ūgį.

Gy­dy­mas au­gi­mo hor­mo­nu itin bran­gus. Lie­tu­vo­je šis hor­mo­nas yra įtrauk­tas į kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šą, to­dėl vai­kams, ser­gan­tiems au­gi­mo hor­mo­no trū­ku­mu, iki 18-kos me­tų jis yra kom­pen­suo­ja­mas.

"Svar­bu ne­pa­vė­luo­ti, – per­spė­ja gy­dy­to­ja V. M. Liu­gai­tė. – Nus­ta­čius au­gi­mo hor­mo­no trū­ku­mą, gy­dy­ti rei­kia pra­dė­ti ne­del­siant, nes kai į mus pa­gal­bos krei­pia­si že­mo ūgio jau nu­sto­ję aug­ti jau­nuo­liai, efek­ty­viai pa­dė­ti ne­be­ga­li­me. Jų kau­lė­ji­mo zo­nos jau bū­na be­veik už­si­da­riu­sios".

Vien hor­mo­nų ne­pa­kan­ka

Aug­ti pa­de­da ne tik au­gi­mo hor­mo­nas. Pas­te­bė­ta, kad glo­bos na­mų auk­lė­ti­nis, ap­si­gy­ve­nęs pas glo­bė­jus, ge­ro­kai ūg­te­li, o jei si­tua­ci­ja na­muo­se pa­blo­gė­ja, au­gi­mas su­lė­tė­ja.

"Kai vai­kas jau­čia­si rei­ka­lin­gas ir my­li­mas, o šei­mo­je vy­rau­ja drau­giš­ka ir šil­ta ap­lin­ka, jis bū­na links­mas, svei­kas ir ge­riau au­ga. Psi­chi­nė svei­ka­ta le­mia fi­zi­nę svei­ka­tą", – tvir­ti­na gy­dy­to­ja.

Svar­bu pa­si­rū­pin­ti, kad vai­kui ne­trūk­tų mie­go. Dau­gu­mai vai­kų rei­kia 10-12 va­lan­dų per pa­rą. Sa­ko­ma, kai vai­kas gi­liai mie­ga, jis au­ga. „Tik­ra tie­sa, – pa­tvir­ti­na en­dok­ri­no­lo­gė V. M. Liu­gai­tė. – Nuo mie­go pra­džios praė­jus 1,5-2 va­lan­doms pra­si­de­da gi­laus mie­go fa­zė, ku­rios me­tu or­ga­niz­mas ga­mi­na dau­giau au­gi­mo hor­mo­no. La­bai svar­bu, kad vai­kas gul­tų­si ne vė­liau nei 21-22 va­lan­dą. Svar­bus ir ry­ti­nis mie­gas, ku­ris nors ir ne­ska­ti­na au­gi­mo pro­ce­so, bet su­tei­kia psi­cho­lo­gi­nį ir dva­si­nį kom­for­tą".

Au­gan­čiam vai­kui la­bai svar­bu val­gy­ti įvai­rų, ko­ky­biš­ką švie­žią mais­tą. Tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai ka­lo­ri­jų, bal­ty­mų, pa­grin­di­nių vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų.

"Pra­si­dė­jus tam­sia­jam me­tų lai­kui, kai ma­žai sau­lės ir švie­sos, rei­kė­tų var­to­ti žu­vies tau­kų, ku­rie ypač svar­būs kau­lams for­muo­tis. Nau­din­gi švie­ži ir džio­vin­ti vai­siai ir me­dus. Pa­tar­ti­na kas­dien val­gy­ti pie­no pro­duk­tų, rie­šu­tų, žu­vies, steng­tis ma­žiau var­to­ti sal­du­my­nų, ypač cuk­raus", – pa­ta­ria en­dok­ri­no­lo­gė.

Vai­kams svar­bu kuo dau­giau ak­ty­viau ju­dė­ti. "Tik fi­zi­nis ak­ty­vu­mas tu­ri bū­ti nor­ma­lus, – per­spė­ja gy­dy­to­ja. – Au­gi­mą ska­ti­na krep­ši­nis, tink­li­nis, šuo­liai į aukš­tį, plau­ki­mas, ka­bo­ji­mas ant sker­si­nio. Svar­bu, kad spor­tas ne­bū­tų per daug in­ten­sy­vus, ska­ti­nan­tis anks­ty­vą rau­me­nų vys­ty­mą­si, to­dėl pa­tar­ti­na veng­ti sun­kio­sios at­le­ti­kos ir spor­ti­nės gim­nas­ti­kos".

Pagal "Šiaulių kraštą"