Už vienų durų sloga, o už kitų, žiūrėk, jau ir sinusitas...

Kas dažniau serga sinusitu, kam jis labiau pavojingas ir kaip gydyti šią ligą, kalbamės su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, medicinos mokslų daktaru, profesoriumi, otorinolaringologu Eugenijumi Lesinsku.

Vaikai ir suaugusieji sinusitu serga skirtingai. Vaikų viršutinių kvėpavimo takų nosies gleivinės imuninė sistema santykinai nesubrendusi. Todėl vaikai apskritai dažniau serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis bei sloga. Nors sinusitas nėra labai tarp vaikų paplitusi liga, dėl galutinai nesusiformavusių sinusų jiems daug greičiau išsivysto sinusito komplikacijos, pvz.: gali užtinti akys, pabrinksta akių vokai. Netipinis vaikų sinusito požymis yra kosulys.

Kalbant apie suaugusiųjų sinusitą, svarbiausias požymis yra skausmas. Gali skaudėti kaktą, skruostą, juntamas tempimo jausmas, pakyla kūno temperatūra. Nors atrodo, kad po 5-7 sloga jau praėjo, ima varginti įkyrus nosies užgulimas, išskyros iš nosies tampa tirštos ir pūlingos. Ligos sunkumą lemia bakterijos kilmė, organizmo gebėjimas kovoti su susirgimu.

Besikartojanti sloga gali komplikuotis sinusitu

Vaikai turi natūralią apsaugą: kiekvienas kūdikis maitinamas motinos pienu imunitetą formuojančias medžiagas – imunoglobulinus – gauna iš mamos.

„Pasibaigus žindymo laikotarpiui, sulaukęs maždaug vienerių metų, vaikas pradeda „kontaktuoti" su pasauliu. Kalbant mokslo kalba, minėtas kontaktas vyksta per nosies gleivinę, t.y. bakterijos ir virusai su įkvepiamu oru patenka į vaiko organizmą. Tai nėra pavojinga, kol mažylis auga namuose. Tačiau vos tik pradėjęs lankyti vaikų darželį, vaikas pradeda sirgti", – apie neišvengiamas aplinkybes sako otorinolaringologijos specialistas. – „Dažniausiai tai yra tik sloga. Tačiau kuo dažniau vaikas serga sloga, kuo dažniau bendrauja su kitais vaikais, tuo labiau didėja rizika „pasigauti" naujų virusinių infekcijų. Tai savo ruožtu didina galimybę komplikuotis sinusitu."

Negydomas sinusitas tampa lėtiniu, o pastarasis – komplikuojasi

Suaugusieji sinusitu gali susirgti be jokios slogos. Gali staiga iš niekur nieko pakilti temperatūra, ims skaudėti galvą, skruostus. Būtent skausmas paskatina kreiptis gydytojų pagalbos. Tačiau labai dažnai žmonės numalšina jį įvairiais nuskausminančiais, priešuždegiminiais vaistais, slogą sustabdo nosies lašais, ir kuriam laikui pamiršta apie savo negalavimą.

„Būtent čia ir slypi sinusito pavojus. Neišgydytas jis gali pereiti į lėtinę ligos formą: vos tik peršalus liga atsinaujina, kartojasi keletą kartų per metus", – perspėja daktaras. – „Sergantiems lėtiniu sinusitu vien gydymo vaistais nepakanka. Dažnai prireikia chirurginės operacijos."

Sinusitas pavojingas savo komplikacijomis. Vienos jų susijusios su akimis, kitos su smegenimis. Pūliai gali išplisti į šalia esančią akiduobę. Tuomet patinsta akių audiniai, vokai. Pūliniui progresuojant yra didžiulė rizika apakti. Laimė, šiais laikais suspėjama suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą.

Kita komplikacijų kategorija sietina su galvos smegenimis. Sinusitas gali komplikuotis galvos smegenų abscesu, meningitu.

Be gydytojo ir medikamentų pagalbos neapsieinama

Per pirmąsias kelias ligos dienas sunkoka įvertinti, koks negalavimas užklupo. Nesant galimybei kreiptis gydytojo pagalbos iškart, pirmiausia, ką pataria prof. E. Lesinskas, būtina leisti nosiai kvėpuoti, vartoti gleives sutraukiančius vaistus. Tačiau jų negalima vartoti ilgiau kaip savaitę. Jeigu sloga linkusi komplikuotis sinusitu, esant užburkusiai nosiai sinusito tikimybė padidėja. Jeigu sinusito eiga lengva, rekomenduojama pašildyti sinusą, vartoti gleives skystinančius vaistus. Tačiau esant sudėtingesnei formai, pakilus temperatūrai, esant skausmui, šildymas netiks. Esant išvardytiems simptomams, būtina specialistų pagalba.