Tibeto medicina - mokslas, menas ir filosofija

[BANERIS]

Tarptautinė Tibeto medicinos akademija, kuriai atstovauja A. Žandalinova, įkurta 2006 metais. Jos įkūrėjas ir rektorius — tibetietis daktaras Nida Čenagcang, turintis ne tik tibetietiškos, bet ir vakarietiškos medicinos išsilavinimą.

Kuo ypatinga Tibeto medicina?

"Ši medicina — viena seniausių pasaulyje. Čia įsipynę ir senovės kinų, indų ajurvedos gydymo metodai, - sako moteris, dabar gyvenanti Vilniuje, o Tibeto medicinos žinias gilinanti seminaruose Estijoje, Suomijoje, Maskvoje.

- Tibetiečiai pirmiausia kalba apie ligų profilaktiką ir tik vėliau apie gydymą. Žmogus sveikas, kol sveika jo dvasia — mintys, įpročiai, elgesys.  Mūsų įpročiai - jeigu jie blogi, tampa mūsų ligomis.“

A. Žandalinova: "Mūsų įpročiai - jeigu jie blogi, tampa mūsų ligomis.“ Jono Tamulio nuotr.

Tibeto medicinoje pirmiausia bandoma atrasti ligos priežastis, o tada skirti gydymą.

Tibetiečiai į žmogų žiūri visapusiškai: kaip į kūno ir dvasios visumą, gamtos ir visatos dalį, todėl tibetiečių medikai mokosi ir astrologijos, ir energetinės anatomijos, ir psichologijos, sapnų analizės, ir gydymo mantromis (garso vibracija).

Profilaktikai — terapija

Anastasija pasakoja, kad tibetiečiai ligų profilaktikai naudoja begalę terapijos būdų: tibetietišką Ku Nje masažą (įtrynimas įvairiais aliejais), prideginimus specialiais cigarais — Mokša, gydomuosius smilkalus (aromoterapija), akupunktūrą, masažą lazdelėmis, perlinėmis kriauklėmis ar karštais akmenimis.

Pasak moters, tibetietiškos terapijos paslapčių galėtų išmokti kiekvienas — tai praverstų kasdieniame gyvenime kaip profilaktika nuo įvairių ligų. Būtent dėl šios priežasties ateityje ji svajoja įsteigti Tibeto medicinos centrą.

Anastasija sako, kad tibetietiška medicina nebando konkuruoti su vakarietiškąja. Jos šalininkams svarbu išsaugoti per tūkstančius metų sukauptas gydymo tradicijas ir natūralius metodus. Tibeto medikai nėra šamanai. Ši medicina tibetiečiams yra tradicinė mokslinė medicina, o gydytojai ruošiami dešimtimis metų.

A. Žandalinova sako, kad Tibeto medicinos pranašumas tas, kad ji gali gydyti tokias ligas, kurioms kartais bejėgė Vakarų medicina.

Ligos diagnozuojamos rankomis

Tibetietiškoje medicinoje ligą diagnozuoti galima tikrinant pulsą ant abiejų ligonio riešų trimis pirštais. Anastasijos aiškinimu, kiekvienas organas turi savo pulsą. Labai patyrę Tibeto gydytojai pagal pulso ryšius gali nuspręsti, ar organe daug šilumos, karščio, šalčio, ar jame yra žaizda, navikas, o gal uždegimas.

Ligos diagnozuojamos ir šlapimo tyrimu.

Kaip skiriamas gydymas? Anot A. Žandalinovos, vaistai skiriami išanalizavus ligonį ir jo gyvenimo būdą. Atsižvelgiama ir į paros, mėnesio ar metų laiką, kūno sudėjimą. Vaisto efektyvumui įtakos turi ir šviesos kiekis. Taip yra todėl, jog kiekvienas esame individualus — skirtingai jaučiame šaltį, karštį, mūsų skirtingi bioritmai, o universalaus veiksmingo vaisto nėra.

Visi tibetietiški vaistai — natūralūs, susidedantys nuo kelių iki šimto komponentų (mineralų ir augalų, pastarieji kartais renkami sunkiai pasiekiamose vietose).

Anastasija pasakojo, kad senovės tibetiečiai parinkti tinkamas vaistažoles mokėsi ir iš gyvūnų. Legenda pasakoja apie tai, kad norėdami apgauti paukštį, tibetiečiai jo kiaušinį išmargino specialiais raštais — taip jis atrodė plokščias. Tuomet buvo stebima, kokius augalus paukštis neš savo būsimam palikuoniui, norėdamas jį išgydyti...